Išskirtinis titulas ir nekasdienė iškilmė

– Klebone Algimantai, šiais metais Butrimonių Išganytojo bažnyčios 100 metų jubiliejus švenčiamas kartu su Sekminėmis. Kaip Jūs, dvasininkas, vertinate šį sutapimą? Ar įžvelgiate čia ypatingą Šventosios Dvasios ženklą Butrimonių bendruomenei?

– Tai pirmiausia didelė šventė ne tik bendruomenei, bet visai Dievo tautai – bažnyčiai, nes būtent Šventoji Dvasia veikia mus, mūsų protus, mūsų širdis, ir gyvenimą. Šie metai ypatingi ne tik Butrimonių kraštui. Popiežiaus sprendimu 1926-aisiais buvo įkurta ir pati Kaišiadorių vyskupija. Taigi, dvigubas šimtmetis – didelė šventė bažnyčiai ir parapijai.

– Neseniai, pats minėjote gražų 50-ies metų jubiliejų, o dabar vadovaujate bažnyčios 100-mečio iškilmei. Ar jaučiate, kad šis laikas Butrimonyse Jums asmeniškai yra ypatingas dvasinis etapas?

– Aš, kaip klebonas, pažiūrėjęs iš savo penkiasdešimtmečio į Butrimonių Išganytojo bažnyčios šimtmetį, jaučiuosi labai jaunas. Retas žmogus sulaukia šimtmečio. Bažnyčiai tai labai graži šventė, prasminga diena. Linkiu, kad ši bažnyčia dar tiek pat metų gyvuotų.

– Šimtmečio iškilmėse skambės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras. Tai labai retas ir ypatingas reiškinys bažnytinėse šventėse. Kaip gimė ši idėja ir kokią žinią – galbūt vienybės, stiprybės ar Tėvynės apsaugos – šis karinės muzikos skambesys neš bendruomenei?

– Dėl sausumos pajėgų orkestro dalyvavimo iškilmėje pirmiausia norėčiau padėkoti Butrimonių gimnazijos bendruomenei, kiek žinau, ji pakvietė šį Lietuvos  kariuomenės orkestrą.

– Butrimonių šventovė neša retą ir stiprų – Išganytojo – titulą. Tai vardas, reiškiantis patį Kristų Gelbėtoją. Lietuvoje bažnyčių su tokiu vardu yra vos keletas. Ką dvasine prasme šis vardas reiškia parapijai? Kaip jis įpareigoja čia besimeldžiančią bendruomenę, ypač minint 100 metų jubiliejų?

– Vyskupijų parapijoms vardą, titulą skiria Vyskupija, vėliau jį tvirtina Vatikanas. Iš tiesų, Išganytojo titulą turi reta bažnyčia. Kiek man žinoma, mūsų, Kaišiadorių vyskupijoje, taip pavadinta tik Butrimonių bažnyčia. Labai gilus dvasinis vardas.

– Į Butrimonių Išganytojo parapiją buvote paskirtas praėjusių metų vasarą. Atvykote iš Molėtų, jei neklystu, arčiau gimtosios Merkinės. Su kokiomis mintimis pradėjote tarnystę ir kaip Jus priėmė vietos žmonės?

– Niekados negalvojau, kad dirbsiu Dzūkijoje, tai ir malonus, ir gal kiek keistas jausmas. Reikėjo mokytis primirštos dzūkų kalbos, tarmės, kuri išskirtinė, iš karto ausis pasiekianti. Man jau dabar čia, Butrimonyse, malonu, gera, smagu. Žmonės labai geri ir dosnūs.

– Esate minėjęs, kad Jums labai svarbi asmeninė pažintis su kiekvienu žmogumi. Ar šiandien, praėjus beveik metams, jaučiatės visiškai susipažinęs su parapija ir jos žmonėmis? Kas padeda greičiau atrasti kelią į vietos gyventojų širdis? 

– Jau radau raktą į žmonių širdis. Kaip minėjau, parapijiečiai – labai šilti, geri. Pažintims užmegzti didelių pastangų nereikia: žmogų užkalbini, nusišypsai, paklausi kaip vaikai, anūkai gyvena, ar sveiki, ir to pašnekovui užtenka. Paduodi ranką, pasisveikini ir jam jau yra gera, kad klebonas padavė ranką.

– Jūsų bažnyčioje saugomi garsaus vietinio menininko Antano Kmieliausko ankstyvieji darbai, o kas Jus patį labiausiai žavi ar stebina šioje šventovėje, kurioje atliekate dvasinę tarnystė?

– Taip Butrimonių bažnyčioje, kuri pradės antrą šimtmetį, saugomi žinomo vietinio tapytojo Kmieliausko paveikslai. Juos ypač vasaros metu lanko turistai. Man paliko įspūdį vienas paveikslas, kur Šv. Mergelė Marija yra su Kūdikėliu Jėzumi  ir ant kūdikėlio Jėzaus yra nutapyta trispalvė. Čia labai stipru.

– Sekminės yra gyvosios Bažnyčios gimimo diena. Be abejo, per šimtmetį keitėsi Butrimonių bažnyčia – jos žmonių tikėjimas ir bendruomeniškumas patyrė iššūkių. Ko šio iškilaus 100 metų jubiliejaus proga palinkėtumėte kiekvienam butrimoniškiui ir bažnyčios svečiui, Sekminių dieną ateisiančiam į iškilmę?

– Norėčiau palinkėti, kad Šventoji Dvasia paliestų kiekvieną parapijietį, jį sustiprintų tikėjime, gyvenime. Kad jie būtų gyvosios Bažnyčios nariai. 100 metų – tik skaičius bažnyčios gyvenime, norėtųsi, kad dar ilgiausius metus ši šventovė puoštų mūsų bendruomenę, džiugintų užsukančius svečius.

Šimtmečio iškilmė praeis, tikrasis Butrimonių bažnyčios gyvavimas, įkvėptas Sekminių dvasios, prasidės iš naujo – su kiekvienu sekmadienio varpo dūžiu ir kiekvienu atviru dvasiniu susitikimu.