Žuvin­tų apy­lin­kių jau­ni­mas tu­ri sa­vo au­to­ri­te­tą – jau­ną ūki­nin­ką Jo­ną

Re­kor­das po re­kor­do, va­di­na­si, dirb­ta ne vel­tui

Po­kal­bį su Jo­nu pra­dė­jo­me pir­miau­sia, aiš­ku, apie jo ug­dy­ti­nių pa­sie­ki­mus. Vai­ki­nas sa­ko no­rin­tis, kad jam pri­žiū­rint be­si­tre­ni­ruo­jan­tys vai­kai pa­si­jus­tų ge­rai, kad ki­tų kai­mų jau­ni­mas nu­si­žiū­rė­jęs pra­dė­tų ak­ty­viau spor­tuo­ti. O pa­si­džiaug­ti ir tre­ne­riui, ir vai­kams yra kuo.

Klai­pė­do­je vy­ku­sio­se res­pub­li­ki­nė­se jau­nių spor­to vil­čių žai­dy­nė­se Aly­taus ra­jo­no sun­kia­at­le­čiai už­ėmė tre­čią vie­tą. Ed­ga­ras Zin­ke­vi­čius pa­ge­ri­no šių žai­dy­nių štan­gos ro­vi­mo re­kor­dą, iš­ro­vė 72 ki­log­ra­mus. Tre­čias vie­tas žai­dy­nė­se pel­nė Gus­tas Gun­to­rius ir Lau­ry­nas Rut­kaus­kas. Jo­nas var­di­ja Man­to Ve­sel­gos, Na­to Ra­dze­vi­čiaus, Dei­vi­do Zme­jaus­ko, Ar­man­do Ka­lei­ni­ko, Do­man­to Skrob­lo, Fe­lik­so Žu­kaus­ko, Lu­ko Na­raus­ko, An­driaus Pac­ke­vi­čiaus pa­var­des.

Spor­tuo­jan­čių vai­ki­nų pa­sie­ki­mas Klai­pė­do­je – is­to­ri­nis, šio­se žai­dy­nė­se per vi­są ša­lies ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį jo­kio­je šių žai­dy­nių spor­to ša­ko­je Aly­taus ra­jo­nas ne­bu­vo lai­mė­jęs pri­zi­nės vie­tos.

Sėk­min­gos bu­vo ir ki­tos var­žy­bos, Lie­tu­vos jau­nių iki 17 me­tų čem­pio­na­tas. D.Zme­jaus­kas Ši­lu­tė­je vy­ku­sia­me pa­si­ro­dy­me už­ėmė an­trą vie­tą.

Tre­čios sva­rios var­žy­bos – Lie­tu­vos jau­nių moks­lei­vių iki 15 me­tų čem­pio­na­tas – vy­ko Sim­ne. Jo­se star­ta­vęs A.Pac­ke­vi­čius iš­ko­vo­jo an­trą vie­tą, o E.Zin­ke­vi­čius ir čia pa­ge­ri­no re­kor­dą, šį kar­tą ša­lies mas­tu, ir lai­mė­jo pir­mą vie­tą.

Tre­ne­riui rū­pi, kad vai­kai pa­žin­tų ir sa­vo kraš­tą

Jo­nas at­vi­rai sa­ko, kad po to, kai jo ty­liai, ra­miai at­lie­ka­mas sa­va­no­riš­kas dar­bas dėl ato­kių kai­mų vai­kų už­im­tu­mo bu­vo pa­vie­šin­tas „Aly­taus nau­jie­nų“ pus­la­piuo­se ir in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je, vi­suo­me­ni­nė veik­la ne­li­ko ne­įver­tin­ta, ne­pa­ste­bė­ta. Aly­taus ra­jo­no spor­to ir me­no mo­kyk­la jam su­tei­kė 0,44 mo­ky­to­jo eta­to.

Jo­nas kuk­li­na­si, bet pa­tvir­ti­na, kad iš tik­rų­jų tuos pi­ni­gus ski­ria ne sa­vo, o tre­ni­ruo­ja­mų mo­ki­nių reik­mėms. „Ma­nau, kad rei­kia rū­pin­tis vie­niems ki­tais, o vai­kais bū­ti­nai“, – tars­te­li jau­nas žmo­gus. Dar pri­du­ria, kad pats iš­si­ver­čia iš ūkio, kaip grū­di­nin­kas pri­žiū­ri apie 250 hek­ta­rų ja­vų, pats dir­ba lau­kuo­se, sė­ja ir nui­ma der­lių. Ir nors šie­me­čiai der­liai ypač men­ki, net ir to­kiu sun­kme­čiu Jo­nas lai­ko­si sau duo­to žo­džio – at­ly­gi­ni­mą skir­ti mo­ty­vuo­tiems kai­mo vai­kų po­rei­kiams.

Už jo at­ly­gi­ni­mą jau nu­pirk­ta spor­ti­nių kos­tiu­mų, ba­tų, spor­to in­ven­to­riaus. Ir ne tik spor­ti­niai auk­lė­ti­nių rei­ka­lai Jo­nui rū­pi. Jis pats ži­nių se­mia­si Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­te, jau yra tre­čio kur­so ag­ro­no­mi­jos stu­den­tas, tad ir sa­vo auk­lė­ti­nius sten­gia­si pa­ve­žio­ti po Lie­tu­vą. Ir į sa­vo uni­ver­si­te­tą šiems iš­vy­ką su­ren­gė su vil­ti­mi, kad gal bai­gę moks­lus pa­suks ūki­nin­kų ke­liu, ži­nių tai­gi ūkiui rei­kės.

Iš­vy­koms ir ke­lio­nėms į var­žy­bas Jo­nas, tre­ni­ruo­ja­mų vai­kų ir var­du, ir mo­ky­to­ju va­di­na­mas, spe­cia­liai nu­si­pir­ko tal­pes­nį au­to­mo­bi­lį, kad kuo dau­giau mo­ki­nių ga­lė­tų iš­si­vež­ti. Jis pats ir fi­nan­suo­ja vi­sas ke­lio­nes. Tė­vai, Si­gi­ta ir Sva­jū­nas Ne­vec­kai, ne­stab­do sū­naus veik­los, džiau­gia­si jo no­ru pa­dė­ti kai­mo jau­ni­mui. Ir iš var­žy­bų ne­ska­ti­na kuo grei­čiau par­vyk­ti. Grįž­da­mi bū­ti­nai už­su­ka į įdo­mes­nes vie­tas pa­sig­ro­žė­ti, ži­nių pa­si­sem­ti. Jau­nuo­lis įsi­ti­ki­nęs, kad ypač vai­kams rei­kia pa­žin­ti sa­vo kraš­tą. Po var­žy­bų Klai­pė­do­je pa­si­li­ko pa­jū­ry­je dar vie­nai die­nai, kad pa­si­gė­rė­tų jo auk­lė­ti­niai jū­ra, ban­go­se pa­si­mau­dy­tų. Jo­nas kel­tu per­kė­lė vai­kus į Smil­ty­nę, nu­ve­žė į jų taip no­rė­tą pa­ma­ty­ti Pa­lan­gą.

Ir iš ki­tų čem­pio­na­tų ke­lias na­mo bū­na vin­giuo­tas, nes no­ri­si jam kuo dau­giau kai­mo vai­kams pa­ro­dy­ti. Jis pats ir vai­ruo­ja sa­vo sep­tyn­vie­tį.

Per ke­le­rius me­tus su­si­for­ma­vo dvy­li­kos vai­kų bran­duo­lys, ta­čiau su­si­ren­ka daug dau­giau tų, ku­rie ne­tu­ri ar dar neap­si­spren­džia va­ka­rais nuo 17 iki 19 va­lan­dos ir il­giau ak­ty­viai pa­spor­tuo­ti, pa­žais­ti spor­ti­nių žai­di­mų.

Kol su J.Ne­vec­ka kal­bė­jo­mės, ne­ti­lo jo te­le­fo­nas. Skam­bi­no vai­kai, jie nuo­lat kaž­ko no­ri pa­klaus­ti, kaž­ko pa­si­tiks­lin­ti. Kaip ge­rai, pa­gal­vo­jau, kad yra žmo­gus, ku­ris juos su­pran­ta, iš­klau­so.