Alytaus angelai: paprastų žmonių nepaprasti darbai (1)
Sausio 27-ąją minima Šv. Angelės diena. Ne vienas šį vardą tapatina su angelu (gr. Angelos – pasiuntinys), nežemiška, laisvą valią ir protą turinčia būtybe, sukurta Dievo ir saugančia visa, kas jo sukurta.
13 metrų aukščio Laisvės angelo paminklas nuo 1929 metų saugo mūsų miestą, Alytų, taip pat su laiku tapo prieš 35-erius metus leisti pradėtų „Alytaus naujienų“ grafiniu simboliu, žinios siuntėju ir net savotišku sargu. Laisvės angelo skulptūra tolstant dešimtmečiams patyrė griūtį, kūrybinį atgimimą, atkūrimą ir naują pripažinimą.
Apie Angelės vardą ir angelus kalbamės su Angele Jakimoniene, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Pirmojo Alytaus filialo vyresniąja bibliotekininke ir Angele Narkūniene, Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytoja.
– Šv. Angelė saugo nuo ligų ir negalavimų bei tėvų mirties, ši šventoji yra neįgaliųjų ir ligonių globėja. Graži misija, bet ar visuomet buvote patenkinta savo vardu? Gal domėjotės, kas Jums Angelės vardą išrinko ir kodėl tokį?
Angelė Jakimonienė: „Jau daug metų labai džiaugiuosi savo vardu ir jaučiuosi šiek tiek pakylėta. O šį vardą išrinko mano mama savo geriausios draugės garbei, jų draugystė, užsimezgusi jaunystėje tęsėsi iki pat garbaus amžiaus.“
Angelė Narkūnienė: „Tik dabar sužinojau, kad Šv. Angelė yra globėja ir supratau, kodėl aš noriu padėti visiems nelaimėliams, netgi turintiems priklausomybes.
Kai aš gimiau, tėčiui atrodžiau labai graži (juk visiems tėvams jų vaikai gražiausi), tartum angeliukas ir suteikė Angelės vardą. O gal tėvai, būdami tremtyje, norėjo įprasminti Švč. Mergelės Marijos gimimo bei Vytauto Didžiojo karūnavimo dieną, kurią atėjau į pasaulį. Savo vardu džiaugiuosi, jį pateisinu. Jaunystėje daugiau sutikdavau bendravardžių, o dabar vėl džiugu, nes vardas – reliktas. Gaila, kad dabartiniai tėvai nesuteikia dukroms Angelės vardo.“
– Ar dažnai tenka bendrauti su bendravardėmis? Kokia jauniausia buvo Jūsų sutikta Angelė?
Angelė Jakimonienė: „Darbe teko sutikti ne vieną panašaus amžiaus bendravardę, bet jaunesnę bendravardę, iki 30 metų, teko sutikti tik vieną. Kiti laikai, kiti vardai.“
Angelė Narkūnienė: „Ankstesnėje darbovietėje buvome trys bendravardės, dabartinėje – vėlgi trys, jauniausia 57 metų amžiaus.“
– Ar savo vardą tapatinate su Angelo vardu?
Angelė Jakimonienė: „Kažkiek. Juk gyvenime būna labai sunkių akimirkų ir kai jas reikia įveikti, tarsi junti, kad tau kažkas padeda, tave saugo ir tai turbūt tavo angelas sargas.“
Angelė Narkūniene: „Mane globoja gyvenime didelė angelų kolekcija, kuri nuolat pasipildo. Negaliu nuskriausti nei vieno savo angelo, nes visi globoja įvairiais gyvenimo etapais. Ačiū sakau Sveikatos, Šeimos, Darbo angelams ir kitiems Nepažįstamiesiems. Savo vardu ne tik patenkinta, bet ir didžiuojuosi, jį stengiuosi pateisinti. Mes, lietuviai, esame kuklūs, apie save gero mažai pasakome. Aplinkiniai pastebi, kad darau daug angeliškų darbų.
– Alytaus miestą saugo Laisvės angelo skulptūra. Tuo tikite?
Angelė Jakimonienė: „Tikiu. Saugo mūsų miestą, mūsų žmones.“
Angelė Narkūnienė: „Kadangi tikiu savo angelais, tikiu ir Laisvės angelu. Tereikia jį gerbti“
– Ar pastebėjote, kad ir „Alytaus naujienų“ logotipą irgi puošia angelas?
Angelė Jakimonienė: „Pastebiu kaskart, kadangi skaitau kiekvieną „Alytaus naujienų“ numerį.“
Angelė Narkūnienė: „Taip pastebėjau. Todėl ir siūlau, kad laikraštyje atsirastų skyrelis apie žmones, pas mus atliekančius angeliškus darbus.“
Paprastų žmonių nepaprastų darbų Alytuje yra, o jie gali būti dar labiau matomi. Pavyzdžiui, prieš savaitę, per stebėtinai trumpą laiką suaukota 18 tūkstančių eurų jaunos mamos Justinos gydymui. Garbaus amžiaus alytiškė stebuklu pavadino vienoje Alytaus gydymo įstaigoje dirbančios medikės įžvalgumą, gelbstint jos anūko gyvybę. Apie ją – antradienio „Alytaus naujienų“ numeryje.
Skaitytojos Angelės pasiūlymą aptarėme redakcijoje ir nusprendėme, kad paprastų žmonių nepaprastus darbus tikrai galėtume pagarsinti dažniau.
NUOMONĖ
Darius Babijonas, „Alytaus naujienų“ redaktorius:
Aš, kaip buvęs Alytaus nevyriausybinių organizacijų (NVO) centro, bendruomenės fondo savanoris, Alytaus metų apdovanojimų idėjos sumanytojas ir pirmų renginių talkininkas, pastebiu, kad pastaraisiais metais šis įvykis labiau skirtas ne tiek nusipelniusiems pagerbti, kiek miesto vadovams prisistatyti rinktinės publikos akivaizdoje.
Nematau nieko blogo, jei Alytaus valdininkai, tiesiogiai ar per organizatorius, prisideda prie miestelėnų įvertinimo, juolab pats renginys pasiekė aukštą meninį lygį, tačiau gaila, kad Metų apdovanojimai tampa vis valdiškesni.
„Skolos“ premijos – dar galima suprasti. Tačiau ir kitos nominacijos virsta tiesioginiais „avansais“ ar „padėkomis“ kai kurioms organizacijoms, suinteresuotų asmenų grupėms. Stebina ir vis mažėjantis apdovanojimų viešumas bei viešinimas. Atsiliepti į savivaldybės kvietimą ir pasiūlyti kandidatus alytiškiai šiemet turėjo vos kelias dienas.
Jokiu būdu nenuvertindamas nominuotųjų, laureatų ir jų nuopelnų, deja, vis aiškiau jaučiu renginio politinį poskonį, pretendentų atrankos tendencijas ir panašius dalykus, kurių pavyko išvengti prieš 21 metus su bendraminčiais pradėjus bendruomeninių apdovanojimų tradiciją Alytuje.
Bet kuriuo atveju, Alytaus metų apdovanojimams linkiu geros kloties, o „Alytaus angelams“ – teisingos pradžios.
Turite istoriją apie savąjį „Alytaus angelą“ – nepaprastus paprastų žmonių darbus, savanoriškai, be atlygio nuveiktus, – praneškite apie juos „Alytaus naujienų“ redakcijai, o žurnalistai apie tai papasakos visiems mūsų laikraščio ir interneto skaitytojams.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Angelų angelas ,tai Vilija…
Komentaras
Angelų angelas ,tai Vilija Krasnickiene .Nors ir neša savo kryželį per gyvenimą ,bet pusę savo meilės atiduoda ligoniukams.ACIU Jai už mano gyvenimą dabar už isklausyma. Už patarimus ir tai buvo ne su fiziologija susijus liga Lai Dievas laimina JA