Po dar­bo – prie įvairiaspalvių po­mi­do­rų iki sutemų... (70)

Aldona Pikienė augina 89 veisles pomidorų, ji randa laiko pasigėrėti ir jų spalvų žaismu. Asmeninė nuotr.
Aldona Pikienė augina 89 veisles pomidorų, ji randa laiko pasigėrėti ir jų spalvų žaismu. Asmeninė nuotr.
„Gy­ve­nu Kro­kia­lau­kio mies­te­ly­je, se­niau, iki įve­dant gat­vių pa­va­di­ni­mus, tai bu­vo Čiur­lio­nių kai­mas – man la­bai pa­ti­ko ma­no kai­mu­ko pa­va­di­ni­mas, nors ir esu at­ėjū­nė, bet my­liu sa­vą­jį kai­me­lį, jo žmo­nes. Pa­tin­ka anks­ti ry­te dar tik bun­dant gam­tai, sau­lei ne­pa­te­kė­jus, pūkš­tel­ti į eže­rė­lį, jau­ti, kaip žu­vy­tės baks­no­ja no­se­lė­mis į ko­jas, svei­kin­da­mo­sios su anks­ty­va plau­ki­ke, mel­duo­se an­tys, gul­bės ty­kiai ty­kiai liz­duo­se kal­bi­na sa­vo ma­žy­lius... Kol at­si­gai­vi­ni, pa­bun­di, tai ir te­kan­ti sau­lu­tė ima žais­ti ant eže­ro ban­ge­lių... Pa­ki­liai nu­si­tei­ku­si grįž­tu na­mo ir iš­va­žiuo­ju į dar­bą. Esu bai­gu­si eko­no­mi­ką, ir že­mės ūkis man bu­vo toks tam­sus miš­kas, kad ne­sky­riau grū­dų, jo­kių, tik avi­žas pa­ži­no­jau, ne­ži­no­jau, kas per „kos­mo­sas“ sė­jo­mai­na, ap­skri­tai bu­vau „ža­lia“, kol ne­pra­dė­jau kai­me gy­ven­ti ir vis­kuo do­mė­tis“, – šian­dien taip kal­ba Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Al­do­na Pi­kie­nė.

Ją kal­bin­si­me kaip po­mi­do­rų au­gin­to­ją, ko­lek­ci­nin­kę. Ta­čiau ji pa­ti la­bai re­tai iš­ta­ria žo­dį po­mi­do­ras, sa­ko: „Nė­ra die­nos, kad aš ne­ap­lan­ky­čiau sa­vo nu­my­lė­ti­nių, ne­pa­glos­ty­čiau jų, ne­pa­si­kal­bė­čiau su jais. Grįž­tu po dar­bo, pa­kei­čiu „uni­for­mą“ ir tie­siai pas au­gin­ti­nius, o į na­mus jau tik vi­sai su­te­mus par­ke­liau­ju.“ A.Pi­kie­nę kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

 

– Pir­miau­sia iš­si­aiš­kin­ki­me pai­nia­vą tarp po­mi­do­rų rū­šių ir veis­lių. Tuo la­biau kad į rū­šis ir veis­les skirs­to­mi ne tik po­mi­do­rai. Tai­gi, kas yra kas?

– Po­mi­do­rų rū­šys ar­ba ti­pai api­brė­žia­mi pa­gal sa­vo spal­vą, for­mą, dy­dį, sko­nį. Pa­grin­di­niai ti­pai tra­di­ci­nių po­mi­do­rų – vi­du­ti­nio dy­džio, ap­va­lūs, jau­ti­niai (di­de­li, leng­vai noks­tan­tys), vyš­ni­niai (ma­ži, ap­va­lūs, sal­dūs, var­to­ja­mi sa­lo­to­se, kon­ser­vuo­ja­mi, mė­gia­mi vai­kų), gel­to­nie­ji, ža­lie­ji, in­di­go, bi­co­lor (dvi­spal­viai), vy­nuo­gi­niai (ma­ži, ke­ki­niai), dwarf po­mi­do­rai, bal­ko­ni­niai, va­zo­ni­niai, ko­lo­ni­niai ir dar daug ki­tų ti­pų.

Po­mi­do­rų veis­lių yra apie 4 tūks­tan­čius. Veis­li­nių po­mi­do­rų sa­vy­bės pa­vel­di­mos iš kar­tos į kar­tą (hib­ri­dų ne­pa­vel­di­ma), kiek­vie­nas su­sir­gęs mei­le po­mi­do­rams ga­li au­gin­ti veis­li­nius po­mi­do­rus, pa­si­ruoš­ti sėk­las, vyk­dy­ti at­ran­ką pa­gal sa­vo no­rus (sko­nį, anks­ty­vu­mą, spal­vą, au­ga­lo ūgį, at­spa­ru­mą li­goms ir t. t.).

– O po­mi­do­ras – dar­žo­vė ar vai­sius?

– Po­mi­do­rai yra dar­žo­vė, ve­dan­ti ver­tin­gą bio­che­mi­nę su­dė­tį tu­rin­čius vai­sius. Jų vai­siuo­se yra tir­pių cuk­rų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, ce­liu­lio­zės ir pek­ti­ni­nių me­džia­gų, bal­ty­mų, rie­ba­lų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų (ka­lio, fos­fo­ro, sie­ros, mag­nio, kal­cio, ge­le­žies, va­rio, nat­rio), daug vi­ta­mi­nų (B1, B2, B3, PP, C, A, I, H), taip pat al­ka­loi­do to­ma­ti­no, pa­si­žy­min­čio fi­ton­ci­di­nė­mis sa­vy­bė­mis.

– Ar se­niai to­kia gau­sa po­mi­do­rų ka­ra­liau­ja Jū­sų šilt­na­miuo­se? Nuo ko vis­kas pra­si­dė­jo?

– Mei­lę po­mi­do­rams tik­riau­siai pa­vel­dė­jau iš sa­vo mo­čiu­tės. Pa­me­nu vai­kys­tė­je, kaip ji ruoš­da­vo po­mi­do­rų sėk­las, kaip au­gi­no dai­ge­lius ant pa­lan­gės, po to vež­da­vo į ko­lek­ty­vi­nį so­dą. No­riu ak­cen­tuo­ti, kad esu mies­to vai­kas, „už­au­gęs ant as­fal­to“.

Esu gi­mu­si Kau­ne, se­ne­lių na­mas Vi­li­jam­po­lė­je (bu­vo­me kai­my­nai su Hen­ri­ku Dak­ta­ru, pa­gar­sė­ju­siu nu­si­kal­tė­liu, nors jis kaip tas la­pi­nas – sa­va­me kai­me viš­tų ne­pjo­vė, kai­my­nai bu­vo­me sau­gūs), ma­no ma­ma kau­nie­tė, tik tė­tis bu­vo dzū­ke­lis iš Sim­no mies­te­lio. Štai ko­dėl ne­tu­rė­jau kai­mo, ir la­bai pa­vy­dė­jau kla­sės drau­gams, ku­rie sa­vait­ga­liais pas se­ne­lius į kai­mą va­žiuo­da­vo.

Po­mi­do­rus pra­dė­jau au­gin­ti at­si­kraus­čiu­si į kai­mą 1988 me­tais. Pir­mo­sios sėk­los – „mo­čiu­tės pa­vel­das“. Tuo me­tu apie veis­les ir hib­ri­dus nie­kas ne­ži­no­jo, tai bu­vo sėk­los, pa­tik­rin­tos, pa­ti­ku­sius, per­ėju­sios au­gin­to­jų at­ran­ką.

Iš­vy­ku­si gy­ven­ti į Nor­ve­gi­ją, de­vy­ne­rius me­tus gy­ve­nau Akeš­hiu­se, po­mi­do­rus au­gi­nau va­zo­nuo­se, vė­liau šilt­na­my­je, tik tai bu­vo dau­giau eks­pe­ri­men­tas, ban­dy­mas ras­ti tin­ka­mas veis­les, ku­rios grei­tai au­ga, grei­tai noks­ta, iš­tve­ria at­šiau­raus kli­ma­to są­ly­gas.

Grį­žau at­gal į Lie­tu­vą 2016-ai­siais, pir­ma­sis pir­ki­nys – po­li­kar­bo­na­ti­nis šilt­na­mis. Pir­mai­siais me­tais – 40 po­mi­do­rų dai­gų šilt­na­my­je ir 50 lau­ke (tik veis­li­niai, 25 veis­lės). Ki­tais me­tais jau nu­my­lė­ti­nių veis­lių skai­čius iš­au­go iki 42, au­go bei vai­siais džiu­gi­no jau 180 dai­gų. O štai šie­met, pan­de­mi­jai su­var­žius ben­dra­vi­mą, dau­giau lai­ko pra­lei­džiant prie kom­piu­te­rio, nar­šiau in­ter­ne­to pla­ty­bė­se, do­mė­jau­si ki­tų po­mi­do­rų au­gin­to­jų at­si­lie­pi­mais. Taip at­si­ra­do dar vie­nas šilt­na­mis ma­no kai­mu­ke, ir veis­lių są­ra­šas pra­si­plė­tė iki 89. Šie­met vie­na­me šilt­na­my­je au­ga 54 dai­gai, ki­ta­me – 76 nu­my­lė­ti­niai ir 154 lau­ke.

– Ko­kios veis­lės Jū­sų mėgs­ta­miau­sios? Ar daž­nai Jums veis­lė ima ne­pa­tik­ti?

– Šių me­tų fa­vo­ri­tė – ‘Ci­le­gi­ja‘, vy­nuo­gi­nių ti­po, su vos jun­ta­ma rūgš­te­le, sal­daus po­sko­nio. Sa­vuo­ju sko­niu nu­ste­bi­no ‘Gre­en ti­ger‘, ža­lie­ji, vy­nuo­gi­niai. ‘Vin­ta­ge vi­ne‘, ‘Sart Ro­loi­se‘ – nuo­sta­baus gro­žio ir pa­sa­kiš­ko sko­nio bi­co­lor po­mi­do­rai. ‘Soz­viez­di­je bliz­nie­cov‘, ‘Ja­pons­kij krab‘, ‘Ba­tia­nia‘, ‘Ma­mi­no serd­ce‘, ‘Ana­nas‘ au­gi­nu dėl dy­džio ir tik­ro po­mi­do­ro sko­nio su rūgš­te­le, jie ke­liau­ja į pa­da­žus. ‘Noi­re de cre­me‘, ‘Do­mai­ne de saint‘, ‘Je­an de be­au­re‘, ‘Sgt. Pep­per‘s‘, ‘Me­do­vyj spas‘ – šilt­na­mių puoš­me­na, pa­sa­kiš­ko sko­nio, jais bū­ti­nai pa­vai­ši­nu bei lauk­tu­vėms įde­du sve­čiams ir ar­ti­mie­siems.

– Pir­me­ny­bė – įpras­ti­nei rau­do­nai po­mi­do­rų spal­vai ar ki­toms?

– Pir­me­ny­bė tam­siems, gel­to­niems, ža­liems ir bi­co­lor.

– Sa­ko­te, kad vi­siems po­mi­do­rams su­tal­pin­ti tu­ri­mų šilt­na­mių jau ne­už­ten­ka, so­di­na­te ir lys­vė­se. Lai­ko­tės re­ko­men­da­ci­jų?

– Šiais me­tais lau­ke au­gi­nu 154 po­mi­do­rus. 106 dai­gai jau ge­gu­žės pir­mo­mis die­no­mis iš­si­kraus­tė į lau­ką vi­si žy­din­tys, o kai ku­rie jau su po­mi­do­riu­kais, tik bu­vo ap­klo­ti ag­rop­lė­ve­le, po­lie­ti­le­no plė­ve­le. Ir dar ma­no gas­pa­do­rius jiems pa­klo­jo šil­do­mą ka­be­lį.

Vi­si at­lai­kė ge­gu­žės 12-osios snie­gą ir po jo se­ku­sią mi­nu­si­nę tem­pe­ra­tū­rą. Jie šil­dė­si iki ge­gu­žės pa­bai­gos. Po­mi­do­rus vi­sa­da so­di­nu tik į +15 įši­lu­sią že­mę, vi­sa­da ma­tuo­ju že­mės tem­pe­ra­tū­rą ir šil­dau ją iki 15 laips­nių ši­lu­mos.

– Už­ra­šus ve­da­te?

– Esu pa­si­da­riu­si ka­ta­lo­gą su ap­ra­šy­mais au­gi­na­mų veis­lių, šilt­na­mio, lau­ko pla­nus, kur ku­ri veis­lė pa­so­din­ta. Ta­čiau to rei­kia tik pra­džio­je au­gi­ni­mo, po to jau at­min­ti­nai ži­nau, kur ko­kia ma­no veis­lė au­ga. Vi­sa­da už­ra­šuo­se žy­miuo­si au­gi­mą – ar le­pi tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mams, kal­cio trū­ku­mui ir t. t.

– Ko­kias gud­ry­bes nau­do­ja­te, kad po­mi­do­rai gau­siai de­rė­tų ir bū­tų ska­nūs?

– Vi­si ma­no au­ga­lė­liai gau­na pie­ne­lio, iš­rū­gų, mie­lių rau­go, žu­vų mil­tų, me­džio pe­le­nų ir jo­kių che­mi­nių pre­pa­ra­tų, nes juk su che­mi­ka­lais au­gin­tų pil­nos par­duo­tu­vės.

– Kaip el­gia­tės su po­mi­do­rų la­pais: pa­lie­ka­te re­ko­men­duo­ja­mus 15 la­pų, rei­ka­lin­gus fo­to­sin­te­zei, ar nu­raš­ko­te ir juos?

– Po pir­mą­ja ke­ke ir virš jos pa­lie­ku la­pus ir taip su vi­so­mis jau su­si­for­ma­vu­sio­mis ke­kė­mis el­giuo­si, tai ne­lie­čia vyš­ni­nių, vy­nuo­gi­nių, de­ter­mi­nan­ti­nių, nykš­tu­kų, dwar­fų ir lau­ko po­mi­do­rų.

– Mėgs­ta­te po­mi­do­rą tie­siog nu­si­skin­ti ir pa­try­nu­si į šo­ną ska­niai su­val­gy­ti?

– Pats ska­niau­sias po­mi­do­ras nu­si­skin­tas tie­siai nuo stie­bo.

– Nie­ka­da ne­ki­lo pa­gun­da pa­si­so­din­ti po­mi­do­rų me­dį?

– Ba­so­vi­jos au­gin­ti, ma­tyt, dar ne­pri­bren­dau. Nors gal ka­da at­ei­ty­je ir pa­no­rė­siu.

Li­te­ra­tū­ro­je už­ti­kau tei­gi­nį, kad po­mi­do­rai yra dau­gia­me­čiai, juos per žie­mą ge­rai iš­lai­kius, ki­tą­met ga­li­ma vėl su­lauk­ti der­liaus.

– Ne­sa­te ban­džiu­si iš­lai­ky­ti gy­vų šak­nų?

– Ne­su iš­ban­džiu­si, bet šia te­ma su ki­tais au­gin­to­jais esa­me dis­ku­ta­vę, tik ba­so­vi­jas ga­li­ma ke­le­tą me­tų, o ki­tų ne­pa­vy­ko nie­kam iš­lai­ky­ti per žie­mą.

Aš anks­ti sė­ju sa­vuo­sius, va­sa­rio 20-ąją, tai jau ge­gu­žės ga­le pir­mo­jo po­mi­do­ro pa­ska­nau­ja­me. Pla­nuo­ju 2021 me­tais pa­sė­ti gruo­dį ar sau­sio pra­džio­je – jau ir spe­cia­lio­mis lem­po­mis pa­si­rū­pi­nau, kad dai­ge­liams švie­sos pa­pil­do­mai bū­tų su­teik­ta. Po­mi­do­rų dai­gais ap­da­li­nu nuo­la­ti­nius au­gin­to­jus – bro­lie­nę, ko­le­ges, kai­my­nes, drau­gus. At­ro­do, tik po ke­le­tą dai­ge­lių pa­sė­siu, bet su­abe­jo­ju, o jei­gu ne­dygs, pa­sė­ju nors 10, o jos kaip ty­čia vi­sos su­dygs­ta, ta­da bū­na gai­la iš­mes­ti pra­si­ka­lu­sią gy­vy­bę – pa­so­di­nu, ta­da iš­pi­kiuo­ju, ta­da per­so­di­nu, ta­da už­au­gi­nu, o ati­duo­du, tik ka­da rei­kia šilt­na­mį nuo po­mi­do­rų džiun­glių gel­bė­ti.

– Kaip po­mi­do­rus ruo­šia­te žie­mai? Pa­si­da­lin­ki­te nors vie­nu re­cep­tu.

– Po­mi­do­rai su že­la­ti­na, po­mi­do­rai sa­vo sul­ty­se, po­mi­do­rų pa­da­žas, šal­dau po­mi­do­rus, džio­vi­nu.

– Ką ga­mi­na­te iš po­mi­do­rų kas­die­nai?

– Po­mi­do­rų sa­lo­tos su svo­gū­nų laiš­kais ir kra­pais, po­mi­do­rų sa­lo­tos su špi­na­tais ir čes­na­ku, far­ši­ruo­ti troš­kin­ti po­mi­do­rai, troš­ki­niai su po­mi­do­rais, įda­ry­ti grū­dė­ta varš­ke, po­mi­do­rų ap­ke­pas, su­muš­ti­niai su po­mi­do­ru ir mo­ca­re­la sū­riu, bul­ga­riš­kos sa­lo­tos „Chops­kij sa­lat“, om­le­tas su po­mi­do­rais, trin­ta po­mi­do­rų sriu­ba.

– Pa­tei­kė­te pla­tų asor­ti­men­tą. Sva­jo­nių šio po­mė­gio veik­lo­je tu­ri­te?

– Tu­riu uto­pi­nę sva­jo­nę: kai bū­siu pen­si­nin­kė, pa­ban­dy­siu se­lek­ci­nin­ko duo­ną, gal pa­vyks pa­gal sa­vo no­rus po­mi­do­rų veis­lę iš­ves­ti.

– Pla­čiau sa­ve pri­sta­ty­ki­te, ar tu­ri­te pa­dė­jė­jų, val­gy­to­jų.

– Ne­su pro­fe­sio­na­lė po­mi­do­rų au­gin­to­ja, tai jau ma­no „už­kla­si­nė veik­la“, po­il­sis po įtemp­tos dar­bo die­nos, ta­čiau nė­ra die­nos, kad aš ne­ap­lan­ky­čiau sa­vo nu­my­lė­ti­nių, ne­pa­glos­ty­čiau jų, ne­pa­si­kal­bė­čiau su jais. Grįž­tu po dar­bo, pa­kei­čiu „uni­for­mą“ ir tie­siai pas au­gin­ti­nius, o į na­mus jau tik vi­sai su­te­mus par­ke­liau­ju. Ma­no to­kį bū­rį au­gin­ti­nių pa­de­da glos­ty­ti ir my­luo­ti šau­ni ko­man­da: vy­ras Vid­man­tas, auk­si­nių ran­kų ir ra­cio­na­lių idė­jų kū­rė­jas, se­sė Aud­ro­nė vis at­va­žiuo­ja pa­dė­ti – ir po­mi­do­rus pi­kiuo­ja, so­di­na į šilt­na­mį, ir ra­vi, ir lais­to... Vis pail­gi­na ma­no ran­kas.

Ir mū­sų bran­giau­sio­ji ma­my­tė, nors jau jai ir sun­ko­ka, 85-erių me­tų, ta­čiau vis iš Kau­no at­va­žiuo­ja pa­dė­ti dar­ži­nin­kei. O kas apie val­gy­to­jus, tai jų di­de­lį bū­rį tu­riu – ir anū­kai, ir krikš­to anū­kai, ma­no my­li­mos, bran­gios krikš­ta­duk­tės Eg­lu­tės vai­ku­čiai, mū­sų su vy­ru vai­kai, sū­nė­nai, duk­te­rė­čios – nie­kas ne­bro­kuo­ja, o ir ma­no su­reng­to­se de­gus­ta­ci­jo­se da­ly­vau­ja.

Ki­bi­rai pil­ni po­mi­do­rų ke­liau­ja į Vil­nių, Kau­ną, Aly­tų. Mėgs­tu ke­liau­ti, mėgs­tu „šok­ti pa­siut­pol­kę“ vir­tu­vė­je – vis no­ri­si kaž­kuo nau­ju, ne­ra­gau­tu nu­ste­bin­ti na­miš­kius, sve­čius. Ma­no na­mų du­rys vi­sa­da at­vi­ros sve­čiams.

Ir dar nau­jas po­mė­gis, nau­ja „li­ga“ ra­do­si, ku­ria „su­sir­gau“ gy­ven­da­ma Nor­ve­gi­jo­je – žve­jy­ba fior­duo­se. Gai­la, kad dėl ko­ro­na­vi­ru­so su­dė­tin­ga šie­met šią sa­vo aist­rą pa­ten­kin­ti. Ki­tais me­tais bū­ti­nai ke­liau­siu ap­lan­ky­ti drau­gų į Nor­ve­gi­ją, o kar­tu ir... į žve­jy­bą.

 

Po­mi­do­rai su že­la­ti­na

1 lit­rui van­dens rei­kia:

1 valg. šaukš­to drus­kos,

3 valg. šaukš­tų cuk­raus,

2 valg. šaukš­tų ac­to,

3 šaukš­tų že­la­ti­nos.

 

Že­la­ti­ną už­pil­ti drun­gnu vi­rin­tu van­de­niu ir pa­lik­ti iš­brink­ti nors va­lan­dai. Vie­nai stik­li­nei van­dens že­la­ti­nos de­du dvi­gu­bai, ne­gu nu­ro­dy­ta re­cep­te, kad tik­rai su­sting­tų.

Iš­ver­du ma­ri­na­tą, į ku­rį su­be­riu drus­ką, cuk­rų, 3–5 grū­de­lius kva­pių­jų pi­pi­rų, dar 5–7 juo­duo­sius pi­pi­rus, 3–5 lau­ro la­pe­lius, įtar­kuo­ju mus­ka­to, kai pa­ver­da, pa­bai­go­je su­pi­lu ac­tą ir iš­brin­kin­tą že­la­ti­ną ir mai­šau, kol ji iš­tirps­ta. Tik už­vir­tą iš­pils­tau į stik­lai­nius, ku­riuo­se bū­na su­dė­ta pjaus­ty­ti po­mi­do­rai sluoks­niuo­jant su rie­kė­mis pjaus­ty­tais svo­gū­nais, jų de­du ne­ma­žai, jie ska­nūs žie­mą. De­du tris rie­ke­les dug­ne ir ant pa­ties vir­šaus ke­le­tą rie­kių.

Stik­lai­nius su­de­du į puo­dą su van­de­niu ir kai­ti­nu: 0,5 lit­ro 10 min., 0,75 lit­ro – 15 min., iš­ėmu­si ap­klo­ju šil­tai. Jei ge­ras šal­tas rū­sys, ga­li­ma neš­ti į rū­sį, bet aš su­de­du į šal­dy­tu­vą, kad su­sting­tų že­la­ti­na, o po to iš­ne­šu į rū­sį.

Iš nu­ro­dy­to kie­kio už­da­rau de­šimt pus­lit­ri­nių stik­lai­nių.

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    While there's not any compulsory"Private Essay" over the fundamental Shared Program, lots of apps take a personalized announcement, that you simply could incorporate beneath"system supplies." This announcement helps universities get to understand you as a individual and being an college scholar, exclusively the good reasons behind moving out of your overall... https://searchandrestore.com/what-is-a-research-paper-and-how-to-write-…

    Komentaras

    link1
    link2
    link3
    link4
    link5
    link6
    link7
    link8
    link9
    link10
    link11
    link12
    link13
    link14
    link15
    link16
    link17
    link18
    link19
    link20
    link21
    link22
    link23
    link24
    link25
    link26
    link27
    link28
    link29
    link30
    link31
    link32
    link33
    link34
    link35
    link36
    link37
    link38
    link39
    link40
    link41
    link42
    link43
    link44
    link45
    link46
    link47
    link48
    link49
    link50
    link51
    link52
    link53
    link54
    link55
    link56
    link57
    link58
    link59
    link60
    link61
    link62
    link63
    link64
    link65
    link66
    link67
    link68
    link69
    link70
    link71
    link72
    link73
    link74
    link75
    link76
    link77
    link78
    link79
    link80
    link81
    link82
    link83
    link84
    link85
    link86
    link87
    link88
    link89
    link90
    link91
    link92
    link93
    link94
    link95
    link96
    link97
    link98
    link99
    link100
    link101
    link102
    link103
    link104
    link105
    link106
    link107
    link108
    link109
    link110
    link111
    link112
    link113
    link114
    link115
    link116
    link117
    link118
    link119
    link120
    link121
    link122
    link123
    link124
    link125
    link126
    link127
    link128
    link129
    link130
    link131
    link132
    link133
    link134
    link135
    link136
    link137
    link138
    link139
    link140
    link141
    link142
    link143
    link144
    link145
    link146
    link147
    link148
    link149
    link150
    link151
    link152
    link153
    link154
    link155
    link156
    link157
    link158
    link159
    link160
    link161
    link162
    link163
    link164
    link165
    link166
    link167
    link168
    link169
    link170
    link171
    link172
    link173
    link174
    link175
    link176
    link177
    link178
    link179
    link180
    link181
    link182
    link183
    link184
    link185
    link186
    link187
    link188
    link189
    link190
    link191
    link192
    link193
    link194
    link195
    link196
    link197
    link198
    link199
    link200
    link201
    link202
    link203
    link204
    link205
    link206
    link207
    link208
    link209
    link210
    link211
    link212
    link213
    link214
    link215
    link216
    link217
    link218
    link219
    link220
    link221
    link222
    link223
    link224
    link225
    link226
    link227
    link228
    link229
    link230
    link231
    link232
    link233
    link234
    link235
    link236
    link237
    link238
    link239
    link240
    link241
    link242
    link243
    link244
    link245
    link246
    link247
    link248
    link249
    link250
    link251
    link252
    link253
    link254
    link255
    link256
    link257
    link258
    link259
    link260
    link261
    link262
    link263
    link264
    link265
    link266
    link267
    link268
    link269
    link270
    link271
    link272
    link273
    link274
    link275
    link276
    link277
    link278
    link279
    link280
    link281
    link282
    link283
    link284
    link285
    link286
    link287
    link288
    link289
    link290
    link291
    link292
    link293
    link294
    link295
    link296
    link297
    link298
    link299
    link300
    link301
    link302
    link303
    link304
    link305
    link306
    link307
    link308
    link309
    link310
    link311
    link312
    link313
    link314
    link315
    link316
    link317
    link318
    link319
    link320
    link321
    link322
    link323
    link324
    link325
    link326
    link327
    link328
    link329
    link330
    link331
    link332
    link333
    link334
    link335
    link336
    link337
    link338
    link339
    link340
    link341
    link342
    link343
    link344
    link345
    link346
    link347
    link348
    link349
    link350
    link351
    link352
    link353
    link354
    link355
    link356
    link357
    link358
    link359
    link360
    link361
    link362
    link363
    link364
    link365
    link366
    link367
    link368
    link369
    link370
    link371
    link372
    link373
    link374
    link375
    link376
    link377
    link378
    link379
    link380
    link381
    link382
    link383
    link384
    link385
    link386
    link387
    link388
    link389
    link390
    link391
    link392
    link393
    link394
    link395
    link396
    link397
    link398
    link399
    link400
    link401

    Komentaras

    We have hired some of the finest writers with university degrees and years of experience in academic writing. Taking help for your assignments or homework is a good idea to come to our writers for case study help because we always work closely with our customers, either you need some changes with grammar or need to change the reference style, our writers will do it without any hesitation.

Kiti straipsniai