Pet­ro Sa­bai­čio po­mė­giai, gy­ve­ni­miš­kos tie­sos ir kuk­lus pa­ste­bė­ji­mas: „Esu pri­si­lie­tęs prie šven­to žmo­gaus, po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus”

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (12)
2020 Liepa 3
Pet­ras Sa­bai­tis
Pet­ras Sa­bai­tis: „Iki da­bar jau­čiu pa­ki­li­mą, kad pa­dė­jau žmo­nėms. Vie­nas gy­ven­to­jas pa­vai­ši­no me­du­mi, ki­ti dė­ko­jo žo­džiais. Bu­vau lau­kia­mas, ne taip kaip prieš rin­ki­mus su skra­ju­tė­mis.“ Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­tiš­kį Pet­rą Sa­bai­tį jo bi­čiu­liai re­ko­men­da­vo pa­kal­bin­ti kaip įdo­mios su­ve­ny­ri­nių ba­tu­kų ko­lek­ci­jos sa­vi­nin­ką, bet su­si­ti­kus po­kal­bio te­ma iš­si­plė­tė iki pi­lie­tiš­ku­mo ap­raiš­kų, sa­va­no­rys­tės svar­bos. Į sa­va­no­riš­ką vi­suo­me­ni­nę veik­lą Pet­ras įnė­ręs se­no­kai.

Po­mė­gį ska­ti­na tu­ri­mas ama­tas

Tu­ri­mu ama­tu – smul­kių na­mų reik­me­nų tai­sy­mu – be­si­ver­čian­tis aly­tiš­kis P.Sa­bai­tis jau pen­kio­li­ka me­tų ko­lek­cio­nuo­ja su­ve­ny­ri­nius ba­te­lius. Jų tu­ri su­rin­kęs per 350. Vy­rui ne­leng­va iš­var­dy­ti vi­sas ša­lis, iš ku­rių par­vež­ti jo kau­pia­mi eks­po­na­tai: Šve­di­ja, Ai­ri­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Nor­ve­gi­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja. Gal to­li­miau­sia ša­lis – Ka­na­da, ba­tą iš ten Pet­rui par­ve­žė bi­čiu­lis iš Bal­ti­jos cir­ko, ar­tis­tas aly­tiš­kis Da­rius Ščes­nu­le­vi­čius.

„Jau ne­pa­sa­ky­siu, ku­ris su­ve­ny­ras bu­vo pir­ma­sis. Da­lis ba­tų tu­ri pa­skir­tį – ba­tas-žva­kė, ba­tas-tau­pyk­lė ar skė­ti­nė, pa­ka­ba, raktų pa­ka­bu­kas, pieštukinė, gė­ri­mo ta­ra, šo­ko­la­das. Val­go­mi ba­tai trum­pa­am­žai, te­ko jų ir iš­mes­ti. Tu­riu ba­tu­kų ir su sva­rov­skiais. Ne­iš­ski­riu nė vie­no, są­ra­šų ne­da­rau, bet ma­nau, kad 70 pro­cen­tų jų yra tik­rai man do­va­no­ti drau­gų, gi­mi­nai­čių“, – pa­sa­ko­ja Pet­ras.

Jis su­tin­ka su pa­ste­bė­ji­mu, kad ko­lek­ci­nin­kui leng­va ir kar­tu su­dė­tin­ga nu­pirk­ti do­va­ną. Ži­nai, kuo jis pa­si­džiaugs, bet kad tik­rai pra­džiu­gin­tų, rei­kia nu­pirk­ti to­kį va­rian­tą, ko­kio ko­lek­ci­jo­je dar nė­ra.

„Pa­si­džiau­giu va­ly­da­mas dul­kes, pa­si­gė­riu. Jei ne­klys­tu, po­li­ti­kė Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė yra su­rin­ku­si ne­ma­žą ba­tų ko­lek­ci­ją“, – tę­sia po­kal­bį pa­šne­ko­vas. Jis tei­gia, kad bu­fe­tu­ke, nors ir tvar­kin­gai su­dė­ti, ba­tu­kai ne­kaip at­ro­dė, jis įsi­gi­jo vit­ri­nas.

„Ma­no tė­tis bu­vo lin­kęs sa­ky­ti – už pi­ni­gus ir dur­nas pa­da­rys, bet tu be pi­ni­go pa­da­ryk. Aš pa­da­riau. Iš Kau­ne ban­kru­ta­vu­sios fo­to­atel­jė nu­si­pir­kau vit­ri­nas, ku­rio­se bu­vo su­dė­ti fo­to­apa­ra­tai. Man la­bai ti­ko, nes spin­tos tu­rė­jo ap­švie­ti­mą. Pa­vy­ko sau­giai sta­čias spe­cia­liu trans­por­tu par­si­vež­ti į Aly­tų. Vit­ri­nų du­re­lės san­da­riai už­si­da­ro, ne tiek daug pri­dul­ka“, – iš Pet­ro žo­džių trauk­ti ne­rei­kia.

Ba­tai – jo ama­tas. Kai sto­jo lais­va Lie­tu­va, Pet­ro žo­džais ta­riant, jam ne­si­no­rė­jo ki­tiems tar­nau­ti. Jis ėmė­si ama­to, tai­sė smul­kius na­mų reik­me­nis – ran­ki­nu­kus, ba­tus. Jį kaip bat­siu­vį su­si­ra­do vie­no Šal­či­nin­kų ra­jo­no baž­nyt­kai­mio var­pi­nin­kas ir pa­pra­šė var­pams dir­žus pa­siū­ti. Su­ta­rus at­ve­žė iš­dirb­tą ver­šio odą. Pa­sak Pet­ro, tai se­no­kai bu­vo, bet mie­lą dar­bą, įspū­din­gą už­sa­ky­mą, iki šiol me­na.

La­bai svar­bu pa­ža­dė­jus iš­te­sė­ti

„Au­gau Meš­ku­čių kai­me. Ma­no tė­tis bu­vo sta­lius, sta­ty­bi­nin­kas, kai­mo kal­vis, ma­ma šei­mi­nin­kau­da­vo šven­tė­se, ruoš­da­vo pui­kius sta­lus. Ama­tui ir aš pa­si­da­viau ir tuo džiau­giuo­si“, – sa­ko 56-erių vy­ras ir pri­du­ria, jog mėgs­ta pa­de­juo­ti, pa­si­guos­ti, kad jam te­ko ir spy­rių į už­pa­ka­lį gau­ti. Bu­vo lai­kas, ne­sle­pia jis, kaip ne­mo­kė­jo iš­ger­ti tik tau­rės, ant­ros. Pats džiau­gia­si, ačiū Die­vui sa­ko, kad su­pra­to, jog jei ne­mo­ki ės­ti, ne­rei­kia im­ti di­de­lio šaukš­to.

Var­da­die­nius Pet­ras šven­čia sa­vų žmo­nių ra­te, džau­gia­si, kad tu­ri ma­mą, ku­riai 83-eji, bro­lių, bi­čiu­lių. Pa­pras­tai su­si­rink­ti mėgs­ta drau­go kai­mo so­dy­bo­je „Imil­sa“.

„Iš tie­sų tu­riu drau­gų. Ir ne­ma­žai. Lai­kau­si nuo­sta­tos, kad vien tik pas drau­gus pats ei­ti ne­tu­ri, rei­kia ir pas sa­ve juos pa­si­kvies­ti, kad ir ta­vo na­mus pri­tap­ta­lin­tų, ar dar lan­gą įsi­sma­gi­nę iš­dauž­tų. Ne­su už­si­da­ręs, mėgs­tu ben­drau­ti, pa­si­tar­ti. Pa­tin­ka drau­gams da­ry­ti ge­ra, net pi­ni­gų pa­sko­lin­ti. Kaip šian­dien ver­ti­nu tai, kad ko­ro­na­vi­ru­so siau­tė­ji­mo me­tu vaikš­čio­jau po vie­šą­sias mies­to erd­ves, dau­gia­bu­čius ir dez­in­fe­ka­vau laip­ti­nes. Ir tą da­riau ne­mo­ka­mai.

Ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kau pi­ni­gų, jei pa­im­čiau, jaus­čiau­si tik­rai ne­kaip, tai bū­tų prie­šiš­ka ma­no tu­ri­mai sa­va­no­riš­ku­mo sam­pra­tai. Iki da­bar jau­čiu pa­ki­li­mą, kad pa­dė­jau žmo­nėms. Vie­nas gy­ven­to­jas pa­vai­ši­no me­du­mi, ki­ti dė­ko­jo žo­džiais. Bu­vau lau­kia­mas, ne taip kaip prieš rin­ki­mus su skra­ju­tė­mis“, – jaus­min­gas Pet­ro mo­no­lo­gas.

Pa­klaus­tas, ko­kie žmo­nės yra jo pa­žįs­ta­mų žmo­nių ra­te, ati­ta­rė, kad la­bai įvai­rūs. Yra ir po­li­ti­kų, „Tė­viš­kės na­mų“ sa­va­no­rių. Jam te­ko lies­ti po­pie­žių Pran­ciš­kų hos­pi­so li­go­ni­nė­je Vil­niu­je lau­kiant pa­lai­mi­ni­mo. Žmo­nės bu­vo tie­siog pa­mi­šę dėl šio šven­to žmo­gaus pri­si­lie­ti­mo.

„Pa­si­kar­to­siu, bet daug tu­riu pa­žįs­ta­mų, nors, ki­ta ver­tus, gal jie ma­nęs ne­pa­žįs­ta ar ne­pri­pa­žįs­ta. Ir vi­si ma­no klien­tai yra man vie­no­di, ne­skirs­tau jų į pa­rei­gy­bes, ne­su­reikš­mi­nu jų pos­tų. Ne­su ir už­kie­tė­jęs po­li­ti­kas, bet jei ta­pau par­tie­čiu, el­giuo­si są­ži­nin­gai. Man la­bai svar­bu pa­ža­dė­jus iš­te­sė­ti. Nors la­bai leng­va ža­dė­ti. Pa­pras­tai, ku­ris ne­su­ge­ba pa­da­ry­ti ran­ko­mis, pa­da­ro tik lie­žu­viu. O tai yra blo­gai“, – P.Sa­bai­tis jau ne pir­mą kar­tą pa­tvir­ti­na sa­vo tie­są, kad mėgs­ta at­vi­ru­mą ir kal­ba at­vi­rai.

Sa­ko, net tvo­ra, ku­ri juo­sia jo tu­ri­mas val­das, yra že­ma, ne­už­si­ba­ri­ka­da­vo, neuž­si­tvė­rė nuo kai­my­nų. Jam rei­kia žmo­nių, rei­kia ben­dra­vi­mo. Rei­kia ir dar­bo. Kol kas jo ne­sto­ko­ja – Li­kiš­kė­lių gat­vė­je tu­ri­mo­je bat­siu­vyk­lo­je du­rys, ypač ru­dens ir pa­va­sa­rio se­zo­nais, vars­to­mos. Tai pel­nin­giau­sias me­tas. Ki­tais me­tų lai­kais pa­ja­mos ma­žes­nės, Pet­ras sa­ve nu­ra­mi­na, kad tuo­met ir iš­lai­dos yra ma­žes­nės. Sa­vait­ga­lius lei­džia tė­viš­kė­je, ten veik­los ne­trūks­ta. At­vi­rai sa­ko, kad kar­tais lau­kia lie­taus, kaip po­il­sio nuo ūkio dar­bų.

Jo ama­tui ko­ją ki­ša pi­gi ki­nų ava­ly­nė. Juk už eu­rą nu­si­pirk­tos už 50 eu­ro cen­tų ne­si­im­si tai­sy­ti. O Pet­ras lai­ko­si tos nuo­sta­tos, kad vi­sus dar­bus, ku­rių imie­si, rei­kia at­lik­ti ko­ky­biš­kai.

Me­ro pa­va­din­tas Aly­taus gar­be

„Aly­tus man – šven­tas mies­tas. Gy­ven­ti Vil­niu­je, Kau­ne ne­no­rė­čiau dėl spūs­čių. Ma­lo­nios ir ma­no gy­ve­na­ma­ja­me kam­pe at­si­ran­dan­čios per­mai­nos. Džiau­giuo­si, kad is­to­ri­nė­je vie­to­je, ant py­li­mo, prie Dai­li­džių eže­rė­lių, ver­sli­nin­kai pa­sta­tė lo­ko­mo­ty­vą. Ja­me veiks ka­vi­nu­kė, ma­žas mu­zie­jus. Sma­gu, kad žmo­nės ri­zi­kuo­ja, ku­ria, ne­lau­kia ga­ta­vų kar­ve­lių. Liūd­no­ka dėl nu­se­ku­sios Dai­li­dės“, – Pet­ras kal­ba jau kaip Ulo­nų se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tis.

Vi­są sa­vo se­niū­nai­ti­ją jau apė­jęs de­šim­tis kar­tų. „Aš esu žmo­gus dar tos kar­tos, ku­ri mo­ka pa­si­da­lin­ti. Mums sve­ti­mas po­sa­kis – pi­ni­gai val­do mus. Gal kar­tais pik­to­kai, ka­te­go­riš­kai el­giuo­si, bet esu žo­džio žmo­gus“, – ne­liaup­si­na Pet­ras sa­vęs gra­žiais žo­džiais. Prie­šin­gai, kal­ba sa­vi­kri­tiškai.

„Pet­rai, Jūs esat Aly­taus gar­bė!“ – taip sa­va­no­rį Pet­rą Sa­bai­tį ka­ran­ti­no pra­džio­je ver­ti­no Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

 

 

 

    Komentaras

    Îmi place să-mi împărtășesc Mărturia mea despre acest mare doctor vrăjitor. Am 34 de ani m-am căsătorit la 25 de ani. Am un copil și trăiam fericit cu familia. timp de 9 luni, am urmărit comportamentul soțului meu devenind atât de ciudat și nu prea înțeleg ce se întâmplă, el a ambalat din casă unei alte femei pe care îl iubesc atât de mult încât niciodată nu visez să-l pierd, încerc Posibil să mă asigur că soțul meu se va întoarce la mine, dar în totalitate, plâng și caut ajutor, am discutat-o ​​cu cel mai bun prieten al meu MARGARET și mi-a promis că mă va ajuta. Mi-a povestit despre un bărbat numit DR AJAYI. Ea mi-a spus că este un om foarte puternic și că poate fi de încredere și nu există nimic în legătură cu problemele de dragoste pe care nu le poate rezolva și ea mi-a spus cum a ajutat un număr nenumărat de oameni în restabilirea relației lor. Am fost într-adevăr convins și am decis să-l încerc, așa că am contactat adresa de e-mail: drajayi1990@gmail.com Îi explic toată problema, mi-a spus că nu ar trebui să-mi fac griji că toate problemele mele vor fi rezolvate imediat. ce să fac pentru a-mi aduce soțul înapoi și am făcut-o, el a spus după 3 zile soțul meu va reveni la mine și va începe să cerșească, și se întâmplă într-adevăr cum a spus el, am fost foarte surprinzător, acest lucru este atât de uimitor. Sunt foarte fericit că relația mea este acum foarte strânsă și amândoi trăim din nou fericiți. Dacă întâmpinați o problemă similară, contactați-l acum (DRAJAYI1990@GMAIL.COM) SAU WhatsApp SAU numărul Viber: +2347084887094 și rezolvați problema pentru dumneavoastră. Sunt o mărturie vie a acesteia.

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentaras

    šis žmogus labai įdomus. jis atviras, turi savo kelią, niekam nesilanksto, nebėgioja nuo vienų prie kitų. Jei kandidatuotų į Seimą, tik už jį balsuočiau, o ne tuos barstančius tik niekines idėjas ir vaidinančius proto bokštus, kitus juodinančius.

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.