Bir­že­lio 9-ąją – Tarp­tau­ti­nę ar­chy­vų die­ną – pa­mi­nė­ki­me Ar­chy­vų me­tus, ap­lan­ky­ki­me do­ku­men­tų eks­po­zi­ci­ją Ro­tu­šės aikš­tė­je (0)

archyvas
Sei­mas 2021-uo­sius pa­skel­bė Ar­chy­vų me­tais. Jie skir­ti pa­mi­nė­ti pir­mo­jo vals­ty­bės ar­chy­vo įkū­ri­mo at­kur­to­je ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je 100-me­čio su­kak­čiai, kai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo mi­nist­ro Ka­zio Bi­zaus­ko 1921 me­tų spa­lio 19 die­nos įsa­ky­mu bu­vo įsteig­tas Cen­tra­li­nis vals­ty­bės ar­chy­vas Kau­ne. Prieš šim­tą me­tų rug­sė­jo 1-ąją tuo­me­ti­nio mi­nist­ro K.Bi­zaus­ko įsa­ky­mu pir­muo­ju stei­gia­mo Cen­tra­li­nio vals­ty­bės ar­chy­vo di­rek­to­riu­mi bu­vo pa­skir­tas Ka­zi­mie­ras Ole­ka. Kau­no re­gio­ni­nis vals­ty­bės ar­chy­vas, mi­nė­da­mas šią su­kak­tį, pa­ren­gė kil­no­ja­mų­jų pa­ro­dų „Archyvas – miestui. Alytus: iš praeities – į ateitį“ cik­lą. Do­ku­men­tų pa­ro­dos jau vei­kia Kau­ne, prie­šais Na­cio­na­li­nį Kau­no dra­mos te­at­rą, Ma­ri­jam­po­lė­je, Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus aikš­tė­je. At­ėjo me­tas ir Aly­taus fi­lia­lui pa­kvies­ti į ana­lo­giš­ką ren­gi­nį – kil­no­ja­mo­sios pa­ro­dos „Ar­chy­vas – mies­tui. Alytus: iš praeities – į ateitį“ ati­da­ry­mą. Į šį ren­gi­nį kvie­čia­me Tarp­tau­ti­nę ar­chy­vų die­ną, bir­že­lio 9-ąją, 18 va­lan­dą Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi ne tik Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­le sau­go­mi do­ku­men­tai, bet ir iš ki­tų ša­lies ar­chy­vų: Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos, Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bės, Lie­tu­vos vals­ty­bės nau­jo­jo, Lie­tu­vos ypa­tin­go­jo, Lie­tu­vos li­te­ra­tū­ros ir me­no, Vil­niaus ir Kau­no re­gio­ni­nių vals­ty­bės ar­chy­vų.

Pa­ro­dos sten­duo­se de­monst­ruo­ja­mi ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai lan­ky­to­jus su­pa­žin­dins su ar­chy­vų is­to­ri­jos pra­džia, su kai ku­riais Aly­taus mies­to ir kraš­to rai­dos as­pek­tais bei žmo­nė­mis, ku­rie sa­vo gy­ve­ni­mu ir veik­la ta­po ne­at­sie­ja­ma mū­sų is­to­ri­jos da­li­mi.

Nors nuo pir­mo­jo vals­ty­bės ar­chy­vo įstei­gi­mo pra­ėjo šim­tas me­tų, ta­čiau Ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių ar­chy­vų sis­te­mai pri­klau­san­čia­me mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vi­nia­me lo­by­ne sau­go­mi se­niau­si do­ku­men­tai sie­kia XI­II am­žių.

Pa­ro­dos sten­duo­se nei šių do­ku­men­tų, nei jų ko­pi­jų ne­pa­ma­ty­si­me, ta­čiau bus ga­li­ma iš­vys­ti ki­tų, su Aly­tu­mi ir Dzū­ki­jos kraš­tu su­si­ju­sių­jų: XIX a. Aly­taus mies­to pla­no, Aly­taus mies­te­lio gy­ven­to­jų (vals­tie­čių) są­ra­šo, su­da­ry­to 1835 me­tais, ko­pi­jas, bei 1815-ai­siais su­da­ry­to per­ga­men­to, Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės kanc­le­rio Jo­no Sa­pie­gos pa­si­ra­šy­to do­ku­men­to ko­pi­jas.

Be se­niau­sių do­ku­men­tų, de­šim­ty­je sten­dų bus eks­po­nuo­ja­mos Aly­taus mies­to pa­no­ra­mos, įvai­rių pa­sta­tų ir sta­ti­nių, Aly­taus mies­to val­džios at­sto­vų, ka­ri­nin­kų, tar­nau­to­jų, mo­ky­to­jų įvai­rių lai­ko­tar­pių nuo­trau­kos ir ki­ti įdo­mūs bei ver­tin­gi do­ku­men­tai, sau­go­mi Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bės, Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vų sau­gyk­lo­se ir, be abe­jo, Aly­taus fi­lia­le.

Di­džiau­sia kiek­vie­no kraš­to ver­ty­bė – ja­me gy­ve­nę ar gy­ve­nan­tys, sa­vo tė­viš­kę dar­bais, ta­len­tu, o ne­re­tai – ir sa­vo as­me­ni­ne lai­ky­se­na gar­si­nan­tys žmo­nės.

Iš­ki­lių as­me­ny­bių, Dzū­ki­jos kraš­te pa­li­ku­sių gi­lius pėd­sa­kus, tik­rai daug, bet šį­kart su­ma­ny­mas bu­vo toks: at­kreip­ti dė­me­sį į tuos žmo­nes, ku­riems ne­bu­vo pa­ke­liui į „ko­mu­niz­mo ro­jų“.

Ta­čiau mū­sų kraš­to is­to­ri­ja pa­tvir­ti­na fak­tą, kad tik to­kių tvir­tų as­me­ny­bių, kaip po­ka­rio pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vių, di­si­den­tų, Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­kos lei­dė­jų ne­pa­lau­žia­ma va­lia ir stip­ry­bė ne­už­ge­si­no vil­ties at­kur­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bę. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės at­sta­ty­mo ak­to 1990 me­tų ko­vo 11 die­ną ko­pi­ją tik­rai pa­ma­ty­si­me eks­po­zi­ci­jos sten­duo­se.

Bet iki to is­to­ri­nio įvy­kio, kol ta­po­me lais­vi ir ne­pri­klau­so­mi, pen­kis de­šimt­me­čius so­vie­tų oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu bu­vo­me pri­vers­ti ke­liau­ti į „ko­mu­niz­mo ro­jų“. Jau vien ži­niask­lai­dos prie­mo­nių – laik­raš­čių, žur­na­lų ar ko­lū­kių pa­va­di­ni­mus pri­si­mi­nus, ga­li­ma su­pras­ti, ko­kio mas­to pro­pa­gan­dos ly­gis vy­ra­vo tuo lai­ko­tar­piu, kai „par­ti­ja ro­dė ke­lią“ į tą taip ir ne­pa­siek­tą ro­jų ar švie­sų ry­to­jų.

Par­ti­ja – vie­na, tie­sa – vie­na, o pro­ble­mų jo­kių: vi­si vi­suo­me­nės na­riai so­tūs, lai­min­gi, pa­ten­kin­ti. Ne­bent vie­nas ki­tas pa­var­to­ja al­ko­ho­lio ar­ba pri­rei­kia jau­ną pi­lie­tį „pa­tal­pin­ti į de­fek­ti­nių vai­kų na­mus“. Tuo pa­si­rū­pin­da­vo Aly­taus ra­jo­no dar­bo žmo­nių de­pu­ta­tų ta­ry­bos vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas (žr. ko­pi­ją), 1960 me­tų rug­pjū­čio 1 die­nos spren­di­mas Nr. 375 „Dėl... pa­tal­pi­ni­mo į de­fek­ti­nių vai­kų na­mus“.

So­cia­lis­ti­nės vi­suo­me­nės stan­dar­tų ne­ati­ti­kęs pi­lie­tis už­da­ro­mas į „de­fek­ti­nių vai­kų“ įstai­gą – ar ga­li žiau­riau skam­bė­ti są­vo­ka ver­ti­nant šian­die­ni­niu po­žiū­riu, kai kiek­vie­nam as­me­niui su­da­ro­mos ga­li­my­bės bū­ti vi­sa­ver­čiu vi­suo­me­nės na­riu?

Įdo­mu bū­tų ste­bė­ti da­bar­ti­nio jau­ni­mo re­ak­ci­ją, iš­gir­dus ar­ba per­skai­čius to­kią fra­zę. Įdo­mu bū­tų ste­bė­ti ir re­ak­ci­ją žmo­nių, pa­ma­čiu­sių ki­tą so­viet­me­čio do­ku­men­tą – kui­liu­ko Gran­to veis­lės liu­di­ji­mą (žr. ko­pi­ją).

So­vie­ti­nių lo­zun­gų ir tie­sų laik­raš­čių eg­zem­plio­riuo­se ieš­ko­ti ne­rei­kė­jo – pa­ka­ko ir Aly­taus fi­lia­le sau­go­mų ofi­cia­lių, so­viet­me­čio žaiz­das, gri­ma­sas, pa­ra­dok­sus, gy­ve­ni­mo pil­ku­mą by­lo­jan­čių do­ku­men­tų, ku­riuo­se dau­giau ne­gu gau­su įvai­riau­sių fak­tų, su­si­ju­sių su val­džios ins­ti­tu­ci­jų veik­la.

Pa­ra­dok­sų pa­ra­dok­sai: tur­tin­giau­sia, lais­viau­sia ir ki­to­kia „iau­sia“ ša­lis pa­sau­ly, o da­lis ofi­cia­lių do­ku­men­tų by­lo­ja kar­di­na­liai prie­šin­gus fak­tus. Trū­ko ne tik au­to­mo­bi­lių, že­mės ūkio tech­ni­kos, bet ir įvai­riau­sių kas­die­nio var­to­ji­mo, mais­to pre­kių.

O štai įvai­riau­sių for­mų ko­vų pil­ni ne tik vie­ti­nės val­džios, bet ir ko­lū­kių, mo­kyk­lų do­ku­men­tai: ko­va su ko­mu­niz­mo prie­šais, už aukš­tą dar­bo na­šu­mą, už duo­nos tau­py­mą, su dar­bo draus­mės pa­žei­dė­jais, pik­tžo­lė­mis, su nesu­si­pra­tu­siais ele­men­tais ir... su ko­lo­ra­do va­ba­lu.

No­rin­čiuo­sius dau­giau su­ži­no­ti apie Aly­taus fi­lia­lo veik­lą, čia sau­go­mus do­ku­men­tus, taip pat ir apie jau mi­nė­tas so­viet­me­čio žaiz­das, gri­ma­sas, pa­ra­dok­sus, gy­ve­ni­mo pil­ku­mą by­lo­jan­čius do­ku­men­tus, kvie­čia­me at­vyk­ti į fi­lia­lą (Jot­vin­gių g. 7), kur vei­kia do­ku­men­tų pa­ro­da „Ar­chy­vas Aly­tu­je: fak­tai ir žmo­nės“.

Ne­iš­au­šo so­vie­tų oku­pa­ci­nės val­džios ža­dė­tas „ko­mu­nis­ti­nis ry­to­jus“, bet su­lau­kė­me Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio gi­mi­mo. Su Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio ju­dė­ji­mo pra­džia (1988 me­tų bir­že­lio 3 die­na) Vil­niu­je per­mai­nų vė­jai pa­sie­kė ir mū­sų kraš­tą.

Vie­ti­nė mū­sų mies­to val­džia jau nuo 1988-ųjų lie­pos pri­ima ati­tin­ka­mus spren­di­mus: dėl su­si­rin­ki­mų, mi­tin­gų, ei­se­nų, ki­tų ren­gi­nių lai­ki­nų­jų tai­syk­lių, dėl gat­vių se­nų­jų pa­va­di­ni­mų grą­ži­ni­mo ir nau­jų pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo, Lais­vės an­ge­lo skulp­tū­ros at­sta­ty­mo, lei­di­mų or­ga­ni­zuo­ti mi­tin­gus, skir­tus skaus­min­giems Lie­tu­vos is­to­ri­jai įvy­kiams pa­mi­nė­ti – pri­min­ti vi­suo­me­nei SSSR val­džios klas­tą.

Šiuos fak­tus pa­tvir­ti­nan­čių do­ku­men­tų ko­pi­jas taip pat ga­li­ma iš­vys­ti eks­po­zi­ci­jo­je.

Tad vi­sus, kam įdo­mu su­ži­no­ti dau­giau apie Lie­tu­vos vals­ty­bės ar­chy­vus: kiek do­ku­men­tų sau­go­ma vi­so­se vals­ty­bi­nių ar­chy­vų sau­gyk­lo­se, ko­kį plo­tą už­ima do­ku­men­tų sau­gyk­los, koks se­niau­sias Lie­tu­vos ar­chy­vuo­se sau­go­mas do­ku­men­tas, pa­ma­ty­ti eks­po­nuo­ja­mas įvai­rių Lie­tu­vos vals­ty­bės, taip pat mū­sų kraš­to is­to­ri­jos lai­ko­tar­pių do­ku­men­tų ko­pi­jas, kvie­čia­me at­vyk­ti į ren­gi­nį – kil­no­ja­mo­sios pa­ro­dos „Ar­chy­vas – mies­tui“ ati­da­ry­mą bir­že­lio 9 die­ną 18 va­lan­dą Ro­tu­šės aikš­tė­je.

Kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da, skir­ta vals­ty­bės ar­chy­vų 100-me­čiui, Ro­tu­šės aikš­tė­je veiks iki lie­pos 9 die­nos. Lau­kia­me Jū­sų!

 

Ze­nė Ber­na­ta­vi­čie­nė

Kau­no re­gio­ni­nio vals­ty­bės ar­chy­vo Aly­taus fi­lia­lo ve­dė­ja

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.