„Keturkojo vilčiai” reikia pagalbos ir paramos (35)
Turi didelių planų
Eimanto ir jo komandos narių globojamų gyvūnų skaičius keičiasi kasdien. Vieniems jų labai greitai pavyksta rasti nuolatinę gyvenamąją vietą ir mylinčius šeimininkus, o juos keičia nauji nelaimėliai, kitiems prireikia daugiau laiko tam, kad būtų stabilizuota sveikatos būklė ar išspręstos kitos problemos.
„Skambučių, pranešimų apie klaidžiojančius bešeimininkius gyvūnus sulaukiame kasdien ir ne po vieną. Darosi vis sunkiau visur suspėti ir visiems padėti, nes reikia ir daugiau rankų, ir daugiau finansinių resursų, nes visus mūsų išgelbėtus gyvūnus vežame pas veterinarijos ir grožio specialistus, skiepijame, šaliname parazitus, suženkliname, išmaudome, apkerpame. Labai dažnai nutinka taip, kad sutvarkyto gyvūno išvaizda pasikeičia kardinaliai, kad vos jį kas bepažintų kaip tą benamį, neseniai klaidžiojusį po apylinkes. Visa tai nemažai kainuoja. Laimei, mus supa labai geranoriški veterinarijos gydytojai ir gyvūnų grožio specialistai, kurie neima pinigų už suteiktas paslaugas, tik už priemones ir medikamentus“, – pasakojo asociacijos įkūrėjas.
Praėjusios šventės Eimantą taip pat labai nudžiugino, nes geros valios žmonės asociacijai paaukojo gyvūnų ėdalo.
Kaip teigė alytiškis, asociacijos įkūrimas nebuvo pirmas ir tikrai nebus paskutinis žingsnis organizuojant pagalbą beglobiams gyvūnams. Tokiais nelaimėliais jis rūpinosi ir anksčiau, tačiau ilgainiui suprato, kad pats vienas kaip fizinis asmuo neturi tiek galimybių ir sąlygų padėti visiems jo kely pasitaikiusiems gyvūnams, nes jiems reikia ir erdvės, ir finansinių išteklių, todėl ir nusprendė įkurti asociaciją.
„Keturkojo viltis“ glaudžiai bendradarbiauja su kitomis gyvūnų globos institucijomis, asociacijomis. Į pagalbą gelbėjant gyvūnus, jeigu prireikia, pasitelkia ir ugniagesius, policijos pareigūnus, veterinarijos tarnybos specialistus.
Dabar jaunas vyras turi planų susirasti patalpas, kurias pritaikytų asociacijos veiklai, o iki tol visus savo globotinius glaudžia išsinuomotoje sodyboje, pas draugus, bendraminčius, asociacijos savanorius. Net galvoja imti paskolą ir pirkti sodybą, kur galėtų laikiną globą suteikti išgelbėtiems gyvūnams.
„Turime ir daugiau didelių planų. Norime organizuoti visuomenės šviečiamąją veiklą, keičiančią žmonijos nusistatymą ir požiūrį į gyvūnus, kaip svarbu jiems suteikti ne tik pastogę, duoti kokybiško maisto, bet ir suženklinti, suteikti kitas būtiniausias veterinarines paslaugas. Pastebiu, kad visuomenės mąstymas ir požiūris į gyvūną keičiasi, tačiau per lėtai, tad švietimas šį procesą galėtų pagreitinti“, – įsitikinęs vyras.
Gelbėti šunyčius iškvietė ugniagesius
Viena įsimintinesnių istorijų, kai prireikė kviesti ugniagesius, nutiko visai neseniai, praėjusį savaitgalį. Asociacijos komanda sulaukė pranešimo apie mažus šuniukus ant sniego. Išskubėję jų ieškoti, netrukus surado maždaug trijų savaičių mažylius. Tris šuniukus gelbėtojai rado duobėje, o šalia jų motinos nebuvo.
„Na ką, galvojome, paimsim bent mažylius, kad nesušaltų, o motinos grįšime vėliau. Bet košmaras prasidėjo tik nusileidus į duobę. Išgirdome garsų ketvirto mažylio kaukimą iš šalia esančių melioracijos sistemų. Kadangi viskas statyta labai seniai ir veiksmas vyko miške, vamzdžiai buvo apaugę ir pasislėpę po žeme. Išbandėme viską, kad pasiektume ir išgelbėtume šunelį. Pasirodo, jų ten buvo du, tik vienas jų jau be gyvybės ženklų. Ne mūsų jėgoms buvo išgelbėti gyvąjį, tad teko kviesti gaisrininkus. Nesitikėjome, kad atvyks tokie geraširdžiai ir pasiaukojantys ugniagesiai“, – pasakojo Eimantas.
Pasak jo, tai buvo antros komandos trečia budinti pamaina – Česlovas, Rimas, Remigijus, Arūnas ir Irmantas.
„Superiniai žmonės nepaliko mūsų ir mažylio bėdoje, bendrom jėgom kapstėm, draskėm, lupom. Permirkę ir sušalę, bet tikslą pasiekėm. Smulkiausia mūsų kolegė sugebėjo įlįsti į vidų, nebijodama iki ausų likti šlapia ir pritrūkti oro. Šuniuką ištraukė. Tik vėliau paaiškėjo, kad viduje užstrigę buvo du šuniukai, tik vieno gyvybės išgelbėti nepavyko, jis jau buvo miręs. Antro gyvybė kabojo ant plauko, nes buvo beprotiškai sušalęs“, – dar neatslūgusiais išgyvenimais dalijosi pašnekovas.
Išgelbėti šuniukai turėjo parazitų, tad jų laukė būtiniausios procedūros. Beje, jau kitą dieną asociacija sulaukė skambučio ir apie pasirodžiusią mažylių motiną, kuri, atvykus jos sugauti, elgėsi labai atsargiai, baikščiai, tad sugauti ją – ne taip paprasta, be to, reikalingos ir specialios priemonės, gaudyklės, kurių asociacija kol kas įsigijusi neturi. Teko kreiptis pagalbos į kitas gyvūnų globos įstaigas, tačiau patelė pasirodė esanti atsargesnė nei buvo galima numanyti. Tai labai apsunkino jos sugavimą. Iki šiol ji klaidžioja tose vietovėse ir liūdnai ieško savo vaikų. O išgelbėtiems mažyliams ieškomi juos priglausti, auginti, mylėti galintys ir norintys šeimininkai.
Gyvūnas – ne daiktas
Tokių ir panašių istorijų Eimantas pasakojo ne vieną, o tai rodo, kad veikti tikrai yra ką. Privačiame darbe dirbančiam alytiškiui tokią altruistišką veiklą tenka ne tik derinti su darbu, bet ir atrasti laiko savo šeimai, o ypač – aštuonių mėnesių dukrytei.
„Džiaugiuosi, kad abu su žmona esame tokie patys – neabejingi gyvūnų nelaimėms. Labai tikiuosi, kad ir dukrytei, matant mūsų rodomą pavyzdį, pavyks įskiepyti atsakomybės ir meilės gyvūnams bei suvokimo, kad gyvūnas – ne daiktas, kurio pabodus galima atsikratyti. Labai norėtųsi, kad taip mąstyti imtų ir visuomenė. Nors alytiškiai pakankamai atjautūs gyvūnams žmonės, daug į mus kreipiasi, kai pastebi, kad kur nors kokiam gyvūnui reikia padėti“, – sakė Eimantas.
Šiuo metu jis turi du augintinius – mišrūnę kalytę Pumą ir prancūzų buldogą Fuego. Pastarasis – prieš keletą metų iš neatsakingo daugintojo išgelbėtas šunelis, kurio globos nusprendė niekam nepatikėti, mat jis turi specialių poreikių – yra kurčias, be to, jis taip prisirišo prie šeimos, ypač jo dukrytės, kurią pamatęs nuolat puola laižyti, bučiuoti, kad tiesiog dabar neleistų širdis kažkam jį atiduoti.
Išsimaldavo tėvų pasilikti išmestą kačiuką
Meilę gyvūnams ir rūpestį jais Eimantas puoselėja dar nuo vaikystės. Gatvėje niekada nepraeidavo pro viską, kas gyva ir palikta likimo valiai.
Būdamas vaikas svajojo namuose auginti keturkojį augintinį, tačiau tam ilgai priešinosi tėvai, kol vieną dieną tai tapo neišvengiama.
„Pamenu, kai man buvo maždaug dvylika, kartą prie netoli turgaus esančių konteinerių pastebėjau išmestus du mažus kačiukus. Vieną jų greitai pasiėmė ir priglaudė praeiviai, o kitas taip ir liko mano rankose iki pat turgaus pabaigos. Nė vienas iš praeivių nepanoro jo priglausti, tad nulėkiau su juo iki tėčio darbo ir maldavau, kad leistų pasilikti. Tėtis tąkart įsiuto, kategoriškai neleido. Aš tekinas parlėkiau namo pas mamą ieškoti užtarimo, tačiau ir ji laikėsi tos pačios pozicijos. Aš vis tiek neklausiau ir taip prasitryniau su tuo kačiuku namuose, kol namo iš darbo grįžo tėtis. Po tėvų tarpusavio pokalbio galiausiai jie apsisprendė leisti man auginti kačiuką, nes širdis neleido pasielgti su juo nežmoniškai ir vėl išmesti į gatvę kaip kokį daiktą. Tėvai nenorėjo žaloti ir mano pasaulio bei suvokimo apie jį“, – prisiminimais dalijosi Eimantas.
Galiausiai prie minties, kad namuose keturkojis augintinis yra šeimos draugas, apsiprato ir jo tėvai, o per 14-ąjį gimtadienį jie patys dovanų Eimantui įteikė šuniuką. „Pamenu, tai buvo pats laimingiausias gimtadienis“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad dabar jo tėvai net nesistebi, jog jų sūnus užsiima tokia altruistiška veikla.
Beje, nors Eimantas nuo pat šaknų yra alytiškis, jam teko ir pasiblaškyti – studijavo Kaune, paskui išvyko į užsienį, vėliau kurį laiką gyveno Vilniuje, tačiau galiausiai patraukė gimtinė.
„Kai išvažiavau studijuoti, visiems sakiau, kad nė už ką negrįšiu į Alytų. Tačiau gyvenimas parodė savaip, galbūt reikėjo pakeliauti ir pabūti kitur, kad suprastum, ko nori iš tikrųjų“, – pasakojo alytiškis.
Eimantas kreipiasi į visus geros valios žmones, verslo atstovus ir prašo prisidėti prie išgelbėtų gyvūnų gerovės paaukojant jiems būtiniausių dalykų ir priemonių – maisto, kitų reikalingų priemonių, nupirkti veterinarinių ar grožio paslaugų arba tiesiog pagal galimybes paaukoti pinigų.
Rekvizitai galintiems prisidėti:
A.s. LT177300010157068552 Swedbank;
A.s. LT837044060008261064 SEB
Swift: HABALT22
Gavėjo kodas: 304960260
Gavėjo pavadinimas: Keturkojo Viltis
El. pašto adresas: keturkojoviltis@gmail.com
Komentarai
Palikite savo komentarą
erythromycin for fish
Komentaras
erythromycin for fish
erythromycin rosacea
Komentaras
erythromycin rosacea
erythromycin iv erythromycin…
Komentaras
erythromycin iv erythromycin definition
chloroquine phosphate vs…
Komentaras
chloroquine phosphate vs hydroxychloroquine sulfate hydroxychloroquine
hydroxy cloroquin…
Komentaras
hydroxy cloroquin chloroquine malaria
hydroxychloroquine and…
Komentaras
hydroxychloroquine and chloroquine side effects https://keys-chloroquinehydro.com/
hydroxychloroquine 200mg…
Komentaras
hydroxychloroquine 200mg tablets nvdfiuzw hydroclorizine
hco medical abbreviation…
Komentaras
hco medical abbreviation rxgqbenr hydroxychloroquine 200mg
hidroxicloroquina 400mg…
Komentaras
hidroxicloroquina 400mg kfhmcdrv side effects of hydroxychloroquine
hydroxychloroquine risks…
Komentaras
hydroxychloroquine risks rdhfsbnn hydrochlroquine
ivermectin 3mg dosage …
Komentaras
ivermectin 3mg dosage
ivermectin tablets order
stromectolreef.com
Komentaras
stromectolreef.com
Spanish Plaquenil Dmupoo
Komentaras
Spanish Plaquenil Dmupoo
Accutnae For Sale Blpumm…
Komentaras
Accutnae For Sale Blpumm prednisone no rx needed
isotretinoin with overnight…
Komentaras
isotretinoin with overnight delivery in internet
zithromax antibiotic
Komentaras
zithromax antibiotic
generic viagra pills online
Komentaras
generic viagra pills online
Venta De Kamagra…
Komentaras
Venta De Kamagra Contrareembolso
cialis generic cost
Komentaras
cialis generic cost
cialis prices
Komentaras
cialis prices