„Šil­čiau­sias” olim­pi­nės ko­lek­ci­jos eks­po­na­tas – 1924 me­tų Pa­ry­žiaus olim­pia­dos sping­su­lė

Olim­pi­nė ko­lek­ci­ja – di­džiau­sia ne tik Lie­tu­vo­je

Spor­to in­for­ma­ci­jos cen­tre-mu­zie­ju­je, įsi­kū­ru­sia­me po Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos sto­gu, šiuo me­tu sau­go­ma per 6 tūkst. Z.Gra­mac­ko su­kaup­tų olim­pi­nės ko­lek­ci­jos eks­po­na­tų. Žie­mos olim­pi­nėms žai­dy­nėms skir­ta treč­da­lis jų. Maž­daug pu­sė šios uni­ka­lios ne tik mū­sų, bet ir vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se, ko­lek­ci­jos da­bar yra lai­ki­nai eks­po­nuo­ja­ma Aly­taus kul­tū­ros cen­tre.

„Ma­no su­rink­ta olim­pi­nė ko­lek­ci­ja yra tik­rai ver­tin­ga ir ne taip jau daž­nai jos eks­po­na­tai ke­liau­ja į pa­ro­das. La­bai džiu­gu, kad šį­kart drau­ge su mies­to va­do­vais pa­vy­ko ras­ti la­bai ge­rą vie­tą jai eks­po­nuo­ti“, – džiau­gia­si Z.Gra­mac­kas. Pa­ro­da su­reng­ta at­nau­jin­to­je pa­ro­di­nė­je erd­vė­je Aly­taus kul­tū­ros cen­tre. Olim­pi­nė eks­po­zi­ci­ja – pir­mo­ji, o vė­liau iki me­tų pa­bai­gos bus pri­sta­to­mos ki­tos ko­lek­ci­jos. Spe­cia­liai tam nu­pirk­ta 21 stik­li­nė vit­ri­na.

„Mu­zie­ji­nės eks­po­zi­ci­nės vit­ri­nos yra la­bai bran­gios, ta­čiau šį­kart IKEA tin­kle pa­vy­ko ras­ti ir įsi­gy­ti tin­ka­mų mat­me­nų eks­po­zi­ci­nes spin­te­les, jos yra Aly­taus kul­tū­ros cen­tro nuo­sa­vy­bė ir bus nau­do­ja­mos pa­ro­doms“, – sa­ko Z.Gra­mac­kas.

Aly­tiš­kis ko­lek­ci­nin­kas pa­ste­bi, kad vis nau­jo lan­ky­to­jų su­si­do­mė­ji­mo jo ko­lek­ci­ja kas­kart su­lau­kia vyks­tant žai­dy­nėms, ta­čiau kau­pia­ma ji ir tarp šių spor­ti­nių įvy­kių. Aly­tiš­kiai ste­bė­jo­si, kad, nors pa­ro­dos ati­da­ry­mas vy­ko kar­tu su Pe­ki­no olim­pia­dos, jo­je jau bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti tri­jų spal­vų Pe­ki­no olim­pi­nius me­da­lius. Pa­si­ro­do, jų kom­plek­tų yra pa­ga­mi­na­ma dau­giau nei iš­da­li­ja­ma rung­ty­se, da­lis pa­ten­ka į ko­lek­ci­nin­kų ran­kas.

Į Z.Gra­mac­ko ko­lek­ci­ją me­da­liai at­ke­lia­vo per Lon­do­ną. Ko­lek­ci­nin­kas sa­ko, kad įpras­tai toks eks­po­na­tas ga­li kai­nuo­ti iki 1 tūks­tan­čio eu­rų. Vit­ri­nos, ku­rio­se eks­po­nuo­ja­mi me­da­liai, yra ra­ki­na­mos, tai­gi me­da­lių pa­si­ma­tuo­ti pa­ro­dos lan­ky­to­jams ne­pa­vyks, o ver­ta – jie sve­ria be­veik pu­sę ki­log­ra­mo.

Me­da­lis me­da­liui ne­ly­gu

Tri­jų spal­vų me­da­liai – la­bai svar­bus olim­pia­dos vei­das. Kiek­vie­no­se žai­dy­nė­se jie yra iš­skir­ti­nio di­zai­no, bet vie­no­di vi­soms spor­to ša­koms, tai pa­žy­mi­ma ant briau­nos ar­ba re­ver­se, nu­ro­dant ku­rio­je rung­ty­je lai­mė­ti. La­biau ver­ti­na­mi va­sa­ros nei žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­liai. Įdo­mu tai, kad iki 1908 me­tų me­da­lius gau­da­vo tik 1 ir 2 vie­tų lai­mė­to­jai, to­dėl auk­so me­da­liai yra tik­ra ko­lek­ci­nė ver­ty­bė.

Se­nų­jų olim­pia­dų auk­so me­da­liai ga­li kai­nuo­ti ir 10 tūkst. eu­rų, si­dab­ro ir bron­zos – ati­tin­ka­mai pi­giau. Vie­nas pa­čių ver­tin­giau­sių Z.Gra­mac­ko ko­lek­ci­jos esk­po­na­tų yra 1936 me­tų žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių, vy­ku­sių Gar­mi­šo-Par­ten­kir­che­no mies­te (Vo­kie­ti­ja), auk­so me­da­lis. Jį ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir pa­ro­do­je Aly­taus kul­tū­ros cen­tre, ta­čiau tik tuo at­ve­ju, jei ją ap­žiū­rė­si­te su pa­čiu ko­lek­ci­nin­ku. Įdo­mi ir šio me­da­lio is­to­ri­ja. Apie jį aly­tiš­kiui ko­lek­ci­nin­kui pa­pa­sa­ko­jo bi­čiu­lis, esą kaž­kas Kau­ne par­da­vi­nė­ja „kaž­ko­kį daik­tą su olim­pi­niais žie­dais“.

Ne­gaiš­da­mas nu­va­žia­vęs į Kau­ną, Z.Gra­mac­kas iš­gir­do is­to­ri­ją, kaip kaž­kas bu­te po gais­ro ra­do me­da­lį. Au­ten­tiš­ką, bet nuo ug­nies nu­ken­tė­ju­sį, jį te­ko res­tau­ruo­ti, ne­iš­li­ko ir ori­gi­na­li juos­te­lė, ta­čiau eks­po­na­tas yra ser­ti­fi­kuo­tas, šį do­ku­men­tą taip pat ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­ro­do­je.

Ne tik pi­ni­gi­ne raiš­ka bran­gios spor­ti­nės re­lik­vi­jos – me­da­liai – į auk­cio­nus pa­pras­tai pa­ten­ka iš olim­pie­čių vai­kų ir anū­kų ran­kų.

Fa­ke­lai, ku­riuo­se de­gė olim­pi­nė ug­nis

Kiek­vie­nos olim­pia­dos sim­bo­lis – olim­pi­nė ug­nis, kiek­vie­noms žai­dy­nėms su­ku­ria­mi sa­vi­to sti­liaus fa­ke­lai. Z.Gra­mac­ko ko­lek­ci­jo­je yra Miun­che­no (1972), Li­le­ha­me­rio (1994), Tu­ri­no (2006), Seu­lo (1988), Bar­se­lo­nos (1992), Rio de Ža­nei­ro (2016) olim­pia­dų fa­ke­lų ori­gi­na­lai. Juo­se de­gė olim­pi­nė ug­nis, įžie­bia­ma vi­du­je įmon­tuo­tu du­ji­niu žieb­tu­vė­liu ar­ba spe­cia­lu dag­čiu. To­kių deg­lų kiek­vie­nai olim­pia­dai pa­ga­mi­na­ma po ke­lis tūks­tan­čius. Juos tu­ri ga­li­my­bę įsi­gy­ti ar­ba gau­na do­va­nų pa­tys spor­ti­nin­kai, ku­rie ne­šė fa­ke­lus. Kar­tais jų ga­li­ma ras­ti eBay bir­žo­je, ta­čiau kai­nos di­de­lės. Ko­lek­ci­nin­kas sa­ko, kad re­tes­nio fa­ke­lo ver­tė ga­li pri­lyg­ti au­to­mo­bi­lio kai­nai.

Pa­klaus­tas, ku­rie eks­po­na­tai jo ko­lek­ci­jos pa­ro­do­je yra įdo­miau­si pa­čiam ir ne­bū­ti­nai fi­nan­si­ne iš­raiš­ka, Z.Gra­mac­kas ro­do ne­ti­kė­tą eks­po­na­tą – 1936 me­tų Ber­ly­no olim­pia­dos au­kų dė­žu­tę. Jo­je bu­vo ren­ka­mos lė­šos ne­tur­tin­gų ša­lių olim­pie­čiams. Pa­si­ro­do, jie ne­re­tai at­vyk­da­vo į žai­dy­nes, tu­rė­da­mi ki­še­nė­je lėk­tu­vo bi­lie­tą tik į vie­ną pu­sę.

Pa­ro­do­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir to­kių eks­po­na­tų, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio net ne­la­bai aiš­ku, kaip sie­ja­si su olim­pi­niu ju­dė­ji­mu. Pa­vyz­džiui, žiū­ro­nus, ku­riais bu­vo ste­bi­mi 1932 me­tais vy­ku­sių Los An­dže­lo žai­dy­nių star­tai.

Pa­pra­šy­tas pa­si­rink­ti vie­ną eks­po­na­tą, ku­ris yra tik­rai ver­tas dė­me­sio kaip ne­įpras­tas ir su­si­jęs su olim­pia­da, Z.Gra­mac­kas ro­do 1924 me­tų olim­pia­dos Pa­ry­žiu­je žal­va­ri­nę sping­su­lę su gra­vi­ruo­tu už­ra­šu, ku­ria olim­pie­čiai pa­si­švies­da­vo olim­pi­nia­me kai­me­ly­je, nes dar ne­bu­vo elek­tros.

Aly­tus kaip ko­lek­ci­nin­kų mies­tas

Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad Dzū­ki­jos sos­ti­nė yra kaž­kuo iš­skir­ti­nė, jei ver­tin­si­me pa­gal tai, kad čia gy­ve­na bū­rys aist­rin­gų ko­lek­ci­nin­kų? Z.Gra­mac­kas sa­ko, kad at­sa­ky­mas bū­tų ir taip, ir ne. Vie­na ver­tus, įvai­rias ko­lek­ci­jas kau­pian­čių žmo­nių ga­li­ma su­tik­ti bet ku­ria­me Lie­tu­vos mies­te ar mies­te­ly­je, ta­čiau Aly­tu­je ak­ty­vi ko­lek­ci­nin­kų klu­bo veik­la. Iš­skir­ti­nė as­me­ny­bė ir ko­lek­ci­nin­kas – JAV gy­ve­nan­tis ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, iš Aly­taus ki­lęs Ze­no­no Gra­mac­ko ben­dra­moks­lis Sa­mu­e­lis Ta­cas. Jo dai­lės kū­ri­nių ko­lek­ci­ja, ku­rią su­kau­pė JAV, yra 4 mi­li­jo­nų JAV do­le­rių ver­tės. Ti­ki­ma­si, kad šių me­tų va­sa­rą da­lį šios ver­tin­gos ko­lek­ci­jos pa­ma­tys ir aly­tiš­kai, o ji bus eks­po­nuo­ja­ma Aly­taus si­na­go­go­je – Au­dio­vi­zu­a­lių­jų me­nų cen­tre.

„15 me­tų Aly­taus ko­lek­ci­nin­kų klu­bo ju­bi­lie­jaus pro­ga iš­lei­do­me lei­di­nį, o me­tų pa­bai­go­je – atri­bu­tiką. Tu­ri­me kak­la­raiš­tį, se­ga­mą em­ble­mą ir žie­dą su klu­bo em­ble­ma, tai­gi mū­sų veik­la gal tuo ir iš­si­ski­ria, kad ak­ty­vus yra pats klu­bas“, – pa­sa­ko­ja Z.Gra­mac­kas.

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku Aly­taus ko­lek­ci­nin­kų klu­bo na­riai šeš­ta­die­niais ren­ka­si prie pre­ky­bos cen­tro „Lan­ka­va“, o žie­mą – sek­ma­die­niais Aly­taus sta­dio­no pa­tal­po­se.

Tig­ro me­tų links­my­bės ir do­va­nos

Pe­ki­nas – pir­ma­sis mies­tas olim­pi­nio ju­dė­ji­mo is­to­ri­jo­je, ku­ria­me su­reng­tos ir va­sa­ros, ir žie­mos žai­dy­nės. 2022 me­tų žie­mos olim­pia­dos ati­da­ry­mas su­ta­po su ki­nų nau­jų me­tų šven­tės links­my­bė­mis, pa­si­tin­kant Tig­ro me­tus. Nors me­tai nau­ji, ta­čiau pei­za­žas ga­na ža­lias. Ka­dan­gi šia­me re­gio­ne be­veik ne­snin­ga, tai vi­so­se olim­pi­nė­se rung­ty­se nau­do­ja­mas tik dirb­ti­nis snie­gas. Pe­ki­no žie­mos olim­pia­da – jau ant­ro­sios žai­dy­nės, ku­rios vyks­ta esant CO­VID-19 ri­bo­ji­mams. Šių iš­ban­dy­mų jau te­ko pa­ra­gau­ti ir To­ki­jo olim­pia­dos da­ly­viui aly­tiš­kiui šau­liui Ka­ro­liui Gi­ru­liui.

Jis ap­si­lan­kė ir Z.Gra­mac­ko olim­pi­nės ko­lek­ci­jos pa­ro­do­je Aly­taus kul­tū­ros cen­tre bei įtei­kė do­va­ną – To­ki­ju­je vy­ku­sių olim­pi­nių žai­dy­nių me­tu su­rink­tų žen­kliu­kų ko­lek­ci­ją. Pa­si­ro­do, į ko­lek­cio­na­vi­mo karš­ti­nę olim­pia­dų me­tu ne­re­tai įsi­trau­kia ne tik ko­lek­ci­nin­kai, ku­rie į jas nu­vyk­ti tu­ri ma­žiau ga­li­my­bių, bet ir pa­tys spor­ti­nin­kai. Ka­ro­lis su­rin­ko įvai­rių ša­lių de­le­ga­ci­jų olim­pi­nių žen­kliu­kų ko­lek­ci­ją, juos kei­tė į lie­tu­viš­kus.

Kaip jis pats pa­sa­ko­jo įteik­da­mas do­va­ną, kar­tais tik­ras iš­šū­kis yra su­ras­ti de­šim­tūks­tan­ti­nė­je mi­nio­je tą vie­ną ar du ma­žes­nės ša­lies at­sto­vus, su ku­riais ga­li pa­si­keis­ti jų olim­pi­niu žen­kliu­ku, juk kuo ša­lis ma­žes­nė, tuo jie bus ver­tin­ges­ni, nes re­tes­ni.

Jei skai­to­te šias ei­lu­tes ir gal­vo­ja­te, kad bū­tų įdo­mu pa­ma­ty­ti K.Gi­ru­lio do­va­ną, tai dar pa­lau­ki­te ke­lias die­nas – ne­tru­kus rin­ki­nys pa­pil­dys pa­ro­dą jau įrė­min­tas. Olim­pi­nę ko­lek­ci­ją ga­li­te pa­ma­ty­ti Aly­taus kul­tū­ros cen­tre iki kovo vi­du­rio, eks­po­zi­ci­jos dar­bo lai­kas – pir­ma­die­nį–penk­ta­die­nį 10–19 val. Ar­ba ta­da, kai vyks­ta ren­gi­niai.