Ro­ber­tas Šar­knic­kas: „Man svar­bu lai­min­ga Lie­tu­va”

1. Ko­kios yra TOP3 pro­ble­mos Lie­tu­vo­je ir ko­kie bus Jū­sų kon­kre­tūs žings­niai tas pro­ble­mas spręs­ti?

Vai­kų, pa­aug­lių te­ma, sa­vi­žu­dy­bių, smur­to, pa­ty­čių pro­ble­mų spren­di­mo tęs­ti­nu­mas. Kul­tū­ros pa­so iš­sau­go­ji­mas mo­ki­niams, kad ga­lė­tų ir to­liau ne­mo­ka­mai lan­ky­tis ki­ne, te­at­re, mu­zie­juo­se. So­cia­li­nio tei­sin­gu­mo tęs­ti­nu­mo dar­bai. Pri­dė­siu ket­vir­tą – iš­spręs­ti Aly­taus ap­skri­ties S. Ku­dir­kos li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos sky­riaus re­no­va­ci­jos pro­ble­mas. Te­ko man pa­čiam pa­dė­ti gau­ti pu­sę mi­li­jo­no eu­rų re­no­va­ci­jai, ta­čiau sa­vi­val­dy­bės po­li­ti­kai ne­su­ge­bė­jo jų skaid­riai iš­nau­do­ti, tad vėl imuo­si ini­cia­ty­vos kreip­tis į Vy­riau­sy­bę fi­nan­sa­vi­mui gau­ti. Pa­cien­tams tu­ri bū­ti tei­kia­mos ko­ky­biš­kos gy­dy­mo, o me­di­kams su­kur­tos tin­ka­mos dar­bo są­ly­gos. O da­bar la­bai liūd­na, kad Aly­taus val­džia ne­su­ge­bė­jo su­si­tvar­ky­ti sa­vo vir­tu­vė­je.

2. Jei Jums bū­tų su­teik­ta ga­li­my­bė 2020–2024 me­tų Sei­mo ka­den­ci­jo­je tap­ti bet ku­rios mi­nis­te­ri­jos mi­nist­ru, ku­rią mi­nis­te­ri­ją no­rė­tu­mė­te val­dy­ti ir ko­dėl?

Pa­gal kom­pe­ten­ci­ją re­a­liau­siai bū­tų Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. Tie­sa, bu­vo ga­li­my­bė, bet nu­spren­džiau aug­ti kaup­da­mas ži­nias, gi­lin­da­ma­sis į vals­ty­bės val­dy­mo apa­ra­tą, tad la­bai džiau­giuo­si kul­tū­ros mi­nist­ru Min­dau­gu Kviet­kaus­ku. Mums drau­ge su juo ir kar­tu su Kur­nė­nų ben­druo­me­ne pa­vy­ko at­gai­vin­ti Lau­ry­no Ra­dziu­ky­no mo­kyk­los pa­sta­tą. Ji vėl pri­kel­ta, gy­va, gra­ži. Lin­kiu dau­giau jos ne­be­nie­kin­ti.

3. In­gri­da Ši­mo­ny­tė – pui­ki mi­nist­rė pir­mi­nin­kė. Ar­gu­men­tuo­tai pri­tar­ki­te šiam tei­gi­niui ar­ba ar­gu­men­tuo­tai jį pa­nei­ki­te.

Lai­kas pa­ro­dys, da­bar ne­si­no­ri po­li­ti­kuo­ti, ji dar­bo dar ne­pra­dė­jo, tad ver­ti­ni­mų ne­tu­riu. Lin­kiu jai sėk­mės ir ne­už­mirš­ti pa­pras­tų žmo­nių. Svar­bu, kad iš­sau­go­tų pa­di­din­tas mū­sų val­džios vai­ko iš­mo­kas, mo­ky­to­jų, me­di­kų, slau­gy­to­jų at­ly­gi­ni­mus, sen­jo­rų pen­si­jas ir ties da­bar­ti­nė­mis su­mo­mis ne­su­sto­tų. Briu­se­lis pri­pa­ži­no Lie­tu­vą kaip vie­ną ge­riau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių, ku­ri ak­ty­viai at­kū­ri­nė­jo so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą žmo­nėms, tad šiuo me­tu drą­siai sa­kau, kad tu­rė­jo­me la­bai ge­rai už­sie­nio vals­ty­bių ver­ti­na­mą prem­je­rą Sau­lių Skver­ne­lį.

4. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad Jums pa­ve­da­ma už­duo­tis su­da­ry­ti val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją su bet ku­rio­mis par­ti­jo­mis, pa­te­ku­sio­mis į nau­ją­jį Sei­mą. Ko­kios bū­tų dvi par­ti­jos, ku­rioms tik­rai nie­ka­da ne­teik­tu­mė­te siū­ly­mo dirb­ti kar­tu? Ko­dėl?

Kiek­vie­na ka­den­ci­ja tu­ri ne­ti­kė­tu­mų. Kai mums 2019 me­tais rei­kė­jo di­din­ti vai­ko iš­mo­kas, sen­jo­rams pen­si­jas, mo­ky­to­jams at­ly­gi­ni­mus, opo­zi­ci­ja iš­trau­kė kor­te­les. Kar­tais po­li­ti­ko­je esi pri­vers­tas kvies­tis į pa­gal­bą ne vi­sa­da tin­ka­mus po­li­ti­kus, kad pa­lai­ky­tų vals­ty­bės ge­ro­vę. Čia nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kas tu­ri sa­vų in­te­re­sų elg­tis ki­taip. Man svar­bu lai­min­ga Lie­tu­va. Štai, bū­si­ma In­gri­dos Ši­mo­ny­tės Vy­riau­sy­bė vis drą­siau kal­ba apie Dar­bo par­ti­ją, ku­ri ga­lė­tų dirb­ti su jais, nors vi­sa­da bu­vo prieš dėl jų bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ma­chi­na­ci­jų. Tiek gy­ve­ni­mas, tiek ir po­li­ti­ka yra la­bai su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas. Pa­do­ru­mo no­riu vi­sur, bet ne vis­kas, pa­si­ro­do, nuo mū­sų pri­klau­so, daž­niau­siai nuo ne­ti­kė­tų ap­lin­ky­bių, kad bū­tų at­sto­vau­ja­mi kaž­kie­no in­te­re­sai. Man ne­pa­tin­ka afe­ros, ne­pa­tin­ka, kai me­luo­ja­ma, va­gia­ma, to­dėl po­li­ti­kai tu­rė­tų ap­dai­riau for­muo­ti Vy­riau­sy­bę var­dan Lie­tu­vos, ne­bi­jo­da­mi kar­tais ir nu­si­že­min­ti.

5. Kaip ma­no­te, ar Aly­taus mies­to ir Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes rei­kė­tų su­jung­ti į vie­ną? Ko­kie, Jū­sų ma­ny­mu, pra­na­šu­mai ar trū­ku­mai ga­lė­tų bū­ti gy­ven­to­jams tai pa­da­rius?

Taip, ma­nau, kad bū­ti­na. Ke­lios prie­žas­tys: esa­me ko­ne vie­na­me kie­me, dvi ad­mi­nist­ra­ci­jos dir­ba tą pa­tį dar­bą, kai­nuo­ja dau­giau nei mi­li­jo­nas eu­rų pa­pil­do­mai. Ki­tas svar­bus as­pek­tas dėl lais­vos eko­no­mi­nės zo­nos, vis tryp­čio­ja­ma vie­to­je daug me­tų, o tai vei­kia dar­bo rin­ką, žmo­nėms rei­kia dar­bo čia ir da­bar, la­bai daug su­gaiš­ta lai­ko, dėl to aly­tiš­kiai ir bė­ga iš sa­vo mies­to į ki­tus, kur yra ge­res­nė eko­no­mi­nė ap­lin­ka. Vis sa­ko­ma: „O kaip su ūki­nin­kais bū­tų?“ Pro­ble­mos ne­bū­tų. Svar­bu, kad bū­tų pa­lik­tas Že­mės ūkio sky­rius su tais pa­čiais spe­cia­lis­tais, dar­buo­to­jais, ku­rie pa­žįs­ta ir su­pran­ta kai­mo žmo­nių gy­ve­ni­mo bū­dą, cha­rak­te­rį, vie­tos tra­di­ci­jas ir pa­na­šiai. Bū­nant vie­no­je su­jung­to­je sa­vi­val­dy­bė­je bū­tų su­stip­rin­ti ir ap­sau­go­ti ra­jo­no mu­zie­jai, da­bar su kiek­vie­nais me­tais at­vyks­tan­tys žmo­nės ma­to, kaip nyks­ta le­gen­di­nio dai­li­nin­ko An­ta­no Žmui­dzi­na­vi­čiaus tė­viš­kė. Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus yra kom­pe­ten­tin­gas, stip­rus, tu­rin­tis ge­rą ko­man­dą, ku­ri bū­tų at­sa­kin­ga už ra­jo­no ne vi­sa­da at­sa­kin­gai sau­go­mus ob­jek­tus. Ge­rai ži­nau, kad Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus su di­rek­to­re Aud­ro­ne Ja­kuns­kie­ne stip­riai pri­si­dė­jo at­gai­vi­nant Kur­nė­nų mo­kyk­lą. Tai pui­kus pa­vyz­dys, kad jie dir­ba la­bai ge­rai.

6. Gi­ta­nas Nau­sė­da į pre­zi­den­to rin­ki­mus ėjo su šū­kiu „Ge­ro­vės vals­ty­bė“. Da­bar šią fra­zę gir­di­me ko­ne iš kiek­vie­no po­li­ti­ko. Kaip Jūs su­pran­ta­te, kas yra ge­ro­vės vals­ty­bė ir kaip as­me­niš­kai pri­si­de­da­te prie jos kū­ri­mo?

Ge­ro­vės vals­ty­bė – kai nie­kas ne­be­va­gia, po­li­ti­kai, biu­ro­kratai ger­bia gy­ven­to­jus. Kai vals­ty­bė ne­si­slėp­da­ma nuo žmo­nių kal­ba tie­są ir ne­bi­jo pa­sa­ky­ti, kad šian­dien tė­vy­nei sun­ku, pa­dė­ki­me vi­si kar­tu. Bet Lie­tu­vo­je bū­na at­virkš­čiai– me­luo­kim, kirp­kim, at­im­kim neat­si­klau­sę gy­ven­to­jų. Mes il­gai ka­pa­no­si­mės dėl ge­res­nės kė­dės par­duo­da­mi kil­nius sie­kius sa­va­nau­džiams, kad tik bet ko­kia kai­na jie pa­tek­tų į val­džią. Dar il­gai varg­si­me, kol ne­ver­tin­si­me kon­kre­čių po­li­ti­ko at­lik­tų dar­bų. Da­bar daž­niau­siai ver­ti­na­mos gra­žios kal­bos, ma­ni­pu­lia­ci­ja iš­vaiz­da, ki­tų že­mi­ni­mu ir pa­na­šiai. Drą­siai sa­kau: tu­ri­me kiek­vie­ną die­ną va­ly­ti sa­vo vals­ty­bės kie­mą nuo pik­ta­va­liš­kai sa­va­nau­diš­kų žmo­nių, o tam, ko ge­ro, pa­si­tar­nau­tų švie­ti­mas, kad nuo ma­žu­mės vai­kai mo­kė­tų bū­ti sa­vi­kri­tiški, pa­žin­tų emo­ci­nį raš­tin­gu­mą, eti­ką ir ki­tus svar­bius gy­ve­ni­mo mo­kyk­los da­ly­kus. Yra pui­kių biu­ro­kratų, ta­čiau vie­tos po­li­ti­kai juos smau­gia vi­lio­nė­mis į sa­vo par­ti­jas, ko­mi­te­tus, to­dėl jie ne­ga­li ko­ky­biš­kai, har­mo­nin­gai dirb­ti, nes yra įve­lia­mi į po­li­ti­ką.

Man at­ro­do, kad yra ne­svar­bu, kur tu esi, par­ti­jo­je ar sa­ve iš­si­kė­lęs, ar ko­mi­te­te, svar­bu bū­ti žmo­gu­mi žmo­gu­je. Tai yra svar­biau­sia. Ir rei­kia ne­bi­jo­ti klys­ti, tai žmo­giš­ka, ne­žmo­giš­ka tik lik­ti klai­do­je.

7. Apie JAV. Jei­gu bū­tu­mė­te Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pi­lie­tis ir tu­rė­tu­mė­te tei­sę bal­suo­ti, koks bū­tų buvęs Jū­sų pa­si­rin­ki­mas ir ko­dėl?

Ka­dan­gi klau­si­mas yra žai­dy­bi­nio po­bū­džio, tai į jį at­sa­ky­siu taip: no­rė­čiau bū­ti ame­ri­kie­čiu 1981–1989 me­tais, kai pre­zi­den­tu bu­vo iš­rink­tas Ro­nal­das Re­a­ga­nas. Tai kil­nus, jaut­rus, kom­pe­ten­tin­gas pre­zi­den­tas, jis ge­rai su­pra­to lais­vės žo­dį ir at­sa­ko­my­bę.

TRUMPI KLAUSIMAI

1. Ko­kią kny­gą šiuo me­tu skai­to­te?

Šiuo me­tu gi­li­nuo­si į tei­sės sri­tį, o ša­lia jos – Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius.

2. Ne­pai­sant CO­VID-19 pan­de­mi­jos, ren­ka­tės po­il­sį Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je?

Se­niai ne­tu­rė­jau po­il­sio, bet daž­niau­siai ren­kuo­si Dzū­ki­ją ir jos gra­žią gam­tą, miš­kus, baž­nyt­kai­mius. Ten ge­ros au­ros, pa­pras­ti žmo­nės su na­tū­ra­lia šyp­se­na, pa­tin­ka su jais pa­ben­drau­ti ir ap­ka­bin­ti straz­da­no­tą nuo sau­lės lai­min­gą vai­ką.

3. Ko­kį pa­tie­ka­lą pats daž­niau­siai ga­mi­na­te?

Ma­ka­ro­nai, leng­vai kep­tos mor­kos su viš­tie­na. Ma­no duk­ros la­bai mėgs­ta pa­lai­ky­ti man kom­pa­ni­ją, kai ga­mi­na­mas šis pa­tie­ka­las.

4. Fil­mas, ku­rį re­ko­men­duo­ja­te per­žiū­rė­ti.

2019 me­tais iš­leis­tą re­ži­sie­riaus Bong Jo­on-ho fil­mą „Pa­ra­zi­tas“.

5. Ką mėgs­ta­te veik­ti lais­va­lai­kiu?

Be sa­vait­ga­lio – duk­roms per sa­vai­tę vie­ną pus­die­nį ski­riu pa­slap­ties die­ną: ki­nas, gam­ta, pa­si­va­ži­nė­ji­mai, o pa­grin­di­nę pa­slap­tį pa­si­lie­kam sau. Pa­pras­tai po po­sė­džių, su­si­ti­ki­mų no­ri­si ra­my­bės: tai gam­ta, ty­la, ša­lia kny­ga, fo­to­apa­ra­tas.

6. Ar ra­šo­te die­no­raš­tį?

Ne.

7. Ko­kio sti­liaus mu­zi­ką daž­niau­siai klau­so­te?

Pas­ta­ruo­ju me­tu kla­si­ką.

Nuo­šir­džiai,

Ro­ber­tas

Interviu parengė Gytė Augustinaitytė