An­trą kar­tą gar­siuo­ju pi­lig­ri­mi­niu Jo­kū­bo ke­liu: tie­sa ta, kad ei­na­ma ne ko­jo­mis, o gal­va (25)

Saulė Pinkevičienė
No­rint gau­ti Kom­pos­te­lą, pa­tvir­ti­nan­čią nu­ei­tą Jo­kū­bo ke­lią, Va­le­ri­jui Ven­ciui te­ko pa­lauk­ti ke­tu­rias va­lan­das ei­lė­je ir ne­pa­mirš­ti pa­pra­šy­ti ta­lo­nė­lio spe­cia­lioms pi­lig­ri­mų mi­šioms San­tia­go de Com­pos­te­la ka­ted­ro­je.
No­rint gau­ti Kom­pos­te­lą, pa­tvir­ti­nan­čią nu­ei­tą Jo­kū­bo ke­lią, Va­le­ri­jui Ven­ciui te­ko pa­lauk­ti ke­tu­rias va­lan­das ei­lė­je ir ne­pa­mirš­ti pa­pra­šy­ti ta­lo­nė­lio spe­cia­lioms pi­lig­ri­mų mi­šioms San­tia­go de Com­pos­te­la ka­ted­ro­je.
Aly­tiš­kis Va­le­ri­jus Ven­cius, du kar­tus ėjęs Jo­kū­bo ke­liu, nu­si­drie­ku­siu per Pran­cū­zi­ją, Is­pa­ni­ją ir Por­tu­ga­li­ją, daž­nai gir­di klau­si­mą: „Ar kiek­vie­nas žmo­gus pa­jė­gus įveik­ti šį marš­ru­tą?“ Jo at­sa­ky­mas – taip. „Jei ge­rai jau­čia­tės, ga­li­te ei­ti, tam rei­kia la­biau mo­ra­li­nio nei fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo“, – įsi­ti­ki­nęs Va­le­ri­jus. Ki­taip sa­kant, Jo­kū­bo ke­ly­je ga­lio­ja ta pa­ti tai­syk­lė kaip ir kal­nuo­se, kad li­pa­ma gal­va, o ko­jos tė­ra „in­stru­men­tas jai neš­ti“. Min­ty­se sly­pi mo­ty­va­ci­ja, o tei­sin­ga stra­te­gi­ja yra įspū­din­gos ke­lio­nės sėk­mės pa­slap­tis.

Iš­mok­ti pa­dė­ko­ti net už pri­trin­tas pūs­les

Jei skai­to­te apie Jo­kū­bo ke­lio pa­tir­tis, ga­li­ma spė­ti, kad jums pa­tin­ka vaikš­čio­ti pės­čio­mis. Ži­no­ma, vis po­pu­lia­rė­jan­tis lais­va­lai­kis – 20 ar 30 ki­lo­met­rų sa­vait­ga­lio žy­gis – nė­ra tas pats, kas tri­jų sa­vai­čių ke­lio­nė pės­čio­mis, kai pa­na­šų at­stu­mą ten­ka min­ti kas­dien, o ant pe­čių dar neš­tis kup­ri­nę su vi­sais daik­tais.

„Ko­dėl ei­nu? Vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra. Gal to­dėl, kad pa­tin­ka iš­šū­kiai, no­ri­si pa­keis­ti ru­ti­ni­nę ap­lin­ką, ki­tas ša­lis pa­žin­ti, ben­drau­ti su įvai­riais žmo­nė­mis, o kar­tais pa­bū­ti tik su sa­vi­mi. Vi­sa tai ir dar dau­giau jun­gia vie­nas žo­dis – emo­ci­ja. Mes vi­si gy­ve­na­me emo­ci­jų pa­sau­ly­je ir vi­sai ne­svar­bu, ką tuo me­tu vei­kia­me. Mus nuo­lat vei­kia ap­lin­ka ir tik nuo mū­sų pri­klau­so, kaip ją pri­ima­me. Ca­mi­no mo­ko pri­im­ti ke­lio do­va­nas at­ver­ta šir­di­mi, tie­siog ge­ra bū­ti čia ir da­bar“, – sa­ko V.Ven­cius.

Pir­mą kar­tą į Jo­kū­bo ke­lią aly­tiš­kis iš­si­ruo­šė 2017 me­tais, 50-ojo gim­ta­die­nio pro­ga. Šį rug­sė­jį ėjo ki­ta marš­ru­to at­kar­pa, per dvi sa­vai­tes – 300 ki­lo­met­rų.

To­bu­la pi­lig­ri­mys­tė! Tur­būt taip pa­gal­vo­jo ne vie­nas Va­le­ri­jaus feis­bu­ko drau­gas, ma­ty­da­mas nuo­sta­bius gam­tos vaiz­dus, ga­ruo­jan­čią ka­vą ir eg­zo­tiš­kus pa­tie­ka­lus, vy­nus, lau­kian­čius pa­var­gu­sio ke­liau­to­jo. Juo­lab ke­lio­nės vaiz­dais so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se aly­tiš­kis da­li­jo­si ypač dos­niai. Kaip pats sa­ko, fik­sa­vo vis­ką, kas jam at­ro­dė gra­žu ir įdo­mu kas kiek­vie­nus 70 cen­ti­met­rų, taip yra kas žings­nį.

„Car­pe diem, džiau­kis aki­mir­ka ir gy­ve­ni­mu!“ – skam­ba ro­man­tiš­kai, bet re­a­ly­bė­je, ži­nia, pa­si­tai­ko vis­ko. 50 lit­rų tal­pos tu­ris­ti­nė kup­ri­nė ant pe­čių nuo ry­to iki va­ka­ro, o jo­je – vi­si bū­ti­niau­si daik­tai, ku­rių svo­ris bu­vo apie 10 ki­log­ra­mų. Vė­jas ir lie­tus, ku­rio taip pat ten­ka pa­ra­gau­ti ke­liau­to­jams. Knar­kian­tys ben­dra­ke­lei­viai 8 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to al­ber­go (to­kie spe­cia­lūs ne­bran­gūs pa­ke­lės nak­vy­nės na­mai pi­lig­ri­mams) kam­ba­rė­ly­je. Čia ir pa­aiš­kė­ja, kad ke­lio­nei bū­ti­nas nu­si­tei­ki­mas – ge­bė­ji­mas ne tik pri­im­ti pa­čias įvai­riau­sias pa­tir­tis, bet ir pa­dė­ko­ti už jas. Taip pat ir už... pūs­lė­tas ko­jas, nes taip iš­moks­ta­ma lai­ku pa­si­keis­ti su­drė­ku­sias ko­ji­nes. Šios ke­lio­nės me­tu Va­le­ri­jus, kaip ir ki­ti pi­lig­ri­mai, jas džio­vi­no pri­tvir­ti­nęs kan­ce­lia­ri­niais seg­tu­kais prie kup­ri­nės. Šios ko­ji­nės – spe­cia­lios, skir­tos tre­kin­gui. Ei­da­mas Jo­kū­bo ke­liu 2017 me­tais, aly­tiš­kis vie­ną pa­me­tė, o li­ku­sią be po­ros su­de­gi­no bai­gęs ke­lią. Tai – dar vie­na ypa­tin­ga pi­lig­ri­miš­ka tra­di­ci­ja, kad, per­ėjus Jo­kū­bo ke­liu, rei­kia at­si­svei­kin­ti su ne­be­rei­ka­lin­gais daik­tais – pa­lik­ti sa­ve pra­ei­ty­je to­kį, koks bu­vai iki ke­lio­nės.

Jo­kū­bo ke­ly­je ko­vi­das – ne­ma­to­mas, bet pa­ke­lei­vis

„Ca­mi­no ir mo­ko! Pa­ti­kė­ki­te, ne tik dėl Is­pa­ni­jos ar Por­tu­ga­li­jos pa­ži­ni­mo ver­ta ei­ti. Ca­mi­no kei­čia žmo­nes! Duo­da la­bai daug svar­bių pa­tir­čių. Su­tei­kia to­kias erd­ves ir lai­ką, ko įpras­ta­me gy­ve­ni­me nie­ka­da ne­bū­na. Po­jū­čiai stip­riau­si, min­tys gi­liau­sios. Ke­ly­je per įvai­rias pa­tir­tis la­bai aiš­kiai pa­ro­do­ma ir gy­ve­ni­mo pras­mė. Štai ko­dėl tūks­tan­čiai ei­na ir vėl ei­na. Ne­įma­no­ma pa­pa­sa­ko­ti, rei­kia kiek­vie­nam pa­čiam pa­tir­ti ir iš­jaus­ti. Taip, tai nė­ra leng­vas pa­si­vaikš­čio­ji­mas. Bet čia taip vis­kas de­ra ir su­de­rin­ta, kad aš dar ir dar vie­ną Ca­mi­no keis­čiau su prie­mo­ka į bet ko­kią ki­tą ne­mo­ka­mą pra­ban­gią ke­lio­nę. Ne­įti­ki­nė­siu, ne­tu­riu jo­kio tiks­lo. Kas ban­dė – pa­tvir­tins, kas pa­ban­dys – ne­si­gai­lės“, – sa­ko V.Ven­cius.

Pas­ta­ruo­ju me­tu, bent iki pan­de­mi­jos, is­pa­niš­ka­sis Jo­kū­bo ke­lias su­lauk­da­vo kri­ti­kos, kad le­gen­di­nis marš­ru­tas yra ta­pęs po­psi­niu, blės­ta pi­lig­ri­miš­ka dva­sia, dau­gė­ja ko­mer­ci­jos, nes juo ei­na mi­nios žmo­nių. Aly­tiš­kis Jo­kū­bo ke­liu ėjo lai­ky­da­ma­sis tam tik­rų prin­ci­pų, pa­vyz­džiui, ne­si­nau­do­jo vie­ti­nių kur­je­rių, ku­rie siū­lo už pa­pil­do­mą mo­kes­tį per­vež­ti daik­tus į ki­tą al­ber­gą, pa­slau­go­mis. Iki ga­lo iš­jaus­ti pi­lig­ri­miš­kas pa­tir­tis su sun­kia kup­ri­ne ant nu­ga­ros Va­le­ri­jų pa­ska­ti­no fil­mas ir kny­ga apie Ca­mi­no – Kris­ti­nos Stal­nio­ny­tės „Ke­lias į Sant­ja­go de Kom­pos­te­lą“ ir fil­mas „The Way“. Šia­me fil­me, be­je, yra ro­do­ma ko­lo­na su Šv. Jo­kū­bo spau­du, ku­rią Sant­ja­go de Kom­pos­te­la ka­ted­ro­je pa­vy­ko ras­ti ir Va­le­ri­jui.

Li­ki­mas jam do­va­no­jo pa­pil­do­mą va­ka­rą šio­je pi­lig­ri­mų me­ko­je – ne­va dėl tech­ni­nių pro­ble­mų vė­la­vo CO­VID-19 tes­to re­zul­ta­tas ir Sant­ja­go oro uos­te aly­tiš­kis ne­bu­vo įleis­tas į lėk­tu­vą, skren­dan­tį į Lon­do­ną. (Ne­paisant ES skiepų sertifikato, reikėjo daryti testą prieš skrydį). Fi­nan­si­nis ir mo­ra­li­nis nuos­to­lis at­si­pir­ko su kau­pu, nes do­va­no­jo nau­ją pa­tir­tį – pa­pil­do­mą lai­ką Sant­ja­go de Kom­pos­te­lo­je.

„Tai ir bu­vo man di­dy­sis ke­lio­nės nuo­ty­kis bei ne­men­kas stre­sas, su­si­jęs su ko­vi­du“, – sa­ko V.Ven­cius, ku­ris ga­li pa­ly­gin­ti Jo­kū­bo ke­lią iki pan­de­mi­jos ir po. Jo ma­ny­mu, ke­lias ta­po ki­toks. Ir ne tik dėl to, kad juo ei­na ke­lis­kart ma­žiau pi­lig­ri­mų. Pro­ble­ma ki­ta – bent treč­da­lis al­ber­gų yra už­da­ry­ti, vei­kia tik pri­va­tūs. Du­ris už­vė­rė pi­lig­ri­mų pa­mėg­ti vals­ty­bi­niai bei įkur­ti prie baž­ny­čių, ku­riuo­se va­ka­rais pi­lig­ri­mai ben­drai ruoš­da­vo mais­tą, mu­zi­kuo­da­vo, ben­drau­da­vo. Da­bar tos emo­ci­jos vi­siš­kai ne­li­ko, o su­si­ti­kę ke­ly­je pi­lig­ri­mai da­li­ja­si ne ke­lio­nės įspū­džiais, o pa­tir­ti­mi, kur ir kaip ras­ti nak­vy­nę.

„Kas an­trą nak­vy­nę ten­ka rink­tis ne al­ber­guo­se, su­pran­ta­ma, ir mo­kė­ti ten­ka žy­miai bran­giau. Al­ber­guo­se nak­tis kai­nuo­ja nuo 5 iki 10 eu­rų, hos­te­liuo­se ga­li siek­ti ir 35 eu­rus. Bet net ne kai­na es­mė, o ap­lin­ka, te­ko pa­si­nau­do­ti ir Airbnb pa­slau­ga, gy­ven­ti pri­va­čia­me na­me su vaiz­du į van­de­ny­ną“, – pa­sa­ko­ja Va­le­ri­jus.

Skai­čiuo­ja­ma, kad ki­lo­met­ras lie­tu­viš­ko Jo­kū­bo ke­lio kai­nuo­ja 1,3 eu­ro, tai yra šiek tiek bran­giau nei tas pats ki­lo­met­ras pi­lig­ri­mų ke­liu Is­pa­ni­jo­je, ta­čiau pa­na­šu, kad ko­vi­das šią kai­ną jau iš­au­gi­no. „Nė­ra to blo­go, kas ne­iš­ei­tų į ge­rą – su­ma­žė­jus pi­lig­ri­mų, lais­viau ta­po al­ber­guo­se, dvi­aukš­tė­se lo­vo­se lei­džia­ma nak­vo­ti tik pir­ma­ja­me aukš­te, ta­po erd­viau, ką tik­rai įvar­dy­čiau kaip pri­va­lu­mą“, – pa­ste­bi Va­le­ri­jus.

Tro­fė­jai ir emo­ci­jos

Is­pa­niš­ka­sis Ca­mi­no ke­lias Va­le­ri­jui šį­kart bu­vo ku­pi­nas ir as­me­ni­nių emo­ci­jų – jį sky­rė sa­vo ma­mai, ku­riai rug­sė­jo 12 die­ną bū­tų su­ka­kę 90 me­tų. Pa­mi­nė­da­mas šią die­ną, aly­tiš­kis pa­li­ko laminuotą savo su mama nuo­trau­ką se­nos baž­ny­čios pa­ma­tuo­se su min­ti­mi, kad ka­da nors drau­ge su šei­ma bū­ti­nai čia dar at­va­žiuos. Ypa­tin­ga emo­ci­ja aly­tiš­kį už­plū­do ta­da, kai su­ži­no­jo, kad baž­ny­čia tu­ri Švč. Ma­ri­jos var­dą, kaip ir jo ma­ma.

Jo­kū­bo ke­ly­je V.Ven­cius taip pat pa­li­ko ir iš Lie­tu­vos at­si­vež­tą ak­me­nu­ką. Pa­gal vi­sas pi­lig­ri­mys­tės tra­di­ci­jas, ak­me­nys yra su­de­da­mi spe­cia­lio­se vie­to­se, tu­rin­čio­se sa­vi­tą au­rą. Dau­ge­lis ak­me­nu­kų pa­žen­klin­ti juos pa­li­ku­sių ke­liau­to­jų min­ti­mis, sva­jo­nė­mis, lin­kė­ji­mais.

Ne­kas­die­niš­kų pa­tir­čių do­va­no­jo ir San­tia­go de Com­pos­te­la mies­te esan­ti ka­ted­ra – po­pu­lia­riau­sia po Je­ru­za­lės ir Ro­mos šven­tyk­lų krikš­čio­nių pi­lig­ri­mų šven­to­vė. Ma­no­ma, kad po di­džiuo­ju al­to­riu­mi ka­ted­ro­je il­si­si Šv. Jo­kū­bo pa­lai­kai. Šven­čių pro­ga ir kai ku­rių mi­šių pi­lig­ri­mams me­tu siū­buo­ja­mas ant ke­lio­li­kos skrie­mu­lių pa­ka­bin­tas mil­ži­niš­kas si­dab­ri­nis smil­ky­tu­vas – Bo­ta­fu­mei­ro. Jį siū­buo­ja pen­ki vy­rai, kol smil­ky­tu­vas pra­de­da ju­dė­ti sker­sai ka­ted­ros ir be­veik sie­kia jos skliau­tus.

„Man jo siū­ba­vi­mas pa­li­ko ne­už­mirš­ta­mą jaus­mą! Tai rei­kia pa­ma­ty­ti!“ – sa­ko Va­le­ri­jus.

Po ke­tu­rių va­lan­dų, pra­leis­tų ei­lė­je, aly­tiš­kio lau­kė dar vie­na la­bai įsi­min­ti­na aki­mir­ka, nes jis ga­vo Kom­pos­te­lą, liu­di­jan­čią, kad tik­rai nu­ė­jo Jo­kū­bo ke­lią, o va­ka­rie­nei dar rei­kė­jo bū­ti­nai (nes ki­taip pi­lig­ri­mas grįž­ta na­mo su nuo­dė­me) pa­ra­gau­ti šu­ku­čių ka­ra­me­li­zuo­tuo­se svo­gū­nuo­se pa­tie­ka­lą, už­si­ge­riant bal­tuo­ju vy­nu. „Pa­tie­ka­lo sko­nis fan­tas­tiš­kas, kaip ir vis­kas šio­je ke­lio­nė­je“, – už­tik­ri­na Va­le­ri­jus. Ir tai nė­ra agi­ta­ci­ja ei­ti is­pa­niš­kuo­ju Jo­kū­bo ke­liu (nors skam­ba bū­tent taip), nes kiek­vie­nas ke­lias pra­si­de­da per­žen­gus sa­vo na­mų slenks­tį.

P.S. Va­kar V.Ven­cius iš­skri­do į Ne­pa­lą, kur da­ly­vaus tri­jų sa­vai­čių tre­kin­ge į ba­zi­nę Eve­res­to sto­vyk­lą.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Galima keliauti pasiruosus ir daugiau kaip 10kg kuprinaite arba galima keliauti ir su 10 kg sulauzyti sveikata. Asmeniskai man koktu skaityt tokia reklama, apdainuoja keliautoja o kad zmones keikia kazkoki nesutvarkoma rajonini zvyrkeli tai neparaso niekas, taip turi but

    Komentaras

    Rimčiau taryboj yra 2 po politika. Kur privačius interesus kelia aukščiau politiko reikalavimų. Kitas net teismo ieškiniui save tituluodamas kaip politiku, prilygina save kaip privačiam asmeniui. Nors politikams keliami reikalavimai aukščiau už privačius. Politikai turi atitikt politikų garbės Kodekso normoms. Laikytis įstatymų ir būt pavyzdys, elgtis kad nekiltų įtarimų dėl įtartinų situacijų. Ir šį straipsnį, jei už jį moka, tai iš kokių lėšų? Iš asmeninių tvarkoj, jei už tarybos nario išlaidų - tai straipsnį tik kaip privataus asmens savęs susireikšminimas.

    Komentaras

    Paskutinė tarybos nario kelionė ar ne? Klausimaa kada pradės atidirbti už gaunamą atlyginimą kaip tarybos nario? Ne veltui sakoma su kuo sutapti- toks ir pats tapsi. Kaip pasikeitė po trijų tankis tų ir šuo koalicijos .

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.