Vie­tos pa­min­klui par­ti­za­nams Aly­tu­je vėl su­skub­ta ieš­ko­ti rin­ki­mų kon­teks­te?

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė
Komentarai (1)
2019 Sausis 11
kryžius
Alytuje nuo 2013 metų ieškoma ir niekaip nerandama vietos paminklui Dainavos apygardos partizanams. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­jo­je su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su gy­ven­to­jais, ku­rio me­tu pa­siū­ly­ta grįž­ti prie su­ma­ny­mo pa­sta­ty­ti Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je pa­min­klą Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams. Dau­giau kaip prieš me­tus ben­druo­me­nė ne­dvip­ras­miš­kai iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, kad šio­je aikš­tė­je no­rė­tų ma­ty­ti Aly­taus is­to­ri­jos ak­cen­tus, o pa­min­klą par­ti­za­nams siū­lė pa­sta­ty­ti ki­to­je gar­bin­go­je mies­to vie­to­je. Kon­kur­sas pa­min­klui su­kur­ti įvy­ko 2017 ru­de­nį, iš­rink­tas lai­mė­to­jas, iš mies­to biu­dže­to nu­ga­lė­to­jams su­mo­kė­ta 6 tūkst. eu­rų, ta­čiau iš pra­di­nio taš­ko taip ir ne­pa­ju­dė­ta. Iki šiol ne­pa­skelb­tas nau­jas kon­kur­sas, nes taip ir ne­iš­rink­ta vie­ta pa­min­klui.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­jo­je su­reng­tas su­si­ti­ki­mas su gy­ven­to­jais, ku­rio me­tu pa­siū­ly­ta grįž­ti prie su­ma­ny­mo pa­sta­ty­ti Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je pa­min­klą Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams. Dau­giau kaip prieš me­tus ben­druo­me­nė ne­dvip­ras­miš­kai iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, kad šio­je aikš­tė­je no­rė­tų ma­ty­ti Aly­taus is­to­ri­jos ak­cen­tus, o pa­min­klą par­ti­za­nams siū­lė pa­sta­ty­ti ki­to­je gar­bin­go­je mies­to vie­to­je. Kon­kur­sas pa­min­klui su­kur­ti įvy­ko 2017 ru­de­nį, iš­rink­tas lai­mė­to­jas, iš mies­to biu­dže­to nu­ga­lė­to­jams su­mo­kė­ta 6 tūkst. eu­rų, ta­čiau iš pra­di­nio taš­ko taip ir ne­pa­ju­dė­ta. Iki šiol ne­pa­skelb­tas nau­jas kon­kur­sas, nes taip ir ne­iš­rink­ta vie­ta pa­min­klui.

 

Kaip pa­aiš­kė­jo su­si­ti­ki­mo su Pir­mo­jo Aly­taus gy­ven­to­jais me­tu, lais­vės ko­vų da­ly­vius vie­ni­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai pa­si­sa­ko už tai, kad pa­min­klas par­ti­za­nams bū­tų pa­sta­ty­tas ar­ba prie Jau­ni­mo cen­tro, ar­ba ne­to­li me­mo­ria­lo „Nu­ri­męs var­pas“. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ti­ki­na, kad pastarosios vie­tos „ne­pa­lai­mi­no“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ty­ri­mo cen­tras, o vi­siems pri­im­ti­na – Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė. Kaip tei­gia Pir­mo­jo Aly­taus ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Re­na­ta Kan­ta­ra­vi­čie­nė, gal ir vi­siems, bet ne šio ra­jo­no gy­ven­to­jams, ku­rie sa­vo nuo­mo­nę jau iš­sa­kė pe­ti­ci­jo­je. 

„Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė žen­kli­na Aly­taus is­to­ri­jos iš­ta­kas, o pa­min­klą šiems gar­bin­giems žmo­nėms tu­ri­me pa­sta­ty­ti mies­to cen­tre, tu­rė­da­mi vi­si jų at­mi­ni­mą sa­vo šir­dy­se“, – sa­ko aly­tiš­kis Da­lius Sin­ke­vi­čius.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to Min­dau­go Ma­ta­žins­ko, pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl nu­spręs­ta grįž­ti prie „pa­lai­do­tos“ Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tės idė­jos, yra tai, kad ki­tos vie­tos pa­min­klui par­ti­za­nams sta­ty­ti yra ne­pa­ruoš­tos, ne­su­tvar­ky­tos. Pa­min­klą fi­nan­suo­ja Vy­riau­sy­bė, bet į jo ap­lin­ką tek­tų in­ves­tuo­ti sa­vi­val­dy­bės lė­šų. 

Ko­kios vie­tos ver­tin­tos kaip ga­li­mos pa­min­klui Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams Aly­tu­je at­si­ras­ti? Tai – Pir­mo­jo Aly­taus ka­pi­nių pri­ei­gos, erd­vės prie Di­džio­sios Dai­li­dės, prie eis­mo žie­do Ne­mu­no gat­vė­je, prie Lais­vės an­ge­lo ir sta­dio­no, taip pat – skve­re­lis prie teis­mo rū­mų. Vi­sos šios erd­vės yra vals­ty­bi­nė­je že­mė­je, pri­va­tūs skly­pai šiam tiks­lui svars­to­mi ne­bu­vo.

„Dis­ku­si­jo­se dėl pa­min­klo Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nams Aly­tu­je da­ly­vau­ju nuo 2013 me­tų, mes siū­lė­me ir pra­šė­me, o tuo­me­ti­nis me­ras Jur­gis Kras­nic­kas pa­ža­dė­jo aikš­tę prie Jau­ni­mo cen­tro. Mū­sų di­de­lis no­ras bu­vo sta­ty­ti pa­min­klą ir ki­to­je vie­to­je, prie „Nu­ri­mu­sio var­po“, tai sak­ra­li ir gra­ži vie­ta“, – sa­ko Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių at­sto­vas Hen­ri­kas Lei­ta­nas.

Aly­taus mies­to mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės kū­ri­nių sta­ty­mo ir jų prie­žiū­ros ko­mi­si­jos na­rė ar­chi­tek­tė Al­fre­da Ur­ma­na­vi­čie­nė pri­me­na, kad vi­soms ankš­čiau iš­var­dy­toms vie­toms ko­mi­si­ja yra pri­ta­ru­si. Vi­ce­me­rė Va­lė Gi­bie­nė pa­tiks­li­na, kad erd­vė prie me­mo­ria­lo „Nu­ri­męs var­pas“ ne­ti­ko Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui, nes ten bū­tų ke­le­tas pa­min­klų ne­to­li vie­nas ki­to.

„For­sa­vi­mo fa­ze“ at­gai­vin­tą siū­ly­mą pa­min­klą sta­ty­ti Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tė­je va­di­na Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Po­vi­las La­bu­kas. Jis ti­ki­na va­sa­rą da­ly­va­vęs mies­to va­do­vų su­si­ti­ki­me su Aly­taus po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos at­sto­vais, ku­rio me­tu bu­vo pri­im­tas vi­siems pri­im­ti­nas spren­di­mas pa­min­klą sta­ty­ti prie Jau­ni­mo cen­tro, vie­to­je da­bar esan­čio fon­ta­no.

Tačiau netrukus jį pasie­kė žinia, kad savival­dybė vienašališkai nutraukia susitarimą ir siūlo Rau­donkalnio gatvę. LPKTS ir partizanų atstovai jos at­sisakė.

„Li­kau šo­ki­ruo­tas ir aš pats, ir po­li­ti­niai ka­li­niai bei trem­ti­niai, nes me­ras lai­da­vo, kad bus pa­rink­ta vie­ta prie Jau­ni­mo cen­tro“, – ti­ki­na P.La­bu­kas, pri­si­pa­ži­nęs, kad jam vi­siš­kai ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl grįž­ta prie Pir­mo­jo Aly­taus aikš­tės idė­jos, ku­riai ne­pri­ta­ria nei lais­vės ko­vų da­ly­viai, nei gy­ven­to­jai.

Ta­čiau, pa­na­šu, pri­ta­ria kai ku­rie po­li­ti­kai. Aikš­tė su­tvar­ky­ta eu­ro­pi­nė­mis lė­šo­mis ir jo­je nu­ma­ty­ta vie­ta pa­min­klui, o tai reiš­kia, kad, jei pa­vyk­tų įti­kin­ti ben­druo­me­nę, bū­tų ga­li­ma skelb­ti nau­ją pa­min­klo kon­kur­są ir už­si­dė­ti pliu­są rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je. Dis­ku­si­jo­je su Pir­mo­jo Aly­taus gy­ven­to­jais sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai at­sto­va­vo Vi­li­ja Ra­ma­naus­kie­nė, V.Gi­bie­nė ir M.Ma­ta­žins­kas.

Dai­na­vos par­ti­za­nų apy­gar­da bu­vo di­džiau­sia Lie­tu­vo­je, jo­je žu­vo 22 tūkst. jau­nų vy­rų ir tai yra vie­nin­te­lė apy­gar­da, ku­riai pa­min­klas taip ir li­ko ne­pa­sta­ty­tas, o vie­tos pa­ieš­kas ly­din­čios pe­ri­pe­ti­jos ne­be­da­ro gar­bės Dzū­ki­jos sos­ti­nei. Tik ar dėl to kal­ti Pir­mo­jo Aly­taus gy­ven­to­jai?

    Komentaras

    Nieko prieš pirmo Alytaus gyventojai už gražų paminklą. Praeitą kartą genocido centras pripažino, kad silpnokai dirba su visuomene ir pažadėjo sekančiam kartui atvykti su vaizdinėmis priemonėmis. Ne tik kad vaizdinių priemonių, bet ir jų pačių nebuvo. Susitikimo iniciatoriai atvyko nepasiruošę ir susitikimas kaip ir be išvadų. Manau, kad miesto architektas turėtų planuoti sąlygas: prieš teikiant konkursui, vizualizaciją aptarti su vietine bendruomene. Kūriniai gavę "veto" į konkursą neturėtų patekti... Bet kuriuo atveju pirmo Alytaus gyventojai atsisako "Pirkti katę maiše". Jei tokios sąlygos netenkina rengėjų, susitikimų išvada lieka ta pati - tokio kūrinio mums nereikia.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.