O kaip šian­die­ni­nį Aly­taus kul­tū­ros lau­ką ver­ti­na pa­tys ne­įga­lie­ji? (3)

Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr.
Ar pa­kan­ka ne­įga­lie­siems in­for­ma­ci­jos apie mies­te vyks­tan­čius ren­gi­nius? Ar jiems pa­siū­lo­ma pa­to­ges­nė vie­ta kon­cer­te, pa­vyz­džiui, pir­mo­je ei­lė­je, kad leng­viau bū­tų pri­ei­ti? Ar, pa­pra­šę pa­to­ges­nės kė­dės, su­lau­kia dė­me­sio? Ko­kiu ba­lu nuo 1 iki 10 jie įver­tin­tų ren­gi­nių pri­ei­na­mu­mą ne­įga­lie­siems Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je?

„Ne­įga­lie­siems vi­siš­kai pri­tai­ky­tų kul­tū­ri­nės veik­los pa­sta­tų Aly­tu­je nė­ra“

„Į Aly­tu­je vyks­tan­čius ren­gi­nius ne­re­giams pri­ei­na­mu­mą įver­tin­čiau 6 ba­lais. Dar ne­vi­siš­kai mū­sų mies­te pri­tai­ky­ta vie­šo­ji ap­lin­ka – laip­tų ir stik­li­nių du­rų pa­žy­mė­ji­mas, įė­ji­mai į vie­šo­sios pa­skir­ties pa­sta­tus. Ten, kur vyks­ta ren­gi­niai, nė­ra in­for­ma­ci­nių žen­klų di­de­liu šrif­tu, kė­džių nu­me­riai taip pat ne­pa­žy­mė­ti ryš­kes­niu šrif­tu“, – var­di­ja Lie­tu­vos ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių drau­gi­jos Aly­taus mies­to ir ra­jo­no fi­lia­lo va­do­vė Dai­va Mar­ki­nie­nė.

Ji pa­ste­bi, kad vi­siš­kai pri­tai­ky­tų kul­tū­ri­nės veik­los pa­sta­tų Aly­tu­je nė­ra.

Ki­ta pa­šne­ko­vė – Aly­taus mies­to ne­įga­lių­jų užimtumo dienos centro va­do­vė Dai­va Lat­vy­tė Aly­tu­je vyks­tan­čių ren­gi­nių pri­ei­na­mu­mą ne­įga­lie­siems ver­ti­na 8 – 9 ba­lais. „Ma­nau, kad pa­te­ki­mas į vi­sas kul­tū­ri­nes įstai­gas mū­sų na­riams yra ne­blo­gas, tam pri­tai­ky­tos erd­vės ir vi­du­je, ir lau­ke. Jei ren­gi­nys vyks­ta ne mies­to cen­tre, o ki­to­se erd­vė­se, pa­vyz­džiui, Aly­taus kul­tū­ros cen­tre, di­des­nė pro­ble­ma yra trans­por­tas. Aly­tu­je pa­dau­gė­jo vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tų, la­bai džiau­gia­mės, kad pra­dė­jo kur­suo­ti mik­ro­au­to­bu­sai Vil­ties gat­ve, žmo­nės ga­li leng­viau at­vyk­ti į Aly­taus ne­įga­lių­jų už­im­tu­mo die­nos cen­trą, bei į ki­tas ja­me įsi­kū­ru­sias or­ga­ni­za­ci­jas. Ta­čiau, vyks­tant į ren­gi­nį ir grįž­tant iš jo, o jie pa­pras­tai ren­gia­mi va­ka­rais, jau po dar­bo va­lan­dų, rei­kia il­go­kai pa­sto­vė­ti sto­te­lė­je lau­kiant au­to­bu­so. Dar vie­nas pa­ste­bė­ji­mas – per ma­žai ap­švies­tas ta­kas nuo kul­tū­ros cen­tro iki au­to­bu­sų sto­te­lės“, – ak­cen­tuo­ja D.Lat­vy­tė.

D.Mar­­ki­nie­nė tei­gia, kad kol kas jos va­do­vau­ja­mai or­ga­ni­za­ci­jai nė­ra pa­siū­lo­ma in­for­ma­ci­ja, kad vyks­ta kaž­kas ir ak­lie­siems, sil­pna­re­giams pri­tai­ky­to ar nau­din­go. Tik iš Aly­taus Dzū­ki­jos LIONS klu­bo na­rių su­lau­kia pa­siū­ly­mo at­vyk­ti į jų or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius, ski­ria­mos vie­tos pir­mo­je žiū­ro­vų ei­lė­je. Iš ki­tų įstai­gų, ku­rios or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius, to­kių kvie­ti­mų ne­su­lau­kia.

„Mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos na­riai į ren­gi­nius no­ri ei­ti, bet ypač da­bar truk­do tam­sos pa­ros me­tas. Be to, ne­re­giams rei­ka­lin­gas pa­ly­do­vas ir pri­tai­ky­ta sil­pna­re­giams vie­šo­ji ap­lin­ka. Tad, at­vi­rai kal­bant, tik pa­gal in­for­ma­ci­jos sklai­dą pa­jau­tė­me, kad Aly­tus – šie­met ti­tu­luo­tas Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lu. Ma­nau, kad jos tik­rai pa­ka­ko“, – sa­ko D.Mar­ki­nie­nė.

D.Lat­vy­tė tei­gia: „Ret­kar­čiais gau­na­me ne­mo­ka­mus pa­kvie­ti­mus į Aly­taus kul­tū­ros cen­tre vyks­tan­čius ren­gi­nius, gau­na­me ir nuo­lai­das, tad esa­me la­bai dė­kin­gi. Kal­bant apie pir­mą­sias žiū­ro­vų ei­les, tai ge­riau jas skir­ti sun­kiai vaikš­tan­tiems ar ve­ži­mė­lio pa­gal­ba ju­dan­tiems žmo­nėms. Ži­no­ma, ji ir mums pa­to­ges­nė, bet nė­ra to­kia svar­bi.“

Pa­šne­ko­vės pa­ste­bė­ji­mu, or­ga­ni­za­ci­jos na­riai no­riai lan­ko­si ren­gi­niuo­se, ypač džiau­gia­si ga­vę kvie­ti­mų. Ne­ma­žos bi­lie­tų kai­nos daž­ną su­lai­ko. Jei bi­lie­tas – apie 15–20 eu­rų ar net dau­giau, o nuo­lai­da 2–3 eu­rai, ne­įga­liam žmo­gui – tai jau pa­jau­čia­mos iš­lai­dos.

Ne­įga­lie­siems no­rė­tų­si kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nius vi­so­se kul­tū­ri­nė­se erd­vė­se, o ne tik pa­grin­di­nė­se, di­džiau­sio­se.

 

„Aly­taus te­at­re, jei at­vy­kai su ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­liu, tik pa­čiam kam­pe ga­li pri­sig­laus­ti ir ste­bė­ti“

Daž­na­me mies­to ren­gi­ny­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti so­cia­li­nių pa­slau­gų įstai­gos „Ge­ru­mo skrais­tė“ se­ne­lius. Kas ska­ti­na šios ben­druo­me­nės na­rius taip ak­ty­viai, kū­ry­bin­gai su to­kiu jau­nat­viš­ku po­lė­kiu įsi­jung­ti į  ne vie­ną mū­sų mies­te vyks­tan­tį ren­gi­nį? Įdo­mu ir tai, kaip jau­čia­si se­ne­liai, po da­ly­va­vi­mo ren­gi­ny­je, ko­kių at­si­lie­pi­mų iš jų iš­girs­ta­ma? Ko­kie jaus­mai ran­da­si va­do­vų šir­dy­je, ma­tant lai­min­gus se­ne­lius? Juk gar­baus am­žiaus žmo­gaus iš­ėji­mui į vi­suo­me­nę rei­kia il­go­kai ruoš­tis, tai – ne ma­žą vai­ką ap­reng­ti ir iš­si­ves­ti. Ar vi­si jū­sų se­ne­liai mėgs­ta iš­ėji­mus? Tiek klau­si­mų pa­bė­rė­me „Ge­ru­mo skrais­tės“ va­do­vei Gi­tai Mic­ke­vi­čiū­tei.

Ji at­sa­kė pa­pras­tai: „Vie­nas iš pa­grin­di­nių mū­sų veik­los tiks­lų yra įtrauk­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nes, ku­rie jau yra pra­ra­dę da­li­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą (dėl ri­bo­to ju­dė­ji­mo ar orien­ta­vi­mo­si ap­lin­ko­je) ir be ki­tų pa­gal­bos ne­ga­lė­tų to pa­da­ry­ti, į ben­druo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą.

Da­ly­va­vi­mas mies­to šven­tė­se ir ren­gi­niuo­se sen­jo­rams už­de­ga no­rą gy­ven­ti ir džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Po kiek­vie­no ren­gi­nio vyks­ta ap­ta­ri­mas, nuo­trau­kų per­žiū­ra, jie jau­čia­si pil­na­ver­čiais vi­suo­me­nės na­riais. Sa­vo įspū­džiais sen­jo­rai da­li­ja­si su ar­ti­mai­siais, vai­kais, anū­kais, po kiek­vie­no ren­gi­nio jau­čia­me pa­ky­lė­tų nuo­tai­kų ban­gą ir tai mums di­džiau­sias džiaugs­mas.

Di­džiau­si iš­šū­kiai – ko­man­da tu­ri ap­gal­vo­ti, kad vi­suo­met bū­tų ge­ras pri­va­žia­vi­mas ir sen­jo­rams ne­reik­tų to­li ei­ti, taip pat, kad vi­si tu­rė­tų sė­di­mas vie­tas, vi­są lai­ką tu­ri­me ne­šio­ja­mą kė­du­tę, van­dens ir va­li­do­lio. Kiek­vie­nai iš­vy­kai rei­ka­lin­ga dau­giau ko­man­dos na­rių. Ir vi­si šie iš­šū­kiai yra nie­kis, kai ma­tai sen­jo­rų iš džiaugs­­mo ir dė­kin­gu­mo aša­ro­tas akis. O in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nius mes pa­tys ieš­ko­me, kar­tais gau­na­me kvie­ti­mų.“

Aly­tiš­kė In­drė Ba­bars­kai­tė tu­ri ju­dė­ji­mo pro­ble­mų, ta­čiau ją ga­li­ma pa­ma­ty­ti daž­na­me ren­gi­ny­je. Kaip jai pa­vyks­ta pa­siek­ti ren­gi­nių vie­tą, ar su­lau­kia pa­gal­bos, pa­to­ges­nės vie­tos?

„Aš į ren­gi­nius daž­niau­siai ei­nu ne vie­na, o su kom­pa­ni­ja, tad vi­sa­da tu­riu pa­gal­bą ša­lia, jei rei­kia kad ir vie­tos sa­lė­je. Esu pa­ste­bė­ju­si, kad tie, ku­rie ju­da ve­ži­mė­liu tiek te­at­re, tiek kul­tū­ros cen­tre tu­ri iš­skir­tas vie­tas. Jei ei­nu į ren­gi­nį vie­na – ren­kuo­si vie­tą pir­mo­se ei­lė­se, kad bū­tų pa­to­giau. Džiau­giuo­si, kad prie įė­ji­mų yra pan­du­sai. Ar vi­si kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­niai bu­vo pri­ei­na­mi ne­įga­lie­siems, ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Aš as­me­niš­kai ne­pa­ty­riau jo­kių ne­pa­to­gu­mų da­ly­vau­jant kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­niuo­se“, – pa­ste­bi ju­dė­ji­mo ne­ga­lę tu­rin­ti aly­tiš­kė I.Ba­bars­kai­tė.

O kaip ren­gi­nių pri­ei­na­mu­mą ne­įga­lie­siems mū­sų mies­te ver­ti­na Žmo­nių su ne­ga­lia tei­sių ste­bė­se­nos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ne­įga­lių­jų rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rė Kris­ti­na Dū­do­ny­tė?

„As­me­niš­kai aš ne­la­bai daug tu­rė­jau ga­li­my­bių da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, truk­dė ki­tos veik­los, nors ren­gi­nių bu­vo daug. Tad šiuo at­ve­ju ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti bei ką ver­tin­ti. Te­ko Aly­tu­je il­gai spręs­ti pa­vė­žė­ji­mo pro­ble­mą, so­cia­li­nis tak­si pas mus vė­lai at­si­ra­do, jis pa­de­da į tuos ren­gi­nius nu­vyk­ti. Ma­nau, yra kur to­bu­lė­ti. Tar­kim, Aly­taus kul­tū­ros cen­tro ap­lin­ka pri­ei­na­ma, net pa­grin­di­nė­je sa­lė­je pir­mo­je ei­lė­je 3 sė­di­mos vie­tos ga­li bū­ti iš­ima­mos, o Aly­taus te­at­re to nė­ra, ten tik pa­čiame kam­pe ga­li pri­sig­laus­ti ir ste­bė­ti, jei at­vy­kai su ne­įga­lio­jo ve­ži­mė­liu. Aly­taus te­at­re taip pat dar rei­kia ir ki­tų pa­to­bu­li­ni­mų. Ki­ti žmo­nės su ne­ga­lia pa­si­ge­do in­for­ma­vi­mo apie ren­gi­nius bei pa­gal­bą iki tų ren­gi­nių nu­vyk­ti“, – kal­bė­jo K.Du­do­ny­tė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Tikrai? Baisu? "Sabakstynas"? "Jokios tvarkos"? O ką pats(pati) padarėte, kad to nebūtų? Aplink save apsikuopėte? Surengėte talką šabakštyną sutvarkyti? Gal bent retkarčiais sriubos nunešate vienišiems senuoliams? Akivaizdu, jog tamstos galvoje - pats didžiausias "bardakynas". Dėl tokių apsiseilėjusių verkšlentojų, kuriems viskas visada yra blogai, ir atsiranda šabakštynai. Ar valdžios pašalpos jau paprašėte?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.