Eks­me­ro Jur­gio Kras­nic­ko sil­pny­bės: kak­la­raiš­čiai, marš­ki­niai, ba­tai

Laura BALIUKONIENĖ, laura@ana.lt
2018 Spalis 4
Kaklaraisciai
Jurgiui Kras­nic­kui išsirinkti kaklaraiščių ir marškinių derinius visuomet padeda žmona Vilija. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Mados žinovai sako, kad dabar kaklaraištis išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes tapo ne itin geidžiamu vyrų aksesuaru. Tačiau tai negalioja niekada žodžio kišenėje neieškančiam Alytaus miesto tarybos nariui, opozicijos lyderiui Jurgiui Krasnickui. Jis nesivaiko madų ir dažnai jį galima pamatyti ryšintį savo mėgstamą platų, juostuotą, raudoną vyriausio sūnaus kadaise dovanotą kaklaraištį. „Kadangi aš pats raudonas, tai, juokiuosi, ir ryšiu raudoną kaklaraištį“, – sakė politikas. Beje, per daugybę metų oficialumo reikalaujančias pareigas eidamas vyras sukaupė tokią kaklaraiščių kolekciją, kad ją vos galima apglėbti rankomis.

Už ne­mirš­tan­čią kla­si­ką

„Vis­kas pra­si­dė­jo dar nuo tų lai­kų, kai Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je dir­bau mi­nist­ro An­ta­no Vin­kaus pa­dė­jė­ju. Iki to lai­ko kos­tiu­mą dė­vė­da­vau tik per ves­tu­ves. Anuo­met dar­bas mi­nis­te­ri­jo­je ma­ne įpa­rei­go­jo šį ap­da­rą vil­kė­ti kas­dien. Iki tol tu­rė­jau vie­ną kos­tiu­mą, bet įsi­gi­jau dar po­rą“, – lai­ko­tar­pį prieš dau­giau nei dvi­de­šimt me­tų pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Nuo to lai­ko, kur nors pa­ma­tęs  pa­ti­ku­sius kak­la­raiš­čius, jis neat­si­spir­da­vo pa­gun­doms juos įsi­gy­ti. Daž­nai ke­liau­da­mas po sve­čias ša­lis, iš jų taip pat par­si­ve­ža šių ak­se­su­a­rų. Su­ži­no­ję apie J.Kras­nic­ko sil­pny­bę, įvai­rio­mis pro­go­mis kak­la­raiš­čių jam pa­do­va­no­da­vo ir drau­gai, gi­mi­nai­čiai, ar­ti­mie­ji. Taip pa­ma­žu su­si­kau­pė ne­ma­ža ko­lek­ci­ja, ku­rią šiuo me­tu su­da­ro dau­giau nei šim­tas vie­ne­tų. Tarp jų ga­li­ma su­ras­ti įvai­riau­sių spal­vų, teks­tū­ros, raš­tų, pie­ši­nių.

„Dau­gy­bę jų esu iš­da­li­jęs ki­tiems, tad jų bū­tų bu­vę dar dau­giau. Be to, čia yra ne­ma­žai to­kių, ku­rių nė kar­to ne­bu­vau už­si­ri­šęs, net ne­iš­pa­kuo­ti“, – na­muo­se ro­dy­da­mas sa­vo su­kaup­tą tur­tą pa­sa­ko­jo po­li­ti­kas.

Jis pa­ro­dė ir daž­niau­siai dė­vi­mą kak­la­raiš­tį, su ku­riuo jį daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti Aly­taus mies­to ta­ry­bos po­sė­džiuo­se. Iš­trau­kė ir dar tris, ku­rie pa­ten­ka į jo mėgs­ta­miau­sių­jų są­ra­šą. Eg­zo­tiš­kiau­sią – su nu­pieš­ta suž­ve­jo­ta žu­vi­mi – J.Kras­nic­kui pa­do­va­no­jo vie­nas jo sū­nų, taip pa­ma­lo­nin­da­mas sa­vo tė­vą kaip už­kie­tė­ju­sį žve­ją.

Po­li­ti­kas nie­ka­da ne­si­vai­ko ma­dų, net ir kak­la­raiš­čiams da­bar iš­gy­ve­nant ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus, jų ne­at­si­sa­ko. J.Kras­nic­ko ko­lek­ci­jo­je yra ir nau­jau­sias ten­den­ci­jas at­lie­pian­čių kak­la­raiš­čių – plo­na juos­te­le. Ta­čiau la­biau­siai vy­ras ver­ti­na nie­ka­da ne­mirš­tan­čią kla­si­ką. Jo nuo­mo­ne, kak­la­raiš­čiai kaip tik to­kie vi­suo­met bu­vo ir bus.

„Aš dė­viu dra­bu­žį, o ne fir­mą ar dar ką nors. Nie­ka­da ne­gal­vo­ju, ma­din­ga ar ne. Svar­biau­sia, kad man pa­tin­ka“, – sa­kė po­li­ti­kas ir pri­dū­rė, kad nė­ra da­bar ant ban­gos esan­čių var­ly­čių ger­bė­jas.

Tu­ri ir dau­giau sil­pny­bių

J.Kras­nic­kas pa­sa­ko­jo, jog rei­kė­jo daug lai­ko, kad pri­pras­tų vil­kė­ti kos­tiu­mą, anuo­met gal­vo­da­vo, kad tai pra­ban­gos rei­ka­las, ta­čiau su­pra­to, kad tai yra prak­tiš­kas da­ly­kas – ga­li tu­rė­ti du kos­tiu­mus ir juos pa­kai­to­mis ne­šio­ti, tik pa­si­keis­ti marš­ki­nius ir kak­la­raiš­tį, o vaiz­das jau pa­si­kei­čia ir at­ro­do, kad kas­dien vis su ki­tu dra­bu­žiu.

Be­je, J.Kras­nic­kas tu­ri ir dau­giau sil­pny­bių – dar jis neat­si­spi­ria marš­ki­niams ir ba­tams, ku­rių taip pat tu­ri ne­ma­žai, tik ne tiek daug, kiek kak­la­raiš­čių.

Už po­li­ti­ko sti­liaus puo­se­lė­ji­mą at­sa­kin­ga jo žmo­na Vi­li­ja, tad marš­ki­nių, kak­la­raiš­čių de­ri­niais vi­suo­met pa­si­rū­pi­na ji.

„Žmo­na ma­ne pri­žiū­ri, kad ne­at­ro­dy­čiau juo­kin­gai. Nie­ka­da ne­pri­eš­ta­rau­ju jos pa­rink­tiems de­ri­niams ir ren­giuo­si taip, kaip ji man su­dė­jo. Ne­bent, kai bū­nu la­bai ge­ras, tai bent kak­la­raiš­tį lei­džia pa­čiam pa­si­rink­ti. Su žmo­na ne­si­gin­či­ju, nes su mo­te­ri­mi gin­čy­tis ga­li tik kvai­lys, o pa­gy­ve­nęs su žmo­na – tik idio­tas. Daug kas ma­no, kad mu­zi­ką mū­sų šei­mo­je už­sa­ki­nė­ju aš, bet tai ne­tie­sa. Kai bu­vau me­ras, vis juo­kau­da­vau, kad jei­gu man va­do­vau­ja žmo­na, tai kas va­do­vau­ja mies­tui? Aiš­ku, kad Kras­nic­kie­nė“, – juo­kų ne­sto­ko­jo pa­šne­ko­vas. 

Ar sieks me­ro kė­dės?

Dau­gy­bei aly­tiš­kių įdo­mu su­ži­no­ti, ką, be dar­bo Aly­taus mies­to ta­ry­bo­je, šiuo me­tu vei­kia bu­vęs Aly­taus mies­to me­ras. Lap­kri­tį jau bus me­tai, kai jis va­do­vau­ja tarp­tau­ti­niam nuo­ty­kių par­kų „UNO PARKS“ tin­klui.

Tai pir­mo­ji po­li­ti­ko dar­bo­vie­tė pri­va­čia­me sek­to­riu­je, mat iki tol jis dir­bo val­diš­kuo­se po­stuo­se. „Va­dy­bi­nė-ad­mi­nist­ra­ci­nė sri­tis ma­ne ly­dė­da­vo vi­suo­met, to­dėl da­bar­ti­nis dar­bas man nė­ra nau­jie­na. Ski­ria­si tik tai, kad val­diš­ka­me sek­to­riu­je tu ri­zi­kuo­ji ne­bent sa­vo pos­tu, ta­čiau nė­ra jo­kios fi­nan­si­nės at­sa­ko­my­bės, o pri­va­čia­me sek­to­riu­je vie­nas ne­at­sar­gus žings­nis ga­li su­griau­ti vis­ką ir pa­da­ri­niai ga­li bū­ti skau­dūs“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si J.Kras­nic­kas.

Mies­tie­čiams rū­pi su­ži­no­ti, ar bu­vęs me­ras vėl ban­dys siek­ti mies­to va­do­vo kė­dės. Ir čia J.Kras­nic­kas ne­bu­vo kon­kre­tus ir ne­daug­žo­džia­vo: „Iki šiol ne­gal­vo­jau apie tai, bet ką ga­li ži­no­ti. Sun­ku ma­ty­ti, koks ta­po mū­sų Aly­tus šios ka­den­ci­jos me­tu.“

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.