Gra­žuo­lių vilk­dal­gių ka­ra­lys­tė (1404)

Re­na­ta De­gu­tie­nė
2020-06-30
Gi­ta­na Sur­do­kie­nė
Gi­ta­na Sur­do­kie­nė vilk­dal­giais su­si­ža­vė­jo dau­giau nei prieš 20 me­tų, kai pir­mą kar­tą pa­ma­tė di­de­lį plo­tą mė­ly­nos spal­vos vilk­dal­gių, au­gan­čių mies­to cen­tre. Re­na­tos De­gu­tie­nės nuotr.
Daž­niau­siai ypa­tin­gi žmo­nės, ku­rie tu­ri di­de­les šir­dis, ap­link sa­ve ku­ria gė­rį, gro­žį ir ki­tus gy­ve­ni­mo ste­buk­lus, bū­na la­bai kuk­lūs ir vie­šai nė­ra lin­kę ro­dy­tis. Bū­čiau net ir ne­su­ži­no­ju­si, kad Gi­ta­na Sur­do­kie­nė yra to­kia at­si­da­vu­si aist­rin­ga vilk­dal­gių my­lė­to­ja, jei­gu ne ma­no at­si­tik­ti­nis įra­šas vie­na­me so­cia­li­nia­me tin­kle, kai įkė­liau sa­vo gra­žuo­lio vilk­dal­gio nuo­trau­ką.

Pa­ma­čiu­si įra­šą, ji ma­ne ma­lo­niai pa­kvie­tė pas ją ap­si­lan­ky­ti, pa­žiū­rė­ti jos au­gi­na­mų vilk­dal­gių, o jei­gu ras­čiau man pa­tin­kan­čių, sa­kė, mie­lai pa­si­da­lin­tų jų at­ža­lo­mis. Tuo me­tu te­tu­rė­jau vos tris skir­tin­gus vilk­dal­gius, to­dėl, ga­vu­si to­kį pui­kų pa­siū­ly­mą, nie­ko ne­lau­ku­si, nu­lė­kiau pas Gi­ta­ną į sve­čius.

Ži­no­te, to­kios gau­sos vilk­dal­gių ir to­kio ne­nu­sa­ko­mo gro­žio gė­ly­no dar ne­bu­vau ma­čiu­si. Ma­no šir­dis ap­sa­lo. Aš pul­di­nė­jau nuo vie­no vilk­dal­gio prie ki­to, ne­ga­lė­jau at­sig­ro­žė­ti. O jie bu­vo vie­nas už ki­tą gra­žes­ni.

Spal­vų įvai­ro­vė ir jų na­tū­ra­lus su­de­ri­ni­mas, ku­rį vie­na­me au­ga­le taip meist­riš­kai ga­li at­lik­ti tik Mo­tu­lė Gam­ta, ma­ne pa­ke­rė­jo am­žiams. Aš ir­gi čia pat ta­pau tik­ra ir di­džia vilk­dal­gių ger­bė­ja.

Na, ir, ži­no­ma, po ge­ro mė­ne­sio par­si­ve­žiau di­de­lę dė­žę vilk­dal­gių at­ža­lė­lių – nuo­šir­džią Gi­ta­nos do­va­ną man, pra­de­dan­čia­jai my­lė­to­jai.

Gi­ta­na au­ga­lais ir gė­lė­mis su­si­do­mė­jo dar bū­da­ma mer­gai­tė. Mei­lė gė­lėms jai gi­mė, be­žiū­rint į kruopš­čiai puo­se­lė­ja­mą tė­čio dė­dės Juo­zo Či­ži­ko gė­ly­ną.

Juo­zas Či­ži­kas bu­vo siu­vė­jas ir gė­li­ni­nin­kas. Gė­lės bu­vo jo gy­ve­ni­mo aist­ra. Kai Gi­ta­na bu­vo dar vi­sai ma­ža, dė­dė ves­da­vo­si ją į gė­li­nin­kų su­si­ti­ki­mus, kur vi­si, my­lin­tys gė­les, da­lin­da­vo­si pa­tir­ti­mi, pa­ta­ri­mais ir gro­žė­da­vo­si iš to­li­mų kraš­tų par­si­vež­tų gė­lių skaid­rė­mis – tuo­met tai bu­vo po­pu­lia­rus bū­das žiū­rė­ti fo­to­gra­fi­jas.

Dė­dė Či­ži­kas gė­lė­mis ap­rū­pin­da­vo vi­są pla­čią gi­mi­nę. Jis ap­so­din­da­vo net ir Aly­taus Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čią. Jo nu­my­lė­ti­nės bu­vo tul­pės, ro­žės ir ra­ga­nės.

Gi­ta­na vilk­dal­giais su­si­ža­vė­jo dau­giau nei prieš 20 me­tų, kai pir­mą kar­tą pa­ma­tė di­de­lį plo­tą mė­ly­nos spal­vos vilk­dal­gių, au­gan­čių mies­to cen­tre. Pir­mie­ji ap­si­gy­ve­nę jos gė­ly­ne bu­vo vio­le­ti­niai si­bi­ri­niai vilk­dal­giai.

To­liau sa­vo ko­lek­ci­ją ji pil­dė pirk­da­ma ar­ba mai­ny­da­ma­si su ki­to­mis šių įspū­din­gų au­ga­lų ger­bė­jo­mis. Šiuo me­tu iš­puo­se­lė­tuo­se Gi­ta­nos gė­ly­nuo­se ka­ra­liau­ja dau­giau kaip 35 rū­šių (spal­vų) vilk­dal­gių.

O kur dar jū­ra vi­so­kių ki­to­kių gro­žiu vie­na ki­tą len­kian­čių gė­lių. Man gal­va ap­si­su­ko nuo jų pa­va­di­ni­mų skai­čiaus ir įman­tru­mo, kol Gi­ta­na man ro­dė ir var­di­jo vie­na už ki­tą gra­žes­nes gė­les.

Kvie­čiu ir jus pa­sig­ro­žė­ti už­bu­rian­čio gro­žio vilk­dal­giais. Man pa­vy­ko už­fik­suo­ti tik ke­le­tą jų. Mat da­lis jų jau bu­vo per­žy­dė­ję, o ki­ti dar tik kė­lė sa­vo pa­slap­tin­gas gal­ve­les.

Kas ži­no, gal ir jū­sų dar­že­ly­je ar gė­ly­ne ki­tą pa­va­sa­rį sa­vo ka­ra­liš­ką gal­vą iš­kels gra­žuo­lis vilk­dal­gis.

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Pretty nice post. I just stumbled upon your weblog and wanted to say that I have really enjoyed browsing your blog posts. After all I’ll be subscribing to your feed and I hope you write again soon!
    https://tempmailgmail.com

    https://www.google.com/url?sa=i&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temp mail
    https://maps.google.de/url?q=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temp email
    https://images.google.de/url?sa=t&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com disposable email
    https://creativecommons.org/choose/results-one?field_attribute_to_url=h… temp mail gmail
    https://maps.google.co.jp/url?q=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temporary email address
    https://images.google.co.jp/url?sa=t&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temporary email generator
    https://maps.google.co.uk/url?sa=t&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temp mail for facebook
    https://clients1.google.fr/url?source=web&rct=j&url=https%3A%2F%2Ftempm… temp email address
    https://images.google.it/url?rct=j&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com another temp mail
    https://maps.google.it/url?sa=t&url=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temp email generator
    https://toolbarqueries.google.it/url?q=https%3A%2F%2Ftempmailgmail.com temporary email id

    speech therapy exercises are excellent for treating language disorders such as aphasia. These disorders occur when the language centre of the brain is damaged as a result of an injury such as a stroke. Speech-language therapy is a difficult and often demanding profession that necessitates a master's degree, a post-graduate fellowship, state licensure, and, in many cases, national certification. Because of their advanced education and training, they are qualified to assess, diagnose, and treat a wide range of speech, language, swallowing, and communication disorders.

    Ačiū už įdomią temą apie gėles. Man labai patiko ir laukiu naujų autoriaus įrašų. Man labai patinka žaidimai. Tačiau su jais yra problemų, nes jie yra labai brangūs. Radau svetainę, kurioje galite buy fortnite account xbox, ir dabar galiu žaisti savo žaidimų konsolėje be jokių problemų. Ačiū dar kartą!

Kiti straipsniai

Ypa­tin­ga gy­dy­to­jos Ade­lės duo­na – iš ko iš­kep­ta, neatspėja niekas

Skaityti daugiau

Prot­mū­šių Alytuje vedėjas Domantas: „Man tai – hobis, darbas, malonumas“

Skaityti daugiau