Daug džiaugs­mo aly­tiš­kėms mo­čiu­tėms su­tei­ku­si idė­ja at­ke­lia­vo iš Te­kan­čios Sau­lės ša­lies

„Kai va­sa­rą da­ly­va­vau Zon­tos kon­ven­ci­jo­je Ja­po­ni­jo­je, ten ke­lis kar­tus nu­skam­bė­jo, kad ja­po­nai tu­ri spe­cia­lią pa­dė­kos die­ną mo­čiu­tėms ir se­ne­liams, ji mi­ni­ma tre­čią rug­sė­jo pir­ma­die­nį. Man vis iš­kil­da­vo pri­si­mi­ni­mai apie ma­no mo­čiu­tes. Esu ne dar­že­lio, o mo­čiu­čių vai­kas, jų dė­ka pa­mė­gau pie­niš­ką sriu­bą ir su­ži­no­jau, kas yra kaš­ta­vo­las“, – jaut­riais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Aly­taus mies­to Zon­ta klu­bo pre­zi­den­tė Rū­ta Ja­sio­nie­nė.

Klu­bo var­du ji dė­ko­jo prie ak­ci­jos pri­si­jun­gu­siems gro­žio sa­lo­nams už tai, kad jų ge­ra va­lia su­tei­kė daug džiaugs­mo Aly­taus se­ne­liams, kad jie yra so­cia­liai jaut­rūs ir at­sa­kin­gi.

„La­bai sma­gu do­va­no­ti ge­rą nuo­tai­ką, sma­gu, kad mū­sų dar­bas su­tei­kė tiek ge­rų emo­ci­jų!“ – džiau­gė­si ma­žo­jo SPA sa­lo­no „Kris­ta­lų na­mai“ at­sto­vė Gin­ta­rė Rim­ku­tė-Mer­čai­tie­nė.

Prie ak­ci­jos pri­si­jun­gė ir už tai pa­dė­ko­ta Li­nai Ma­za­liaus­kie­nei (gro­žio sa­lo­nas „Rū­ta“); Re­dai Ge­gu­žie­nei; ma­ža­jam SPA sa­lo­nui „Kris­ta­lų na­mai“; Vi­dai Sa­ka­vi­čie­nei (kos­me­to­lo­gi­jos cen­tras „Sva­ja“); Rū­tai Ma­tu­zo­nie­nei („Rū­tos ma­sa­žai Aly­tu­je“); Jo­vi­tai Ada­ma­vi­čie­nei (UAB „Gy­do­ma­sis ma­sa­žas“); Rai­mun­dui Ku­me­čiui (ma­sa­žo na­mai „Džon­son“); So­na­tai Barz­dai­tie­nei (gro­žio sa­lo­nas „Si­ci­lia­na“).

Jiems ačiū ta­rė ir „Ge­ru­mo skrais­tės“ va­do­vė Gi­ta Mic­ke­vi­čiū­tė, kas­dien ben­drau­jan­ti su gar­baus am­žiaus lan­ky­to­jais, at­vyks­tan­čiais į die­nos už­im­tu­mo cen­trą, ki­taip dar gra­žiai va­di­na­mą sen­jo­rų dar­že­liu. Jį lan­ko 15 se­ne­lių ir mo­čiu­čių, o iš vi­so cen­tro veik­lo­je da­ly­vau­ja 25 gar­baus am­žiaus aly­tiš­kiai. Dau­gu­ma jų – sun­kiai vaikš­tan­tys.

Aly­taus Zon­ta klu­bo na­rių siū­ly­mas iš­ban­dy­ti ma­sa­žo pro­ce­dū­ras mo­čiu­tes iš pra­džių nu­ste­bi­no, o pas­kui pra­džiu­gi­no – ir jas, ir do­va­no­jan­čiuo­sius. Nes bliz­gan­tys mo­te­riš­kų žur­na­lų vir­še­liai, in­ter­ne­tą už­tvin­dęs jau­no kū­no kul­tas ne­iš­ven­gia­mai for­muo­ja nuo­mo­nę, kad vy­res­ni ben­druo­me­nės na­riai tu­rė­tų už­si­da­ry­ti tarp sa­vo ke­tu­rių sie­nų. Ak­ty­vios aly­tiš­kės se­no­lės – pui­kus pa­vyz­dys, kad kaip tik to da­ry­ti ir ne­ga­li­ma. Pa­si­džiaug­ti gy­ve­ni­mu am­žius ne­truk­do, bet rei­kia iš­mok­ti tai leis­ti sau.

Jau dve­jus me­tus gy­vuo­jan­čios „Ge­ru­mo skrais­tės“ die­nos cen­tras yra įsi­kū­ręs Aly­tu­je, Le­li­jų gat­vė­je. Jį lan­kan­čios mo­čiu­tės ir cen­tro va­do­vė Gi­ta pa­kvie­tė gro­žio sa­lo­nų at­sto­vus ir Aly­taus Zon­ta mo­te­rų klu­bo na­res į pa­dė­kos po­pie­tę – iš­ger­ti puo­de­lį ar­ba­tos, pa­si­dai­ry­ti pro lan­gą į žy­din­čių ku­ror­to aly­vų jū­rą – sen­jo­rų dar­že­lis gy­vuo­ja va­di­na­majame Pet­ro­vo na­me, mo­čiu­tės mie­lai lei­džia lai­ką ir jo kie­me, o į sa­vo pa­tal­pas pa­to­giai pa­ky­la lif­tu.

Tą die­ną, kai mo­čiu­tės į sve­čius pa­kvie­tė Aly­taus Zon­ta klu­bo na­res, gra­žų 90-ąjį ju­bi­lie­jų mi­nė­jo „Ge­ru­mo skrais­tės“ die­nos cen­tro lan­ky­to­ja Ane­lė Dum­bliaus­kie­nė, 42-ejus sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ati­da­vu­si vai­kams. Ji dir­bo che­mi­jos mo­ky­to­ja, už­au­gi­no du sū­nus, o da­bar džiau­gia­si tri­mis anū­kais ir tri­mis pro­anū­kiais. Šiuo me­tu di­dži­ą­ją lai­ko da­lį ji pra­lei­džia VšĮ „Ge­ru­mo skrais­tė“, va­ka­rais mėgs­ta pa­si­žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių, ypač ją do­mi­na po­li­ti­ka.

Gar­bus am­žius nė­ra leng­va naš­ta nė vie­nam, ypač jei ar­ti­mie­ji to­li, drau­gai iš­ke­liau­ja, o na­mie lau­kia tik vie­nat­vė. „Dau­giau­sia pro­ble­mų ky­la tiems, ku­rie sun­kiai vaikš­to ar sė­di ve­ži­mė­ly­je. Jiems la­bai trūks­ta pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, ben­dra­vi­mo, to­dėl nu­spren­dė­me, kad to­kiems žmo­nėms die­nos cen­tras yra bū­ti­nas“, – sa­ko „Ge­ru­mo skrais­tės“ va­do­vė G.Mic­ke­vi­čiū­tė.

Se­ne­lius iš na­mų į die­nos cen­trą šios įstai­gos dar­buo­to­jai at­si­ve­ža pa­tys ne­di­de­liu au­to­bu­siu­ku. Gar­baus am­žiaus aly­tiš­kių čia lau­kia įvai­rūs už­si­ė­mi­mai, įvai­rios iš­vy­kos, eks­kur­si­jos. Ir, ži­no­ma, ben­dra­vi­mas jau­kio­je ap­lin­ko­je. Ir dar­buo­to­jų, ir cen­tro lan­ky­to­jų nu­my­lė­ti­nis – oran­ži­nis ka­ti­nas Špo­sas, ku­ris kas­dien vi­siems su­tei­kia daug sma­gių aki­mir­kų, o iš to­kių aki­mir­kų ir su­si­de­da gy­ve­ni­mas.