Šūviai į rusų simbolius, logistiką ir sau į kojas

Be to Ukrainos kariškių pranešimais, to pat antpuolio metu jeims pavyko pataikyti mažiausiai į vieną laivą šalia šiaurinės Rusijos sostinės įsikūrusioje Kronštato karinėje bazėje.

Oficialiosios rusų medijos apie ataką – nė kriukt. Tačiau į expo kompleksą besirenkantiems forumo dalyviams juodųjų dūmų debesys – akivaizdus patvirtinimas apie tai, kur jie pateko. Beigi mįslė – ar iš tikrųjų, kaip tvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rusų užpultoji Ukraina savo rankose „nebeturi kortų”?

Dar įspūdingiau atrodo ukrainiečių dronų aviacijos smūgių pasekmės Ukrainos pietiniuose regionuose. Ankstesniais smūgiais gerokai apriboję vadinamojo Krymo (arba Kerčės) tilto ir keltų perkėlos krovininį pralaidumą, dabar oro bepiločiai sutelkė savo smūgius į sausumos kelius. Iki šios savaitės pradžios okupantų Azovo jūros pakrante nutiesta „Novorosijos” (Rostovas prie Dono – Džankojus) automagistralė buvo atakuota daugiau nei šimtą kartų. Taikiniai: benzovežiai, kitus krovinius gabenantys sunkiasvoriai automobiliai, kurių degėsius regi ir gausiai filmuoja šiuo keliu keliaujantys civiliai. Pasekmė – į dar 2014 m. Rusijos okupuotą ir aneksuotą Krymą nėra efektyvaus būdo pristatyti pakankamą naftos produktų kiekį. Benzinas ir kiti autodegalai Kryme ir šalia jo esančiuose regionuose parduodamas ribotai. Pirmenybė – kariniam ir specialiam trasportui. Kitiems – ribotas kiekis (20–30 litrų) į vienas rankas arba pateikus taloną (kortelę).

Kuro trūkumą ima jausti ir kiti šalies-agresorės regionai. Ir tada, kada jo paklausa, tarkime, žemės ūkio sektoriuje yra viena didžiausių sezono metu.

Reikalas tas, kad Ukrainoje pavyko sukurti atitinkamas technologijas, kurios lemia, kad vadinamieji vidutinio nuotolio dronai geba nuskraidinti sprogmenų užtaisą net 150-200 km už fronto linijos.  Tuo pačiu tatai reiškia, kad ir fronte esantis rusų kariuomenė patiria aprūpinimo problemų. Jei anksčiau galvą skaudėjo dėl karinės technikos gyvybingumo (tai atsiliepė abiems kariaujančioms šalims), dabartinis rusų galvasopis yra logistika.

Liūdniau ukrainiečiam sekasi kai kuriuose fronto ruožuose, kur dronai neturi lemiamos reikšmės. Tarkime svarbus Donbaso regiono miestas Konstatinivka šiandien yra apsuptas puslankiu. Rusų kariuomenės ajėgos čia naudoja jiems įprastą mėsos šturmų praktiką, kuri, atrodo, pasiteisina. Sudėtinga padėtis ir kai kuriuose kituose  rajonuose Zaporyžės, Charkivo srityse. Priežastis – daugmaž vienoda: nepakankamas karių skaičius apkasuose, technikos trūkumas.

Dar blogiau, kad paskutiniąją savaitę radosi ideologinių plyšių Ukrainos santykiuose su viena svarbesnių šalies rėmėjų Europoje – Lenkija. Prezidentas Volodymiras Zelenskis grupei kariuomenės dalinių nusprendė suteikti II Pasaulinio karo metu veikusios Ukrainos  sukilėlių armijos (ukr. UPA) vardą. Lenkai šią organizaciją ligišiol laiko atsakinga už lenkų kilmės žmonių skerdynes Voluinės regione (Ukrainos Vakaruose). Radikalių pažiūrų Lenkijos prezidentui Karoliui Naweockiui nėra labai svarbu, kad Voluinės regionas (kaip ir Vilniaus kraštas lietuvoje) buvo Lenkijos okupuotas, o civilių gyventojų skerdynės buvo vykdomos abiejų pusių (ukrainiečių žudymą vykdė nacių okupacijos metais čia veikusi lenkų Armija Krajowa).

Lenkijos pusė ligišiol reikalauja, kad II Pasaulinio karo metu nužudytų lenkų kilmės žmonių palaikai būtų eksmumuoti bei nuodugniai ištirti. Ukrainiečiai ikišiol su tuo nesutinka. K. Nawrockis grasina iš V.Zelenskio dėl to atimti aukščiausiąjį valstybės apdovnojimą – Baltojo erelio ordiną. Buvęs Lenkijos ambasadorius šalyje ju atsisakė ukrainietiško apdovanojimo dėl Ukrainos prezidento sprendimo simboliškai pagerbti UPA.

Jeigu šalys neras kompromiso, kaip interpretuoti praeitį, gali sumažėti Lenkijos politinė bei karinė paramaUkrainai karo metu, taip pat šiuo metu kariaujančios šalies kelyje į Europos Sąjungą.