Tie­sos žo­dis pra­si­skver­bė pro ge­le­ži­nę už­dan­gą (2)

Prof. Ar­vy­das Šeš­ke­vi­čius, Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija“ narys
Ar­ki­vysk. Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius.
Ar­ki­vysk. Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius.
„Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ką“ 1972 m. pra­dė­jo leis­ti tuo­me­ti­nis Sim­no vi­ka­ras Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius. Sim­nas ta­po „LKB Kro­ni­kos“ lop­šiu. LR Sei­mo spren­di­mu 2022 m. pa­skelb­ti „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ me­tais, mi­nint šio reikš­min­go lei­di­nio 50-me­tį. „LKB Kro­ni­kos“ ben­dra­dar­biai ses. Ge­rar­da Šu­liaus­kai­tė, ses. Ber­na­de­ta Ma­liš­kai­tė ir vys­ku­pas eme­ri­tas Jo­nas Bo­ru­ta 2021 m. ta­po Lais­vės pre­mi­jos lau­re­a­tais. Lais­vės gy­nė­jų die­ną – Sau­sio 13-ąją – jie bus ap­do­va­no­ti Lais­vės pre­mi­ja. 2021 m. „LKB Kro­ni­ka“ įra­šy­ta į UNES­CO Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį re­gist­rą „Pa­sau­lio at­min­tis“. „LKB Kro­ni­ka“ – lei­di­nys, leis­tas Lie­tu­vo­je 1972–1989 m.

Iš­ta­kos

So­vie­tams 1940 m. ir 1944 m. an­trą kar­tą oku­pa­vus Lie­tu­vą, pra­si­dė­jo is­to­ri­jo­je ne­gir­dė­to mas­to puo­li­mas prieš Baž­ny­čią ir tau­tos kul­tū­rą. Bol­še­vi­kai la­biau­siai bi­jo­jo ku­ni­gų ir mo­ky­to­jų, nes jie tu­rė­jo di­džiu­lį Ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je au­to­ri­te­tą.

Bu­vo už­da­ry­ti vi­si vie­nuo­ly­nai ir baž­ny­čios, vien tik Vil­niu­je ir Kau­ne bu­vo už­da­ry­tos per 50 baž­ny­čių. Vil­niaus Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia pa­vers­ta Ate­iz­mo mu­zie­ju­mi, Vil­niaus ka­ted­ro­je pla­na­vo steig­ti tech­ni­kos dirb­tu­ves. Šios ne­są­mo­nės ne­iš­drį­so įgy­ven­din­ti, įstei­gė Pa­veiks­lų ga­le­ri­ją. Kau­ne Šv. My­ko­lo ar­kan­ge­lo baž­ny­čio­je įkū­rė Vit­ra­žų mu­zie­jų, Kau­ne Šv. Ger­trū­dos – vais­tų san­dė­lį, Šv. Jur­gio – me­di­ci­nos tech­ni­kos apa­ra­tū­ros san­dė­lį, Šv. Pran­ciš­kaus Ksa­ve­ro – kny­gų san­dė­lį.

Pa­nai­kin­tos ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos Vil­niu­je, Vil­ka­viš­ky­je ir Tel­šiuo­se, pa­lik­ta vie­nin­te­lė Kau­ne. Kiek ir ku­riuos klie­ri­kus pri­im­ti, spręs­da­vo sau­gu­mas ir ko­mu­nis­tų par­ti­ja. Nu­sta­ty­tas klie­ri­kų li­mi­tas.

Su­sprog­di­no Vil­niaus Kal­va­ri­jų kry­žiaus ke­lio kop­ly­tė­les, Tri­jų kry­žių pa­min­klą. Iš mo­kyk­lų ir uni­ver­si­te­tų pa­ša­li­no ka­pe­lio­nus, už­da­rė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tą Kau­ne, už­drau­dė re­li­gi­nes šven­tes: Ka­lė­das, Ve­ly­kas, Vi­sus Šven­tuo­sius ir Vė­li­nes. Jei mo­ky­to­jai ar ki­ti in­te­li­gen­tai švęs­da­vo re­li­gi­nes šven­tes, ne­tek­da­vo dar­bo.

Mo­kyk­lo­se ir uni­ver­si­te­tuo­se bu­vo įves­tos pa­mo­kos: TSRS is­to­ri­ja, ko­mu­nis­tų par­ti­jos is­to­ri­ja, Sta­li­no kon­sti­tu­ci­ja, ate­iz­mas, mark­siz­mas. Mo­ki­niai, ku­rie sek­ma­die­niais ei­da­vo mels­tis į baž­ny­čią, iš jų kla­sė­je pa­mo­kų me­tu ty­čio­da­vo­si, juos že­min­da­vo, ra­šy­da­vo blo­gus pa­žy­mius.

Su­im­ti ir iš­trem­ti vys­ku­pai: M.Rei­nys, P.Ra­ma­naus­kas, V.Slad­ke­vi­čius, J.Ste­po­na­vi­čius, T.Ma­tu­lio­nis. Su­šau­dy­tas vys­ku­pas V.Bo­ri­se­vi­čius, vys­ku­pas M.Rei­nys mi­rė Mask­vo­je Vla­di­mi­ro ka­lė­ji­me.

Baž­ny­čia pa­ty­rė ne­žmo­niš­ką ne­tek­tį. Ta­čiau ji li­ko vie­nin­te­lė kraš­te skel­bian­ti tei­sin­gu­mo idė­ją, ji ta­po ša­lies is­to­ri­jos, tra­di­ci­jų ir tau­tos iden­ti­te­to sau­go­to­ja ir ti­kin­čių­jų tei­sių gy­nė­ja. Ji pa­grįs­tai lai­ky­ti­na kliū­ti­mi Mask­vos ru­si­fi­ka­ci­jai ir so­vie­ti­za­ci­jai.

Vi­sa tai iš­pro­vo­ka­vo Baž­ny­čios pa­si­prie­ši­ni­mą.

Idė­ją leis­ti pe­ri­odi­nį po­grin­džio lei­di­nį 1972 m. įgy­ven­di­no vie­nas Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos veik­lių­jų ku­ni­gų sam­bū­rių ne­ofi­cia­lus va­do­vas ku­ni­gas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius. No­rė­da­mas, kad nau­ja­sis lei­di­nys bū­tų pa­lai­min­tas Baž­ny­čios, S.Tam­ke­vi­čius nu­vy­ko pas trem­ti­nį vys­ku­pą Vin­cen­tą Slad­ke­vi­čių, ku­ris, pri­ta­ręs su­ma­ny­mui, pa­siū­lė lei­di­nį pa­va­din­ti „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­ka“.

„Su­pra­to­me – mums ga­li pa­gel­bė­ti tik vie­šu­mas, apie so­vie­ti­nių pa­rei­gū­nų nu­si­kals­ta­mą veik­lą gar­siai kal­bant ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Va­ka­ruo­se. Ta­čiau kaip su­rink­ti iš vi­sų Lie­tu­vos kam­pe­lių fak­tus, liu­di­jan­čius žmo­nių dis­kri­mi­na­vi­mą ir per­se­kio­ji­mą vien už ban­dy­mus gy­ven­ti pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus? Dar sun­kes­nė už­duo­tis – pra­si­skverb­ti pro ge­le­ži­nę už­dan­gą, kad tie­sos žo­dis pa­siek­tų lais­vą­jį pa­sau­lį. Tai bu­vo di­de­li iš­šū­kiai ir ne­ži­no­jo­me, kaip į juos at­si­liep­ti“, – pri­si­me­na kar­di­no­las S.Tam­ke­vi­čius.

Pir­ma­sis nu­me­ris pa­si­ro­dė 1972 m. ko­vo 19 d. Sim­ne, ma­ža­me mies­te­ly­je Aly­taus ra­jo­ne. Čia dir­bo ku­ni­gas vi­ka­ras S.Tam­ke­vi­čius. 1975 m. sau­gu­mas jį per­kė­lė į Ky­bar­tus, gal­vo­da­mas, kad nau­jo­je vie­to­je nu­trūks „Kro­ni­kos“ lei­dy­ba. Ji ne­nu­trū­ko. Lei­do „Ti­kin­čių­jų tei­sėms gin­ti ka­ta­li­kų ko­mi­te­tui“ ar­ti­mi ku­ni­gai, vie­nuo­lės, pa­sau­lie­čiai ka­ta­li­kai.

 

Ren­gi­mas ir pla­ti­ni­mas

„Kro­ni­kos“ re­da­ga­vi­mas bu­vo ne vien sun­kus, bet vie­nas pa­vo­jin­giau­sių už­si­ė­mi­mų so­vie­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je. Pir­mą­jį nu­me­rį pa­reng­ti pa­dė­jo Pet­ras Plum­pa, vie­nuo­lė Ge­no­vai­tė Na­vic­kai­tė. Spaus­di­no me­cha­ni­ne ma­ši­nė­le po 8 eg­zem­plio­rius ma­ža­me na­me­ly­je ant Sim­no eže­ro kran­to. Ten gy­ve­no dvi pa­mal­džios mo­te­rys Ju­li­ja Juš­kaus­kai­tė ir Eu­ge­ni­ja Dai­naus­kai­tė. Jų na­mas bu­vo ato­kiau nuo gat­vės, ma­žai kas už­ei­da­vo. Ta­čiau vi­sa­da deg­tu­kai bu­vo pa­ruoš­ti „po ran­ka“ ir kros­nis, kad ga­li­ma bū­tų su­de­gin­ti ran­kraš­čius ir pa­ša­lin­ti įkal­čius. Ran­kraš­čius ku­ni­gas S.Tam­ke­vi­čius slė­pė Sim­no baž­ny­čio­je šv. Pau­liaus Asi­zie­čio al­to­riu­je. Spaus­din­tus eg­zem­plio­rius vež­da­vo į Kau­ną ir slap­tai ko­pi­juo­da­vo, dau­gin­da­vo. Pa­ti­ki­mi žmo­nės ir vie­nuo­lė slap­tai pla­tin­da­vo.

Ren­kant me­džia­gą, ku­rios di­dži­ą­ją da­lį su­da­ry­da­vo so­vie­ti­nės val­džios vyk­do­mo per­se­kio­ji­mo fak­tai, lei­di­niui tal­kin­da­vo ne­ma­žas bū­rys ku­ni­gų, vie­nuo­lių bei pa­sau­lie­čių. Žur­na­lą dva­siš­kai ir fi­nan­siš­kai rė­mė švie­siau­si Lie­tu­vos bei iš­ei­vi­jos dva­si­nin­kai.

 

Pub­li­ka­ci­jų tu­ri­nys

„Kro­ni­ka“ yra iš­sa­miau­sias do­ku­men­tų bei fak­tų apie so­vie­tų val­džios per­se­kio­tą Baž­ny­čią rin­ki­nys. Jo­je esa­ma me­džia­gos ir apie anks­tes­nius Baž­ny­čios per­se­kio­ji­mo fak­tus. Pa­vyz­džiui, pa­tei­kia­mi kai ku­rių Lie­tu­vos vys­ku­pi­jų ku­ni­gų są­ra­šai, nu­ro­dant nuo 1940 m. nu­žu­dy­tus, areš­tuo­tus, la­ge­riuo­se mi­ru­sius ir iš jų grį­žu­sius ku­ni­gus. Mi­ni­mi taip pat ir 1968–1969 m. ra­šy­ti ko­lek­ty­vi­niai ku­ni­gų krei­pi­mai­si į Krem­lių dėl Baž­ny­čios pa­dė­ties.

„Kro­ni­kos“ me­džia­gą su­da­rė: krei­pi­mai­si ir pa­reiš­ki­mai dėl ti­kin­čių­jų tei­sių var­žy­mo; pra­ne­ši­mai apie pri­vers­ti­nę jau­ni­mo ate­i­za­ci­ją, pri­vers­ti­nį sto­ji­mą į kom­jau­nuo­lius, ti­kin­čių mo­ki­nių dis­kri­mi­na­ci­ją, pra­ne­ši­mai apie val­džios ko­vą prieš pa­čią „Kro­ni­ką“, jos lei­dė­jų bei tal­ki­nin­kų tar­dy­mus, kra­tas bei teis­mus. Ži­nios iš vys­ku­pi­jų pa­teik­da­vo kon­kre­čius ti­kin­čių­jų tei­sių pa­žei­di­mo fak­tus. Taip pat pub­li­kuo­ja­mi ku­ni­gų ir ti­kin­čių­jų pa­reiš­ki­mai bei krei­pi­mai­si, ad­re­suo­ti tuo­me­ti­nei Res­pub­li­kos ar SSRS val­džiai. La­bai daug krei­pi­mų­si ad­re­suo­ta įvai­rioms val­džios ins­ti­tu­ci­joms, rei­ka­lau­jant grą­žin­ti ti­kin­tie­siems Vil­niaus ar­ki­ka­ted­rą, Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tą nau­ją baž­ny­čią, pa­vers­tą fil­har­mo­ni­ja.

Ap­ra­šo­mi at­ve­jai, kai dėl įsi­ti­ki­ni­mų žmo­nės (ypač pe­da­go­gai) bu­vo at­lei­džia­mi iš dar­bo, drau­di­mai ku­ni­gams su sak­ra­men­tais pa­tar­nau­ti ser­gan­tie­siems li­go­ni­nė­se. Pa­tei­kia­mi fak­tai apie ku­ni­gų žū­tis ins­ce­ni­zuo­to­se au­to­ava­ri­jo­se. Daž­nai in­for­muo­ja­ma apie val­džios pa­rei­gū­nų su­nai­kin­tus pa­ke­lės kry­žius.

Dis­kri­mi­nuo­ja­mi Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos klie­ri­kai, ver­čia­mi pa­klus­ti sau­gu­mui ir prie­var­ta tap­ti KGB agen­tais in­for­ma­to­riais.

Ra­šė apie pa­pras­tų ka­ta­li­kų per­se­kio­ji­mą, mo­ki­nių bei stu­den­tų dis­kri­mi­na­ci­ją Lie­tu­vo­je. Pa­tei­kė ti­kin­čių­jų tei­sės drau­di­mo fak­tus ki­to­se so­vie­ti­nė­se res­pub­li­ko­se, pvz., Bal­ta­ru­si­jo­je, Mol­da­vi­jo­je ir Ru­si­jo­je, in­for­ma­vo pa­sau­lio vi­suo­me­nę apie tik­rą­ją Baž­ny­čios ir ti­kin­čių­jų pa­dė­tį SSSR.

 

Per­se­kio­ji­mai ir rep­re­si­jos

Pa­grin­di­nė „Kro­ni­ką“ per­se­kio­ju­si ins­ti­tu­ci­ja bu­vo KGB – TSRS Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­tas. 1973 m. KGB ėmė­si lik­vi­duo­ti slap­tas re­li­gi­nės li­te­ra­tū­ros spaus­tu­ves. Lap­kri­tį įvyk­dy­tos kra­tos dau­giau kaip 40 as­me­nų bu­tuo­se. Bu­vo su­im­ti „Kro­ni­kos“ ben­dra­dar­biai: Pet­ras Plum­pa, Po­vi­las Pet­ro­nis, Jo­nas Stašai­tis. 1974 m. su­ima­mi Vir­gi­li­jus Jau­ge­lis, Juo­zas Gra­žys, An­ta­nas Pa­triu­ba­vi­čius. Nu­teis­ti ku­ni­gai: Al­fon­sas Sva­rins­kas, Juo­zas Zdebs­kis, Jo­nas Kas­ty­tis Ma­tu­lio­nis ir vie­nuo­lės: Ge­no­vai­tė Na­vic­kai­tė, Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė. Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius nu­teis­tas 6 me­tams lais­vės at­ėmi­mo ir 4 me­tams trem­ties. Po S.Tam­ke­vi­čiaus areš­to „Kro­ni­kos“ lei­dy­bai va­do­va­vo ku­ni­gas J.Bo­ru­ta.

S.Tam­ke­vi­čius pri­si­me­na: „1984 m. pa­va­sa­rį į Per­mės la­ge­rį at­vy­ko tar­dy­to­jas J.Ur­bo­nas ir pa­si­kvie­tė po­kal­biui. Po ku­rio lai­ko at­si­su­ko į ma­ne ir pa­sa­kė: „Jūs bu­vo­te „LKB Kro­ni­kos“ re­dak­to­rius“. Tik­riau­siai ti­kė­jo­si, kad, bū­da­mas nu­teis­tas, pri­si­pa­žin­siu. „Ar „LKB Kro­ni­ka“ jau ne­ina?“ – pa­klau­siau. „Ei­na“, – iš­gir­dau at­sa­ky­mą, ku­ris bu­vo ne ma­žiau bran­gus kaip ka­li­nio duo­na. O pas­kui in­for­ma­ci­ja nu­trū­ko iki 1988 m., kai bū­da­mas Si­bi­re su­ži­no­jau, kad per pa­čius sun­kiau­sius sau­gu­mo siau­tė­ji­mo me­tus „LKB Kro­ni­ką“ iš­lai­kė gy­vą ke­lios vie­nuo­lės ir ku­ni­gas Jo­nas Bo­ru­ta. Per 17 me­tų KGB ne­su­ge­bė­jo lik­vi­duo­ti „Kro­ni­kos“, – tai iš tie­sų ste­buk­las, kai ži­nai, kiek ši rep­re­si­nė ma­ši­na tu­rė­jo eta­ti­nių dar­buo­to­jų ir in­for­ma­to­rių.

 

Sklei­di­mas pa­sau­ly­je

„Kro­ni­kos“ reikš­mė ypač di­de­lė bu­vo už­sie­ny­je, lei­di­nys in­for­ma­vo pa­sau­lio vi­suo­me­nę apie ti­kin­čių­jų pa­dė­tį ana­pus to­ta­li­ta­ri­nės sis­te­mos už­dan­gos.

Vie­nas iš svar­biau­sių „Kro­ni­kos“ lei­dė­jų už­da­vi­nių bu­vo per­duo­ti nau­jai iš­leis­tus nu­me­rius į Va­ka­rus, daž­niau­siai į JAV, iš kur ji pa­plis­da­vo įvai­riais ži­niask­lai­dos ka­na­lais. Vie­nas „Kro­ni­kos“ ke­lias ėjo per Mask­vą. Lei­di­nius per­duo­da­vo Mask­vos di­si­den­tams S.Ko­va­lio­vui, A. La­vu­tai, T.Ve­li­ka­no­vui, G.Ja­ku­ni­nui, ku­rie su­si­tik­da­vo su JAV am­ba­sa­dos dar­buo­to­jais, o šie lei­di­nius siųs­da­vo di­plo­ma­ti­niu pa­štu.

Ki­tas ke­lias – lei­di­nį fo­to­gra­fuo­da­vo, da­ry­da­vo mik­ro­fil­mus, ku­riuos įduo­da­vo iš JAV į Lie­tu­vą at­vy­ku­siems tu­ris­tams. Šiuos mik­ro­fil­mus įmon­tuo­da­vo į dan­tų pa­stos tū­te­les, pud­ri­nes, sal­dai­nių dė­žu­tes ar į kny­gos vir­še­lio nu­ga­rė­lę.

„Ati­da­ro­me sal­dai­nių dė­žę ir ieš­ko­me to, kur po­pie­rė­ly­je ne sal­dai­nis, o mik­ro­fil­mas“, – pri­si­me­na R.Šom­kai­tė iš Niu­jor­ko.

Ame­ri­kos lie­tu­viai iš lie­tu­vių kal­bos vers­da­vo „Kro­ni­ką“ į an­glų, is­pa­nų, pran­cū­zų ir ita­lų kal­bas. Pla­tin­da­vo uni­ver­si­te­tuo­se, įteik­da­vo se­na­to­riams. Su­si­ti­ko su JAV pre­zi­den­tu Ro­nal­du Re­a­ga­nu.

„Kro­ni­ka“ pli­to ne tik Šiau­rės Ame­ri­ko­je, bet ir Pie­tų, taip pat Ita­li­jo­je, Af­ri­ko­je, Ja­po­ni­jo­je, Aust­ra­li­jo­je. Ją pla­ti­no lie­tu­viai iš­ei­viai. So­vie­tų oku­puo­tos Lie­tu­vos žmo­nės ga­lė­jo iš­girs­ti „Kro­ni­kos“ in­for­ma­ci­ją, skel­bia­mą per lais­vo­jo pa­sau­lio ra­di­jo sto­tis. Į už­sie­nį pa­te­ku­sių nu­me­rių ra­ši­niai bu­vo skai­to­mi per Ame­ri­kos bal­so, Lais­vės,  Va­ti­ka­no ra­di­jo sto­tis, spaus­din­ti Či­ka­go­je lei­džia­ma­me dien­raš­ty­je „Drau­gas“. Ku­ni­gas Ka­zi­mie­ras Pū­ge­vi­čius ver­tė į an­glų kal­bą. Jo ini­cia­ty­va vi­si „Kro­ni­kos“ nu­me­riai bu­vo iš­leis­ti 1000 egz. ti­ra­žu ir iš­siun­ti­nė­ti į Eu­ro­pą, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ką ir Aust­ra­li­ją, kur bu­vo su­si­bū­rę dau­giau lie­tu­vių.

„Kro­ni­ka“ bu­vo lei­džia­ma iki 1989 m. pra­si­dė­ju­sio At­gi­mi­mo, jos lei­di­mas nu­trauk­tas pa­čių lei­dė­jų spren­di­mu. Per 17 me­tų iš­ėjo 81 „Kro­ni­kos“ nu­me­ris.

„Kro­ni­ka“ – jau is­to­ri­ja, ne­pa­kar­to­ja­ma, ne­su­me­luo­ta, tik­ra. Dar vi­sai ne­se­na, bet is­to­ri­ja, kaip ir par­ti­za­ni­nis ka­ras, so­viet­me­tis ir Lie­tu­vos At­gi­mi­mas. „Kro­ni­kos“ lei­di­mas ko­mu­nis­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je yra pats di­džiau­sias ir svar­biau­sias lie­tu­vių tau­tos gy­ve­ni­mo įvy­kis, ku­ris pa­ro­dė tau­tos did­vy­riš­ku­mą, rei­ka­lau­jant ti­kė­ji­mo ir tau­tos lais­vės. „Kro­ni­ka“ ta­po Lie­tu­vių Tau­tos są­ži­ne.

Pa­sau­ly­je nė­ra ma­žų tau­tų. Tau­tos di­dy­bė vi­sai ne­ma­tuo­ja­ma jos gau­su­mu. Tau­tos di­dy­bė – am­ži­nų­jų ver­ty­bių puo­se­lė­ji­mas ir sau­go­ji­mas. Tai aukš­čiau­sias tau­tos eg­zis­ten­ci­jos gė­ris.

Au­ka, su­dė­ta ant lais­vės ko­vos au­ku­ro, ne­nu­ė­jo vel­tui. Kiek­vie­na au­ka, ko­kia ji be­bū­tų, – tai ki­birkš­tis mū­sų lais­vės ir tie­sos au­ku­rui.

__________________________________________

Šal­ti­niai

Spen­gla, Vi­das. Baž­ny­čia, „Kro­ni­ka“ ir KGB vo­ra­tin­klis. Ka­ta­li­kų aka­de­mi­ja. V., 2001 m. 522 p.

Lie­kis, A. Ne­nu­ga­lė­to­ji Lie­tu­va. An­ti­so­vie­ti­nis po­grin­dis. Kal­ba do­ku­men­tai. V., Vals­ty­bi­nis lei­dyk­los cen­tras. T.2, 1993 m., 648 p.

https://lt.wi­ki­pe­dia.org/wi­ki/Lie­tu­vos_ka­ta­lik%C5%B3_ba%C5%BE­ny%C4%8Dios_kro­ni­ka

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Sveiki, gal galit pasakyti, kada isvalysit baznycia? tiksliau del svaros, o antra,kada nuo pagrindinio altoriaus nuimsit uzuolaida ir grazinsit paveikslus? Ir dar Simno baznyciai reikia sielovadininko dvasininko. Pabaigai - baznyciai 500 metu jubiliejui buvo skirta 135000 euru[ pernai] .

    Komentaras

    Niekaip nesuprantu, kaip anuomet Bažnyčios vadovai net Sibyriaus nebijojo, dabar pedokonservų baidomasi ? Negi tiems G. ir B. Bažnyčios vadovams 2 mln brangiau už Bibliją?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.