Didžiausias Kurorto atradimas – jo žmonės

Kurorto bendruomenė

Sovietmečiu, kuris veikė principu „pasaulį seną išardysim”, buvo steigiamos visokios pusiau prievartinės raudono atspalvio organizacijos, o jų pavadinimų čia neminėsime. Tuomet būta ir pogrindinių organizacijų, kaip antai, – ateitininkai. Jaunimas būrėsi į neformalius, valdžios netoleruojamus ir persekiojamus hipių, pankų, uždraustos roko muzikos gerbėjų sambūrius.

Lietuvoje išaušęs Atgimimas patvirtino nerašytą tiesą – tautos atminties neištrinsi per jokias, net pusė amžiaus trunkančias, okupacijas. Atsikūrė dauguma uždraustų draugijų ir organizacijų, gyventojai pradėjo burtis į įvairias bendruomenes.

2015 metais, Alytuje tik teis­mo sprendimu įsteigus seniūnaitijas, Kurorto tarp jų nebuvo. Jis nenatūraliai inkorporuotas į kitos seniūnaitijos sudėtį. Sakoma, kad šventa vieta tuščia nebūna, todėl gražiausioje Alytaus vietoje – Kurorte veiklą pradėjo dar prieš metus įsteigta Alytaus senamiesčio bendruomenė. Prie Mažosios Dailidės ežerėlio organizuotos „Čiabuvių dienos“, čia pradėti plenerai „Rudens lygė“, vyko talkos „Darom”. Pilietiškai pasipriešinta Petrovo ligoninės privatizavimui.

Kurorto seniūnaitija

Ne tik Nemuno ledai pajudėjo 2018 metais, atstačius istorinę teisybę ir įsteigus Kurorto seniūnaitiją bei išrinkus pirmąją jos seniūnaitę Genovaitę Žiurinskienę. Jau tų pačių metų spalio mėnesį bendruomenė su trenksmu prisistatė festivalyje „Dzūkų turtai”, įkūrusi  tarpukario dvasios kiemelį su vietos dailininkų paveikslų paroda. O jau Kurorto ponių gražumo būta. Pirmasis žingsnis ir pirmasis festivalio organizatorių apdovanojimas.

Viename interviu laikraščiui „Alytaus naujienos” seniūnaitė G. Žiurinskienė teigė, kad didžiausias ir svarbiausias atradimas – Kurorto žmonės, kuriuos vienija panašios vertybės ir kuriems rūpi Kurorto ir Alytaus miesto istorija, kultūra, tradicijos ir jų tęstinumas, gamta ir jos tausojimas, saugios ir tvarios gyvenamosios aplinkos kūrimas ir bendravimas.

Laikas parodė, kad pasirinktos veiklos kryptys – eiti pas žmones ir bendrauti su jais – buvo teisingos, nes bendruomenė augo diena iš dienos. Net devynios Kurorto gatvės pavadintos iškilių Lietuvos asmenybių vardais, todėl pradėti organizuoti renginiai Žemaitės, Vaižganto, Čiurlionio, Krėvės ir kitose gatvėse. Kulinarinio Kurorto paveldo paieškos sutelkė daug moterų, dabar jau besivaržančių skanėstų konkursuose. Būtinas žingsnis buvo konferencijos „Kurortas tarpukariu ir dabar” organizavimas Alytaus kraštotyros muziejuje, nes žmogus, nežinantis savo istorijos, yra tarsi vaikas. Apie pradėtą organizuoti svarbiausią metų renginį – „Kurorto dieną” – parašysime toliau.

2021 metais naująja seniūnaite išrinkta mokytojų Augustauskų anūkė Justina Kapučinskaitė-Urbanavičienė. Kurorto bendruomenės tradicijos tęsiamos ir plečiamos. Tik pora pavyzdžių: minimas Vinco Kudirkos jubiliejus – vykstama į Kudirkos Naumiestį, o Anykščius taip pat būtina aplankyti, nes tai – Antano Baranausko tėviškė. Veiklų ir juose dalyvaujančių gyventojų nemažėja, todėl įsteigta asociacija Kurorto seniūnaitija.

Ruošiamo leidinio „Alytaus Kurorto istorija(-os)” ištakos taip pat nėra atsitiktinės. Tik aktyvi bendruomenė jaučia poreikį užfiksuoti istoriją ir įprasminti savo veiklą.

Herbas, himnas ir vėliava

Išrinktoji Kurorto seniūnaitė G. Žiurinskienė nedrąsiai audė mintį, kad bendruomenei būtina simbolika, kuri ženklina jos tapatybę ir akcentuoja išskirtinumą. Dideliam jos džiaugsmui jau į vieną pirmųjų susirinkimų Lina ir Stasys Pilkioniai atsinešė sukurtą piešinį ir pasakė: „Susikurkime Kurorto simboliką, ja puoštus marškinėlius, Kurorto feisbuko paskyrą“. Dar didesniam seniūnaitės džiaugsmui, didžioji dalis gausaus susirinkimo dalyvių šioms idėjoms pritarė. Ir užsisuko herbo kūrėjų ratas: savo idėjas atnešė Vytautas Kolesnikovas, Ala Bagdonienė, Jadvyga Mainelienė, Vidmantas Jankauskas ir visas būrys jo auklėtinių. Kurorto „marti” Rūta Bagdonienė apibendrino visų pateiktus pasiūlymus, o Artūras Mažeika sukūrė Kurorto herbą.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.