Vietos paminklui partizanams Alytuje vėl suskubta ieškoti rinkimų kontekste? (1)
Ketvirtadienio vakarą Piliakalnio progimnazijoje surengtas susitikimas su gyventojais, kurio metu pasiūlyta grįžti prie sumanymo pastatyti Pirmojo Alytaus aikštėje paminklą Dainavos apygardos partizanams. Daugiau kaip prieš metus bendruomenė nedviprasmiškai išsakė savo nuomonę, kad šioje aikštėje norėtų matyti Alytaus istorijos akcentus, o paminklą partizanams siūlė pastatyti kitoje garbingoje miesto vietoje. Konkursas paminklui sukurti įvyko 2017 rudenį, išrinktas laimėtojas, iš miesto biudžeto nugalėtojams sumokėta 6 tūkst. eurų, tačiau iš pradinio taško taip ir nepajudėta. Iki šiol nepaskelbtas naujas konkursas, nes taip ir neišrinkta vieta paminklui.
Kaip paaiškėjo susitikimo su Pirmojo Alytaus gyventojais metu, laisvės kovų dalyvius vienijančių organizacijų atstovai pasisako už tai, kad paminklas partizanams būtų pastatytas arba prie Jaunimo centro, arba netoli memorialo „Nurimęs varpas“. Savivaldybės atstovai tikina, kad pastarosios vietos „nepalaimino“ Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, o visiems priimtina – Pirmojo Alytaus aikštė. Kaip teigia Pirmojo Alytaus bendruomenės pirmininkė Renata Kantaravičienė, gal ir visiems, bet ne šio rajono gyventojams, kurie savo nuomonę jau išsakė peticijoje.
„Pirmojo Alytaus aikštė ženklina Alytaus istorijos ištakas, o paminklą šiems garbingiems žmonėms turime pastatyti miesto centre, turėdami visi jų atminimą savo širdyse“, – sako alytiškis Dalius Sinkevičius.
Pasak savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Matažinsko, pagrindinė priežastis, kodėl nuspręsta grįžti prie „palaidotos“ Pirmojo Alytaus aikštės idėjos, yra tai, kad kitos vietos paminklui partizanams statyti yra neparuoštos, nesutvarkytos. Paminklą finansuoja Vyriausybė, bet į jo aplinką tektų investuoti savivaldybės lėšų.
Kokios vietos vertintos kaip galimos paminklui Dainavos apygardos partizanams Alytuje atsirasti? Tai – Pirmojo Alytaus kapinių prieigos, erdvės prie Didžiosios Dailidės, prie eismo žiedo Nemuno gatvėje, prie Laisvės angelo ir stadiono, taip pat – skverelis prie teismo rūmų. Visos šios erdvės yra valstybinėje žemėje, privatūs sklypai šiam tikslui svarstomi nebuvo.
„Diskusijose dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams Alytuje dalyvauju nuo 2013 metų, mes siūlėme ir prašėme, o tuometinis meras Jurgis Krasnickas pažadėjo aikštę prie Jaunimo centro. Mūsų didelis noras buvo statyti paminklą ir kitoje vietoje, prie „Nurimusio varpo“, tai sakrali ir graži vieta“, – sako Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atstovas Henrikas Leitanas.
Alytaus miesto monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros komisijos narė architektė Alfreda Urmanavičienė primena, kad visoms ankščiau išvardytoms vietoms komisija yra pritarusi. Vicemerė Valė Gibienė patikslina, kad erdvė prie memorialo „Nurimęs varpas“ netiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, nes ten būtų keletas paminklų netoli vienas kito.
„Forsavimo faze“ atgaivintą siūlymą paminklą statyti Pirmojo Alytaus aikštėje vadina Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas. Jis tikina vasarą dalyvavęs miesto vadovų susitikime su Alytaus politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovais, kurio metu buvo priimtas visiems priimtinas sprendimas paminklą statyti prie Jaunimo centro, vietoje dabar esančio fontano.
Tačiau netrukus jį pasiekė žinia, kad savivaldybė vienašališkai nutraukia susitarimą ir siūlo Raudonkalnio gatvę. LPKTS ir partizanų atstovai jos atsisakė.
„Likau šokiruotas ir aš pats, ir politiniai kaliniai bei tremtiniai, nes meras laidavo, kad bus parinkta vieta prie Jaunimo centro“, – tikina P.Labukas, prisipažinęs, kad jam visiškai nesuprantama, kodėl grįžta prie Pirmojo Alytaus aikštės idėjos, kuriai nepritaria nei laisvės kovų dalyviai, nei gyventojai.
Tačiau, panašu, pritaria kai kurie politikai. Aikštė sutvarkyta europinėmis lėšomis ir joje numatyta vieta paminklui, o tai reiškia, kad, jei pavyktų įtikinti bendruomenę, būtų galima skelbti naują paminklo konkursą ir užsidėti pliusą rinkimų kampanijoje. Diskusijoje su Pirmojo Alytaus gyventojais savivaldybės administracijai atstovavo Vilija Ramanauskienė, V.Gibienė ir M.Matažinskas.
Dainavos partizanų apygarda buvo didžiausia Lietuvoje, joje žuvo 22 tūkst. jaunų vyrų ir tai yra vienintelė apygarda, kuriai paminklas taip ir liko nepastatytas, o vietos paieškas lydinčios peripetijos nebedaro garbės Dzūkijos sostinei. Tik ar dėl to kalti Pirmojo Alytaus gyventojai?
Komentarai
Palikite savo komentarą
Nieko prieš pirmo Alytaus…
Komentaras
Nieko prieš pirmo Alytaus gyventojai už gražų paminklą. Praeitą kartą genocido centras pripažino, kad silpnokai dirba su visuomene ir pažadėjo sekančiam kartui atvykti su vaizdinėmis priemonėmis. Ne tik kad vaizdinių priemonių, bet ir jų pačių nebuvo. Susitikimo iniciatoriai atvyko nepasiruošę ir susitikimas kaip ir be išvadų. Manau, kad miesto architektas turėtų planuoti sąlygas: prieš teikiant konkursui, vizualizaciją aptarti su vietine bendruomene. Kūriniai gavę "veto" į konkursą neturėtų patekti... Bet kuriuo atveju pirmo Alytaus gyventojai atsisako "Pirkti katę maiše". Jei tokios sąlygos netenkina rengėjų, susitikimų išvada lieka ta pati - tokio kūrinio mums nereikia.