Aly­tu­je sklai­dė mi­tus apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir pa­sa­ko­jo apie jų pri­gim­tį

Pa­sau­lio lie­tu­viams at­sto­vau­jan­tį se­ne­lį pa­gy­rė ir anū­kas

Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas, vie­nas su­si­ti­ki­mų cik­lo ini­cia­to­rių R.Sa­vic­kas sa­ko, kad per Lie­tu­vą ke­liau­jan­čios dis­ku­si­jos tiks­las yra pa­kvies­ti žmo­nes at­ei­ti į re­fe­ren­du­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės.

Jis pats – emig­ran­tas, Vo­kie­ti­jos pi­lie­ty­bę tu­ri nuo 2001 me­tų, bet lai­ko sa­ve lie­tu­viu. Vo­kie­ti­jo­je šiuo me­tu gy­ve­na jo ma­ma, ku­rios gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ap­ra­šy­ta Ar­vy­do Šle­pi­ko ro­ma­ne „Ma­no var­das – Ma­ry­tė“.

Kny­go­je pa­sa­ko­ja­ma apie vo­kie­čius, ku­rie po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš Ryt­prū­sių ke­lia­vo į Lie­tu­vą, ba­da­vo, dir­bo už mais­tą, ku­rį ga­be­no sa­vo iš­se­ku­sioms ir nuo ru­sų prie­var­tos be­si­sle­pian­čioms šei­moms. Vil­ko vai­kams (vo­kiš­kai Wolf­skin­der – aut. past.) – taip jie bu­vo pra­min­ti – už­nu­ga­ris bu­vo lie­tu­viai, dau­ge­lis vai­kų tik už­au­gę ir sa­vo at­ža­las už­au­gi­nę at­ra­do tik­rą­sias šak­nis. Taip nu­ti­ko ir R.Sa­vic­ko ma­mai, ku­rios gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja ta­po vie­na iš ro­ma­no ins­pi­ra­to­rių.

Kar­tu su R.Sa­vic­ku (be­je, ki­lu­siu iš Pi­va­šiū­nų ir ne­gai­lė­ju­siu ge­rų žo­džių iš­gra­žė­ju­siam, jo pa­ste­bė­ji­mu, Aly­tui) į dis­ku­si­ją Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je at­vy­ko pro­fe­so­rius, dak­ta­ras, ad­vo­ka­tas, dės­ty­to­jas R.Bur­da. Abu pa­brė­žia, kad po Lie­tu­vą va­ži­nė­ja kal­bė­tis ir dis­ku­tuo­ti apie dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės as­pek­tus sa­vo ini­cia­ty­va ir ne­at­ly­gin­ti­nai.

„Ma­no de­šim­ties me­tų anū­kas sa­ko, kad da­rau ge­rai, nes jam Lie­tu­vo­je pa­tin­ka la­biau nei Vo­kie­ti­jo­je ir at­ei­ty­je no­rė­tų čia gy­ven­ti“, – sa­ko R.Sa­vic­kas, ra­gi­nan­tis aly­tiš­kius pa­si­do­mė­ti dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės pliu­sais ir mi­nu­sais, o ta­da pri­im­ti at­sa­kin­gą spren­di­mą ge­gu­žės 12 die­ną.

Pi­lie­ty­bės klau­si­mas iš­lie­ka gy­vy­biš­kai svar­bus

Re­fe­ren­du­mas vyks dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nio pa­kei­ti­mo. Jį siū­lo­ma pa­keis­ti taip, kad pi­lie­čiai, iš­vy­kę į Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir NA­TO erd­vės ša­lis, ga­lė­tų iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Šiuo me­tu dvi­gu­ba pi­lie­ty­bė ne­su­tei­kia­ma emig­ran­tams, Lie­tu­vą pa­li­ku­siems po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo ir įgi­ju­siems ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę. Ją ga­lė­jo gau­ti emig­ra­vu­sie­ji iki 1940 me­tų.

Di­cho­to­mi­ja – tarp­tau­ti­nis žo­dis, api­bū­di­nan­tis pa­si­da­li­ji­mo į ke­lias da­lis bū­se­ną, ku­rią jau­čia tarp dvie­jų kraš­tų, gim­to­jo ir to, ku­ria­me gy­ve­na, at­si­dū­rę žmo­nės. No­rė­da­mi grįž­ti į Lie­tu­vą jie pir­miau­sia su­si­mo­kė­tų bau­dą Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te, jei tu­rė­tų lie­tu­viš­ką pa­są, o no­rė­da­mi gau­ti pi­lie­ty­bę, tu­rė­tų jos at­si­sa­ky­ti ša­ly­je, ku­rio­je gy­ve­na.

R.Bur­da ma­no, kad Lie­tu­vos vals­ty­bei lai­kas at­sig­ręž­ti į ki­to­se ša­ly­se gy­ve­nan­čius lie­tu­vius ir pa­klaus­ti, kaip jiems pa­dė­ti, o ne at­si­ža­dė­ti kaip ne­rei­ka­lin­gų. To­kią nuo­sta­tą įtvir­ti­no 1992 me­tais ra­ti­fi­kuo­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja.

„Anuo­met bū­ta įvai­rių bai­mių ir nuo­gąs­ta­vi­mų. Ta­da dar ne­bu­vo­me nei ES, nei NA­TO na­riais, o da­bar pa­sau­lis pa­si­kei­tė. Ly­gin­ti su bu­vu­sia So­vie­tų Są­jun­ga gal ir ne­ko­rek­tiš­ka, bet ir tei­si­nin­kai kal­ba apie tai, kad ei­na­me link ES pi­lie­ty­bės. Tai gal at­si­sa­ky­ki­te Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės vi­sai?“ – kvie­čia pa­svars­ty­ti R.Bur­da.

Tei­si­nin­kas taip pat pri­me­na, kad, nors ES yra da­ri­nys, į ku­rį at­ski­ros vals­ty­bė in­teg­ruo­tos įvai­riais as­pek­tais, ta­čiau pi­ni­gų da­ly­bos ir kvo­tos pri­klau­so nuo pi­lie­čių skai­čiaus kiek­vie­no­je jų, tai­gi pi­lie­ty­bės klau­si­mas iš­lie­ka Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai svar­bus.

„Emig­ran­tai mums iš­rinks val­džią“, jei pa­tys lie­tu­viai ne­bal­suos

Dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės prie­ši­nin­kų ar­gu­men­tas – už­sie­nio lie­tu­viai „mums iš­rinks val­džią“. Ypač kal­bant apie elek­tro­ni­nį bal­sa­vi­mą, iki ku­rio tė­ra vie­nas žings­nis ir ku­ris įga­lin­tų po vi­są pa­sau­lį iš­si­bars­čiu­sius lie­tu­vius da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo, sa­vi­val­dos, pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Pa­sak R.Bur­dos, pa­si­girs­ta net­gi po­li­ci­nei vals­ty­bei bū­din­gų gai­de­lių apie rin­kė­jams už nu­ga­ros sto­vin­čius ir eu­rais mo­juo­jan­čius agi­ta­to­rius, ki­to­kių są­moks­lo te­ori­jų.

„Val­džia nė­ra nei „mū­sų“, nei „jų“. Bet emig­ran­tai tik­rai iš­rinks val­džią, jei Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys rin­kė­jai neis į rin­ki­mus“, – pa­ste­bi R.Sa­vic­kas.

Dar vie­nas bau­bas – mi­tas apie ka­ro tar­ny­bą, esą dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę tu­rin­tis žmo­gus ne­ga­lės gin­ti Lie­tu­vos, nes tei­siš­kai jam ga­li tek­ti ka­riau­ti prieš ša­lį, ku­rio­je gy­ve­na. „Žmo­gus tar­si vėl sta­to­mas į su­si­dve­ji­ni­mo bū­se­ną, ku­rio­je jis ne­ži­no, ką gins. Ta­čiau, pa­kei­tus Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nį, ne­abe­jo­ti­nai pri­reiks ir ki­tų tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų. Tai­gi kol kas tai yra per­ne­lyg anks­ty­vas klau­si­mas, bau­gi­nan­tis tau­tą, nors jį vė­liau ga­li­ma bus tei­siš­kai ne­sun­kiai su­re­gu­liuo­ti“, – ti­ki­na tei­si­nin­kas.

Dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­riai at­sa­ki­nė­jo į su­si­rin­ku­sių­jų klau­si­mus apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, pa­vyz­džiui, kuo ji to­kia svar­bi už­sie­nie­čiams? Pa­sak R.Sa­vic­ko, vi­sų pir­ma – ge­res­nio ko­mu­ni­ka­vi­mo pras­me, pa­dė­tų leng­viau pa­siek­ti tė­vy­nę, dau­ge­liu at­ve­jų ne­reiks vi­zų ir pa­na­šiai. Svar­bu ir tai, kad įtvir­ti­na­mos už­sie­nio ša­ly­se gy­ve­nan­čių pi­lie­ti­nės tei­sės – rink­ti ir bū­ti iš­rink­tiems Lie­tu­vo­je. Ta­čiau dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mu, ži­no­ma, ga­li bū­ti su­in­te­re­suo­ti ir gy­ve­nan­tie­ji Lie­tu­vo­je, nes leng­ves­nis taps ben­dra­vi­mas ir už­sie­nio lie­tu­viai su­grįš su nau­ju po­žiū­riu, o tai ga­li­mai at­neš lau­kia­mų po­ky­čių. „Pliu­sų bus dau­giau, jei bus dau­giau Lie­tu­vos pi­lie­čių“, – api­ben­dri­na pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės at­sto­vas R.Sa­vic­kas.

Kaip mi­nu­są šia­me kon­teks­te R.Bur­da įvar­di­ja ga­li­mas sa­vi­val­dy­bių iš­lai­das – joms teks rū­pin­tis grį­žu­sių emig­ran­tų vai­kų in­teg­ra­ci­ja, mo­ky­ti juos pa­pil­do­mai lie­tu­vių kal­bos, rū­pin­tis jų so­cia­li­ne adap­ta­ci­ja.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si vi­ce­me­rė Va­lė Gi­bie­nė pa­sa­ko­jo apie ge­rą­ją Aly­taus pa­tir­tį – Li­kiš­kė­lių pro­gim­na­zi­jo­je vei­kia Lie­tu­vy­bės cen­tras, jį mie­lai lan­ko grį­žu­sių aly­tiš­kių vai­kai. Ta­čiau ypa­tin­gų pa­pil­do­mų iš­lai­dų sa­vi­val­dy­bė kol kas ne­pa­ti­ria.

R.Sa­vic­kas pa­ste­bi, kad ki­to­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je, at­vy­ku­sių­jų adap­ta­ci­ja nie­kas per daug ne­si­rū­pi­na, vai­kai lan­ko mo­kyk­lą, mo­ko­si kal­bos ir ne­sun­kiai adap­tuo­ja­si prie kul­tū­ri­nės ir so­cia­li­nės ap­lin­kos.

Ko mū­sų pa­klaus ge­gu­žės 12 die­ną?

Re­fe­ren­du­me pi­lie­čių bus klau­sia­ma, ar jie su­tin­ka leis­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę as­me­nims, iš­vy­ku­siems į ša­lis, ati­tin­kan­čias „eu­ro­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus“. Kon­kre­čios ša­lys bū­tų nu­sta­ty­tos įsta­ty­mu. Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nis dėl pi­lie­ty­bės bus pa­keis­tas, jei­gu re­fe­ren­du­me už tai bal­suos dau­giau kaip pu­sė vi­sų ša­ly­je re­gist­ruo­tų rin­kė­jų. Re­fe­ren­du­mas ga­li ne­įvyk­ti, nes slenks­tis la­bai aukš­tas.

R.Bur­da at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tas la­bai pri­klau­so nuo to, kaip bus su­for­mu­luo­ti ir pa­teik­ti klau­si­mai, nes, ga­li­mas da­ly­kas, kad į juos abu bus pra­šo­ma vie­no at­sa­ky­mo. Tai reiš­kia, kad dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės klau­si­mo li­ki­mas pri­klau­so nuo to, ar rin­kė­jai no­rės su­ma­žin­ti Sei­mo na­rių skai­čių.

Dis­ku­si­jos me­tu taip pat pa­ste­bė­ta, kad už­sie­ny­je ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ką reiš­kia ge­gu­žę pla­nuo­ja­mas re­fe­ren­du­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­to iš­plė­ti­mo.

Pi­lie­čiams pri­va­lo­ma­ja­me re­fe­ren­du­me bū­tų tei­kia­ma bal­suo­ti dėl to­kio Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo teks­to: „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bė įgy­ja­ma gims­tant ir ki­tais kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis pa­gal kil­mę, įgi­jęs kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­si­rink­tos eu­ro­pi­nės ir trans­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čios vals­ty­bės pi­lie­ty­bę, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­pra­ran­da. Ki­tais at­ve­jais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ne­ga­li bū­ti kar­tu ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis, iš­sky­rus kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas iš­im­tis. Pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo ir ne­te­ki­mo tvar­ką nu­sta­to kon­sti­tu­ci­nis įsta­ty­mas.“

Šiuo me­tu Kon­sti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad, iš­sky­rus įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus at­ski­rus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li bū­ti kar­tu Lie­tu­vos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis. Dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ins­ti­tu­to iš­plė­ti­mo sie­kia už­sie­nio lie­tu­viai, ta­čiau jie nuo­gąs­tau­ja, kad re­fe­ren­du­mas ga­li ne­įvyk­ti dėl ma­žo rin­kė­jų ak­ty­vu­mo.

Re­fe­ren­du­mu pri­im­ti Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mai įsi­ga­lio­tų nuo 2020 me­tų sau­sio 1 die­nos.