14 – „už”, 12 – „prieš”: trapi mero Vytauto Grigaravičiaus pergalė

Prie­kaiš­tus žė­rė ir me­rui

Dar prieš šių klau­si­mų svars­ty­mą me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius krei­pė­si į ta­ry­bos na­rius pra­šy­da­mas leis­ti baig­ti pra­dė­tus dar­bus, ne­žlug­dy­ti ir taip su­tryp­to mies­to įvaiz­džio. Esą per tą lai­ką, kai vi­ce­me­rai bu­vo at­sta­ty­din­ti, mies­tas pa­ty­rė di­de­lių nuos­to­lių – dėl po­li­ti­nės su­iru­tės iš Aly­taus pa­si­trau­kė du už­sie­nio ka­pi­ta­lo in­ves­tuo­to­jai, ku­riuos įvar­dy­ti pa­pra­šy­tas me­ras tai da­ry­ti at­si­sa­kė.

Vi­ce­me­rų tei­ki­mo klau­si­mų svars­ty­mas pra­si­dė­jo ar­šio­mis dis­ku­si­jo­mis ir ban­dy­mais į mil­tus su­mal­ti iš nau­jo į vi­ce­me­rų pos­tus teik­tus kan­di­da­tus. Ne­veng­ta kri­ti­kuo­ti ir pa­ties me­ro dar­bo­tvarkių per tą lai­ką, kai jis li­ko be  pa­va­duo­to­jų. Aly­taus mies­to ta­ry­bos na­rys Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius pa­reiš­kė ste­bė­jęs be ko­man­dos ben­dra­žy­gių li­ku­sio me­ro dar­bo­tvarkes ir tei­gė, kad, be pa­si­ta­ri­mų, kon­kre­čių dar­bų mies­to la­bui taip ir ne­pa­ma­tęs, esą užuot li­kęs be vi­ce­me­rų ir dar uo­liau ki­bęs į dar­bus, di­dži­ą­ją sa­vo veik­los da­lį sky­rė da­ly­va­vi­mams įvai­riuo­se kul­tū­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se, vy­ku­siuo­se ki­tuo­se mies­tuo­se.

Aly­taus mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je vie­nin­te­lis dėl šei­mos atos­to­gų ne­da­ly­va­vęs vie­nas ak­ty­viau­sių in­ter­pe­lia­ci­jos vi­ce­me­rams ini­cia­to­rių so­cial­de­mok­ra­tas, opo­zi­ci­jos ly­de­ris Jur­gis Kras­nic­kas V.Gri­ga­ra­vi­čiaus dar­bą per pas­ta­rą­jį pus­an­tro mė­ne­sio įver­ti­no prie­šin­gai, tik ki­tu as­pek­tu, o apie vi­ce­me­rų grą­ži­ni­mą į pos­tus pa­si­sa­kė, kaip jam ir bū­din­ga, ašt­riai.

Jo tei­gi­mu, tie, ku­rie bal­sa­vo už vi­ce­me­rų su­grą­ži­ni­mą, ne­su­pran­ta, kas vyks­ta, ir ne­ger­bia nei sa­vęs, nei ki­tų. O jei­gu pats po­li­ti­kas bū­tų da­ly­va­vęs po­sė­dy­je, tai pri­pa­ži­no, kad vi­ce­me­rų per­ga­lė bū­tų bu­vu­si dar tra­pes­nė.

„Jei­gu kar­tą jau bu­vo iš­reikš­ta va­lia, kad jie ne­tin­ka­mai at­lie­ka sa­vo funk­ci­jas ir bu­vo nu­ša­lin­ti, tai juos su­grą­žin­ti at­gal man at­ro­do ab­sur­das. Iš ki­tos pu­sės, da­bar jie pri­si­i­ma vi­są at­sa­ko­my­bę už ne­vy­ku­sią veik­lą. Ma­no po­žiū­riu, pras­tes­nio me­ro už šį ne­bu­vo ir ne­bus. Vi­sa­me šia­me rei­ka­le yra ir ge­ro­ji pu­sė – jei­gu me­ras bū­tų taip dir­bęs vi­sus tuos tre­jus su pu­se me­tų kaip dir­bo li­kęs be vi­ce­me­rų, ši­taip su­vie­ni­jo ko­a­li­ci­ją, tai bū­tų ga­li­ma bu­vę nu­vers­ti kal­nus“, – sa­vo nuo­mo­ne da­li­jo­si opo­zi­ci­jos ly­de­ris.

 Pu­čis­tai ir sis­te­mos au­kos

Kri­ti­kos strė­lės lai­dy­tos ir į nu­vers­tų vi­ce­me­rų pu­sę, ta­čiau aiš­kiai ma­tė­si ten­den­ci­ja, kad V.Gi­bie­nei kliu­vo la­biau nei T.Ta­mu­le­vi­čiui. Ji bu­vo puo­la­ma dėl ne­at­lik­tų dar­bų,  cha­o­so mies­to švie­ti­me ir ki­tų jos ku­ruo­tų sri­čių klau­si­mų. At­rem­da­ma jai ad­re­suo­tą kri­ti­ką, V.Gi­bie­nė pa­brė­žė, kad ne ji vie­na pri­ima spren­di­mus, o ta­ry­ba, to­dėl pri­mes­ti at­sa­ko­my­bę vien jai nė­ra tei­sin­ga.

Tie­sa, nu­vers­ta vi­ce­me­rė su­lau­kė ir pa­lai­ky­mo iš pa­si­sa­ky­ti at­ėju­sių mies­to gy­ven­to­jų, ver­slo at­sto­vų, bu­vu­sių mies­to ta­ry­bos na­rių. Atkakliai ginti jos stojo aly­tiškis Linas Jakštonis, tačiau be­ne emo­cin­giau­sią nuo­mo­nę iš­sa­kė aly­tiš­kė Al­ma Šė­pe­rie­nė, o ne Še­pe­rie­nė? vie­na ak­ty­viau­sių pe­ti­ci­jos dėl bu­vu­sių vi­ce­me­rų V.Gi­bie­nės ir T.Ta­mu­le­vi­čiaus su­grą­ži­ni­mo į pos­tus „Pa­sa­ky­ki­me Aly­taus mies­to grio­vi­mui NE!“ ini­cia­to­rių. Ji in­ter­pe­lia­ci­ją mies­to vi­ce­me­rams pa­si­ra­šiu­sius po­li­ti­kus iš­va­di­no pu­čis­tais. Taip pat mo­te­ris gan drą­siai tėš­kė, kad me­rą tie­sio­giai rin­ko gy­ven­to­jai, to­dėl ne ta­ry­bos na­riams spręs­ti, su kuo tu­rė­tų dirb­ti me­ras.

Bu­vu­sio Aly­taus mies­to ta­ry­bos na­rio Ge­di­mi­no Je­ge­le­vi­čiaus nuo­mo­ne, nei V.Gi­bie­nė, nei T.Ta­mu­le­vi­čius nė­ra nu­si­kal­tę tiek, kad bū­tų rei­kė­ję juos at­sta­ty­din­ti ir pa­brė­žė, kad jie tie­siog ta­po po­li­ti­nės sis­te­mos au­ko­mis. 

Pa­va­di­no per­spek­ty­viau­siu

Į vi­ce­me­ro pos­tą grą­žin­tam T.Ta­mu­le­vi­čiui taip pat te­ko at­lai­ky­ti po­li­ti­kų kri­ti­ką ir ar­gu­men­tus dėl per­ne­lyg ma­žai pri­trauk­tų in­ves­tuo­to­jų bei su­kur­tų dar­bo vie­tų. Esą šios ka­den­ci­jos me­tu kai ku­rioms įmo­nėms nu­trau­kus veik­lą Aly­tu­je, dar­bo vie­tų bu­vo pra­ras­ta dau­giau nei su­kur­ta at­ėjus nau­jiems in­ves­tuo­to­jams. Bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma, kad vi­ce­me­ras pri­ori­te­tus de­da mies­to gat­vių re­konst­ruk­ci­jai, o ne ki­toms svar­bes­nėms sri­tims, kad į Pra­mo­nės par­ką pas­ta­rai­siais me­tais bu­vo in­ves­tuo­tos di­džiu­lės su­mos, ta­čiau ar tai duos ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų, taip pat nė­ra aiš­ku­mo, net ke­lia tam tik­rų abe­jo­nių.

Vie­nas ak­ty­viau­sių T.Ta­mu­le­vi­čiaus kri­ti­kų bu­vo Aly­taus mies­to ta­ry­bos na­rys Po­vi­las La­bu­kas. Jis nu­vers­to­jo vi­ce­me­ro pra­šė ar­gu­men­tuo­tai pa­aiš­kin­ti, ko­dėl iki šiol nė­ra nu­trauk­ta dar 2011 me­tais su vie­na įmo­ne pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl in­ves­ti­ci­jų Pra­mo­nės par­ke, mat iki šiol su­tar­ty­je nu­ma­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai įvyk­dy­ti ne­bu­vo. Kan­di­da­tas pa­aiš­ki­no, kad tai pa­da­ry­ti ne­bu­vo leng­va, esą  su­tar­ty­je nu­ma­ty­tos ne­pa­lan­kios są­ly­gos, ta­čiau pa­brė­žė, kad grei­čiau­siai jau ki­ta­me ta­ry­bos po­sė­dy­je šis klau­si­mas bus tei­kia­mas spręs­ti.

Prieš vien kri­ti­ką T.Ta­mu­le­vi­čiui rė­žu­sius ta­ry­bos na­rius jo gin­ti sto­jo Aly­taus ver­sli­nin­kas Aud­rius Dai­li­do­nis, kan­di­da­tą į vi­ce­me­rus pa­va­di­nęs vie­nu per­spek­ty­viau­sių Aly­taus po­li­ti­kų. Jis ra­gi­no pa­lai­ky­ti jo kan­di­da­tū­rą. Ver­sli­nin­kas ar­gu­men­ta­vo, kad mies­tas tvar­ko­mas eko­no­miš­kiau nei iki šiol ir to pa­da­ri­nys – aiš­kiai ma­to­mi po­ky­čiai.

A.Dai­li­do­nis pa­si­džiau­gė ini­cia­ty­va Aly­tu­je steig­ti lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Gy­nė­jas tei­gė pa­lai­kan­tis ir T.Ta­mu­le­vi­čiaus vi­zi­tus į už­sie­nį, mat to­kiu bū­du yra už­mez­ga­mi san­ty­kiai, ku­rių pa­grin­du ga­li­ma ti­kė­tis in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mo.

Grą­ži­ni­mas per plau­ką

Po dau­giau nei dvi va­lan­das šiais klau­si­mais vy­ku­sių ar­šių ap­si­mė­ty­mų strė­lė­mis tiek tuos pa­čius kan­di­da­tus į vi­ce­me­rų pos­tus tei­ku­sio mies­to me­ro V.Gri­ga­ra­vi­čiaus, tiek jo siū­ly­tų kan­di­da­tų į vi­ce­me­rų pos­tus at­žvil­giu ta­ry­ba vis dėl­to T.Ta­mu­le­vi­čiui ir V.Gi­bie­nei su­tei­kė pro­gą tęs­ti pra­dė­tus dar­bus, o po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je – grą­žin­ti sta­bi­lu­mą.

Už me­ro teik­tų kan­di­da­tų į vi­ce­me­rų pos­tus sky­ri­mą ta­ry­ba nu­bal­sa­vo per plau­ką –  tam pri­ta­rė 14 ta­ry­bos na­rių, 12 pa­si­sa­kė prieš. Pa­gal pa­tvir­tin­tą ta­ry­bos spren­di­mą abiem vi­ce­me­rams nu­sta­ty­tas 15 pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tas ir 3 pro­cen­tų prie­das už iš­tar­nau­tus Lie­tu­vos vals­ty­bei me­tus.

Po­li­ti­nis žai­di­mas šach­ma­tais

Po to­kių ta­ry­bos spren­di­mų re­zul­ta­tų kal­bin­tas T.Ta­mu­le­vi­čius ne­slė­pė be­si­džiau­gian­tis, kad ga­lės to­liau tęs­ti ne­už­baig­tus dar­bus: „Sma­gu, kad ma­ni­mi pa­si­ti­ki, ne taip, kaip pra­ėju­sį kar­tą. Per šį mė­ne­sį ne tik su­lip­dė­me nau­ją dau­gu­mą, bet ir pa­gal­vo­jo­me, ką ga­lė­tu­me da­ry­ti ge­riau. Kaip pa­da­ry­ti, kad dau­gu­ma bū­tų sta­bi­les­nė, nors ji da­bar ir ma­žes­nė. Ti­kiuo­si, kad ma­žes­nė­je dau­gu­mo­je su­si­klau­sy­mas ir dar­bas drau­ge bus de­ta­les­nis bei vi­siems aiš­kes­nis. Steng­si­mės, kad sta­bi­lu­mas iš­lik­tų iki pat rin­ki­mų ir kad kuo ma­žiau bū­tų po­li­ti­ka­vi­mo“, – taip po slap­to bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų kal­bė­jo į pos­tą grą­žin­tas vi­ce­me­ras.

T.Ta­mu­le­vi­čius pa­brė­žė, kad lai­ky­sis kon­cep­ci­jos, jog Aly­tus – šei­mos mies­tas, tad vi­si pri­ori­te­tai bus nu­kreip­ti bū­tent čia, taip pat ir to­liau dau­giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma pra­mo­ni­nei plėt­rai.

Pa­pra­šy­tas sa­vo nu­veik­tus dar­bus įver­tin­ti sa­vi­kri­tiškai, vi­ce­me­ras ti­ki­no, kad vi­suo­met į juos taip ir žvel­gian­tis.

„Prieš mė­ne­sį pa­ty­riau šo­ką, kai bu­vau at­leis­tas, nes to ne­si­ti­kė­jau. Iki pas­ku­ti­nės mi­nu­tės ti­kė­jau, kad vis­kas bus ge­rai. Re­zul­ta­tai šo­ki­ra­vo. Bu­vau gir­dė­jęs apie tuos po­li­ti­nius da­ly­kus, ku­rie pa­si­kei­čia per nak­tį, bet kaž­kaip tuo ne­si­no­rė­jo ti­kė­ti. Ma­niau, kad pa­žįs­tu tuos žmo­nes, juk su jais ben­dra­vau, bet pa­ma­čiau, kad pra­si­dė­jo rim­ti da­ly­kai. Sa­vi­kri­tiškai ver­ti­nau, ko­dėl taip nu­ti­ko, ko­dėl anks­tes­nės dau­gu­mos ne­pa­vy­ko iš­lai­ky­ti, ta­čiau pri­si­im­ti vi­są at­sa­ko­my­bę ne­bū­tų tei­sin­ga, nes tai – ko­man­di­nis dar­bas, ku­ris ga­lė­jo bū­ti mo­de­ruo­ja­mas kiek ge­riau“, – dės­tė T.Ta­mu­le­vi­čius.

Taip pat jis pa­brė­žė, kad vi­ce­me­rų at­lei­di­mas ne­bu­vo pa­bai­ga vi­so to, ko bu­vo ban­do­ma pa­siek­ti. Pa­sak jo, to­liau tu­rė­jo įvyk­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus, jo pa­va­duo­to­jų at­lei­di­mai, ta­čiau per vi­są mė­ne­sį šiuos žyg­dar­bius stra­te­ga­vu­si pu­sė net ne­si­sten­gė kaž­ką pa­da­ry­ti dau­giau, pa­siū­ly­ti, net ne­ban­dė for­muo­ti nau­jos dau­gu­mos ar siū­ly­ti sau pa­lan­kių vi­ce­me­rų kan­di­da­tū­rų, nes jiems svar­bus bu­vo tik po­li­ti­nis žai­di­mas šach­ma­tais.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos at­mes­tą gy­ven­to­jų pa­si­ra­šy­tą pe­ti­ci­ją dėl vi­ce­me­rų grą­ži­ni­mo T.Ta­mu­le­vi­čius lai­ko kaip rim­tą vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mą, kaip pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi įkvė­pi­mą.  

Dar­bų ne­nu­trau­kė net at­leis­ta

V.Gi­bie­nė tei­gė į tai, kas šiuo me­tu vyks­ta po­li­ti­ko­je, žiū­rin­ti ra­miai, esą ji vi­siš­kai ne­su­reikš­mi­no, kuo baig­sis slap­tas bal­sa­vi­mas dėl vi­ce­me­rų grą­ži­ni­mo, tie­siog į vi­sa tai  žvel­gė fi­lo­so­fiš­kai: „Nie­ko ne­gal­vo­jau, kas bus prieš in­ter­pe­lia­ci­ją, ir – prieš šį tarybos posėdį. Į vis­ką žiū­rė­jau fi­lo­so­fiš­kai, ra­miai. Nei eu­fo­ri­jos, nei ki­tų emo­ci­jų. Man tie­siog no­rė­jo­si ra­miai baig­ti sa­vo pra­dė­tus dar­bus. Per tą mė­ne­sį aš prak­tiš­kai kiek­vie­ną die­ną bu­vau čia (sa­vi­val­dy­bė­je – L.B.). Ma­no vai­kai man vis sa­ky­da­vo: ma­ma, gal pa­mir­šai, kad ta­ve at­lei­do. Bet juk vis tiek įsi­bė­gė­jus dar­bams, tu ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad ne, jau man ne­pri­klau­so. Žmo­nės man skam­bi­no. Net at­leis­ta sa­vo dar­bų ne­nu­trau­kiau, at­sa­ki­nė­jau į laiš­kus, ben­dra­vau su žmo­nė­mis, mi­nis­te­ri­jo­mis, ne­pra­dė­da­ma at­sa­ki­nė­ti, kad aš jau ne­be vi­ce­me­rė. Juk da­bar yra tas karš­tas me­tas, kai rei­kia kaup­ti at­sar­gas 2019 me­tams, kai Vy­riau­sy­bė for­muo­ja biu­dže­tą, rei­kia va­žiuo­ti, ieš­ko­ti fi­nan­sa­vi­mo“, – dės­tė V.Gi­bie­nė.

Jos ma­ny­mu, in­ter­pe­lia­ci­ja jai kaip po­li­ti­kei ne­pa­ken­kė, nes pa­ti prieš sa­ve jau­čia­si ge­rai, mies­tui ji nie­ko blo­go ne­pa­da­rė ir drą­siai ga­li žiū­rė­ti vi­siems į akis.

At­sa­ky­da­ma į klau­si­mą apie sa­vi­kri­tiškumą, vi­ce­me­rė už­si­mi­nė apie švie­ti­mo tin­klo per­tvar­kos įgy­ven­di­ni­mą. Ji ar­gu­men­ta­vo, kad cha­o­sas švie­ti­mo sis­te­mo­je vy­rau­ja vi­sos ša­lies mas­tu, tad su­val­dy­ti jį sa­vi­val­dos lyg­me­niu dar sun­kiau. Po­li­ti­kė pa­brė­žė, kad šis klau­si­mas yra skaus­min­gas, nė vie­na mo­kyk­la ne­no­ri bū­ti už­da­ry­ta. Pir­ma­sis švie­ti­mo tin­klo per­tvar­kos pla­nas bu­vo su­dė­lio­tas pa­gal reg­la­men­tą ir bu­vo at­mes­tas, ant­ra­sis – są­ly­gų ge­ri­ni­mas – ne­ti­ko, nes tiks­las bu­vo nie­ko ne­da­ry­ti, to­dėl per­tvar­ka ir žlu­go.

„Ne­abe­jo­ju, kad ki­to­je ka­den­ci­jo­je dai­na bus ta pa­ti. Ar­ba tu­ri kaž­kas at­ei­ti pa­si­ry­žęs vis­ką da­ry­ti grei­tai ir pa­si­au­ko­ti“, – nuo­mo­ne da­li­jo­si į pa­rei­gas grą­žin­ta vi­ce­me­rė. Taip pat, jos įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu šis klau­si­mas bū­tų pa­lies­tas ka­den­ci­jos pra­džio­je, o ne rin­ki­mų fi­ni­šo tie­sio­jo­je, tai per­tvar­ka, ko ge­ro, jau bū­tų įgy­ven­din­ta. O da­bar kai ku­rie po­li­ti­kai dėl rin­kė­jų sim­pa­ti­jų bū­tų lin­kę Aly­tu­je ati­da­ry­ti ir dar dvi mo­kyk­las.

„Man jų trūko“

V.Gri­ga­ra­vi­čius vi­ce­me­rų grą­ži­ni­mą į pos­tus ver­ti­na kaip per­ga­lę, nors ji ir tra­pi: „Man jų la­bai trū­ko. Vi­suo­met, kur dir­ba trys, pa­da­ro dau­giau ne­gu vie­nas. Per šį trum­pą lai­ko­tar­pį vi­są krū­vį te­ko neš­ti man vie­nam, aki­vaiz­du, kad su­lė­tė­jo dar­bai, vis­ko ne­spė­ji. O per­ga­lė tra­pi, kaip ir vi­sa ki­ta ap­link. Ta­čiau tai ga­liau­siai yra spren­di­mas, re­zul­ta­tas. Esa­me pa­skai­čia­vę, kad nors per­sva­ra ir  ne­di­de­lė, bet vis­gi tai yra dau­gu­ma. Jei­gu ir to­liau dirb­si­me vie­nas ki­tą su­pras­da­mi, su­si­tel­kę, dis­ku­tuo­da­mi ir kar­tu pri­im­da­mi spren­di­mus, tai vis­kas bus ge­rai.“

Me­ras pa­brė­žė, kad ta­ry­bo­je nau­ja dau­gu­ma ne­bu­vo su­for­muo­ta, tie­siog ko­a­li­ci­ja ap­tir­po, iš­sig­ry­ni­no, bet tai ne­reiš­kia, kad ma­žes­nė, sil­pnes­nė. Net­gi at­virkš­čiai – stip­res­nė, tvir­tes­nė.

Pra­ban­gus vi­ce­me­rų nu­ver­ti­mas

Be­je, vi­so­se šio­se po­li­ti­nė­se pe­ri­pe­ti­jo­se ga­li­ma įžvelg­ti ir pi­kan­tiš­kų de­ta­lių. Šie per vi­są Lie­tu­vą nu­skam­bė­ję vi­ce­me­rų nu­ver­ti­mai Aly­taus mies­tui kai­na­vo per 20 tūks­tan­čių eu­rų. Ne­for­ma­lios dau­giau nei mė­ne­sį tru­ku­sios at­leis­tų ir va­kar į pa­rei­gas grą­žin­tų V.Gi­bie­nės ir T.Ta­mu­le­vi­čiaus atos­to­gos šiems iš­ėjo į nau­dą – mat ne tik ga­lė­jo ati­trūk­ti nuo jiems pri­klau­siu­sių pa­rei­gų, bet dar ir šiek tiek dau­giau nei įpras­tai ei­nant vi­ce­me­rų pa­rei­gas už­dirb­ti. Tą­kart pos­tus pa­li­ku­siems vi­ce­me­rams bu­vo iš­mo­kė­tos dvie­jų mė­ne­sių jų vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio iš­mo­kos ir pi­ni­gi­nės kom­pen­sa­ci­jos už ne­pa­nau­do­tas kas­me­ti­nes atos­to­gas. Jiems bu­vo pri­skai­čiuo­ta pa­rei­gi­nė al­ga, prie­das už sta­žą, kom­pen­sa­ci­ja už ne­pa­nau­do­tas atos­to­gas ir iš­ei­ti­nė pa­šal­pa.

Tai reiš­kia, kad V.Gi­bie­nė į ran­kas ga­vo dau­giau nei pus­sep­tin­to, T.Ta­mu­le­vi­čius – be­veik pus­šeš­to tūks­tan­čio eu­rų. Dar be­veik 5 tūkst. eu­rų mo­kes­čių bu­vo iš­mo­kė­ta drau­dė­jams.