O kaip šiandieninį Alytaus kultūros lauką vertina patys neįgalieji? (3)
„Neįgaliesiems visiškai pritaikytų kultūrinės veiklos pastatų Alytuje nėra“
„Į Alytuje vykstančius renginius neregiams prieinamumą įvertinčiau 6 balais. Dar nevisiškai mūsų mieste pritaikyta viešoji aplinka – laiptų ir stiklinių durų pažymėjimas, įėjimai į viešosios paskirties pastatus. Ten, kur vyksta renginiai, nėra informacinių ženklų dideliu šriftu, kėdžių numeriai taip pat nepažymėti ryškesniu šriftu“, – vardija Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos Alytaus miesto ir rajono filialo vadovė Daiva Markinienė.
Ji pastebi, kad visiškai pritaikytų kultūrinės veiklos pastatų Alytuje nėra.
Kita pašnekovė – Alytaus miesto neįgaliųjų užimtumo dienos centro vadovė Daiva Latvytė Alytuje vykstančių renginių prieinamumą neįgaliesiems vertina 8 – 9 balais. „Manau, kad patekimas į visas kultūrines įstaigas mūsų nariams yra neblogas, tam pritaikytos erdvės ir viduje, ir lauke. Jei renginys vyksta ne miesto centre, o kitose erdvėse, pavyzdžiui, Alytaus kultūros centre, didesnė problema yra transportas. Alytuje padaugėjo viešojo transporto maršrutų, labai džiaugiamės, kad pradėjo kursuoti mikroautobusai Vilties gatve, žmonės gali lengviau atvykti į Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centrą, bei į kitas jame įsikūrusias organizacijas. Tačiau, vykstant į renginį ir grįžtant iš jo, o jie paprastai rengiami vakarais, jau po darbo valandų, reikia ilgokai pastovėti stotelėje laukiant autobuso. Dar vienas pastebėjimas – per mažai apšviestas takas nuo kultūros centro iki autobusų stotelės“, – akcentuoja D.Latvytė.
D.Markinienė teigia, kad kol kas jos vadovaujamai organizacijai nėra pasiūloma informacija, kad vyksta kažkas ir akliesiems, silpnaregiams pritaikyto ar naudingo. Tik iš Alytaus Dzūkijos LIONS klubo narių sulaukia pasiūlymo atvykti į jų organizuojamus renginius, skiriamos vietos pirmoje žiūrovų eilėje. Iš kitų įstaigų, kurios organizuoja renginius, tokių kvietimų nesulaukia.
„Mūsų organizacijos nariai į renginius nori eiti, bet ypač dabar trukdo tamsos paros metas. Be to, neregiams reikalingas palydovas ir pritaikyta silpnaregiams viešoji aplinka. Tad, atvirai kalbant, tik pagal informacijos sklaidą pajautėme, kad Alytus – šiemet tituluotas Lietuvos kultūros sostinės titulu. Manau, kad jos tikrai pakako“, – sako D.Markinienė.
D.Latvytė teigia: „Retkarčiais gauname nemokamus pakvietimus į Alytaus kultūros centre vykstančius renginius, gauname ir nuolaidas, tad esame labai dėkingi. Kalbant apie pirmąsias žiūrovų eiles, tai geriau jas skirti sunkiai vaikštantiems ar vežimėlio pagalba judantiems žmonėms. Žinoma, ji ir mums patogesnė, bet nėra tokia svarbi.“
Pašnekovės pastebėjimu, organizacijos nariai noriai lankosi renginiuose, ypač džiaugiasi gavę kvietimų. Nemažos bilietų kainos dažną sulaiko. Jei bilietas – apie 15–20 eurų ar net daugiau, o nuolaida 2–3 eurai, neįgaliam žmogui – tai jau pajaučiamos išlaidos.
Neįgaliesiems norėtųsi kuo daugiau informacijos apie renginius visose kultūrinėse erdvėse, o ne tik pagrindinėse, didžiausiose.
„Alytaus teatre, jei atvykai su neįgaliojo vežimėliu, tik pačiam kampe gali prisiglausti ir stebėti“
Dažname miesto renginyje galima pamatyti socialinių paslaugų įstaigos „Gerumo skraistė“ senelius. Kas skatina šios bendruomenės narius taip aktyviai, kūrybingai su tokiu jaunatvišku polėkiu įsijungti į ne vieną mūsų mieste vykstantį renginį? Įdomu ir tai, kaip jaučiasi seneliai, po dalyvavimo renginyje, kokių atsiliepimų iš jų išgirstama? Kokie jausmai randasi vadovų širdyje, matant laimingus senelius? Juk garbaus amžiaus žmogaus išėjimui į visuomenę reikia ilgokai ruoštis, tai – ne mažą vaiką aprengti ir išsivesti. Ar visi jūsų seneliai mėgsta išėjimus? Tiek klausimų pabėrėme „Gerumo skraistės“ vadovei Gitai Mickevičiūtei.
Ji atsakė paprastai: „Vienas iš pagrindinių mūsų veiklos tikslų yra įtraukti vyresnio amžiaus žmones, kurie jau yra praradę dalinį savarankiškumą (dėl riboto judėjimo ar orientavimosi aplinkoje) ir be kitų pagalbos negalėtų to padaryti, į bendruomeninį gyvenimą.
Dalyvavimas miesto šventėse ir renginiuose senjorams uždega norą gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Po kiekvieno renginio vyksta aptarimas, nuotraukų peržiūra, jie jaučiasi pilnaverčiais visuomenės nariais. Savo įspūdžiais senjorai dalijasi su artimaisiais, vaikais, anūkais, po kiekvieno renginio jaučiame pakylėtų nuotaikų bangą ir tai mums didžiausias džiaugsmas.
Didžiausi iššūkiai – komanda turi apgalvoti, kad visuomet būtų geras privažiavimas ir senjorams nereiktų toli eiti, taip pat, kad visi turėtų sėdimas vietas, visą laiką turime nešiojamą kėdutę, vandens ir validolio. Kiekvienai išvykai reikalinga daugiau komandos narių. Ir visi šie iššūkiai yra niekis, kai matai senjorų iš džiaugsmo ir dėkingumo ašarotas akis. O informacijos apie renginius mes patys ieškome, kartais gauname kvietimų.“
Alytiškė Indrė Babarskaitė turi judėjimo problemų, tačiau ją galima pamatyti dažname renginyje. Kaip jai pavyksta pasiekti renginių vietą, ar sulaukia pagalbos, patogesnės vietos?
„Aš į renginius dažniausiai einu ne viena, o su kompanija, tad visada turiu pagalbą šalia, jei reikia kad ir vietos salėje. Esu pastebėjusi, kad tie, kurie juda vežimėliu tiek teatre, tiek kultūros centre turi išskirtas vietas. Jei einu į renginį viena – renkuosi vietą pirmose eilėse, kad būtų patogiau. Džiaugiuosi, kad prie įėjimų yra pandusai. Ar visi kultūros sostinės renginiai buvo prieinami neįgaliesiems, negaliu atsakyti. Aš asmeniškai nepatyriau jokių nepatogumų dalyvaujant kultūros sostinės renginiuose“, – pastebi judėjimo negalę turinti alytiškė I.Babarskaitė.
O kaip renginių prieinamumą neįgaliesiems mūsų mieste vertina Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė, Alytaus miesto savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisijos narė Kristina Dūdonytė?
„Asmeniškai aš nelabai daug turėjau galimybių dalyvauti renginiuose, trukdė kitos veiklos, nors renginių buvo daug. Tad šiuo atveju neturiu ką pasakyti bei ką vertinti. Teko Alytuje ilgai spręsti pavėžėjimo problemą, socialinis taksi pas mus vėlai atsirado, jis padeda į tuos renginius nuvykti. Manau, yra kur tobulėti. Tarkim, Alytaus kultūros centro aplinka prieinama, net pagrindinėje salėje pirmoje eilėje 3 sėdimos vietos gali būti išimamos, o Alytaus teatre to nėra, ten tik pačiame kampe gali prisiglausti ir stebėti, jei atvykai su neįgaliojo vežimėliu. Alytaus teatre taip pat dar reikia ir kitų patobulinimų. Kiti žmonės su negalia pasigedo informavimo apie renginius bei pagalbą iki tų renginių nuvykti“, – kalbėjo K.Dudonytė.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Tikrai? Baisu? "Sabakstynas"…
Komentaras
Tikrai? Baisu? "Sabakstynas"? "Jokios tvarkos"? O ką pats(pati) padarėte, kad to nebūtų? Aplink save apsikuopėte? Surengėte talką šabakštyną sutvarkyti? Gal bent retkarčiais sriubos nunešate vienišiems senuoliams? Akivaizdu, jog tamstos galvoje - pats didžiausias "bardakynas". Dėl tokių apsiseilėjusių verkšlentojų, kuriems viskas visada yra blogai, ir atsiranda šabakštynai. Ar valdžios pašalpos jau paprašėte?
https://vtek.lt/vtek…
Komentaras
https://vtek.lt/vtek_sprendimai/2022-11-23-posedyje-vtek-nusprende/
Alytuje baisu ne gyvenimas o…
Komentaras
Alytuje baisu ne gyvenimas o tragedija nes miestas tampa tiesiog sabakstynu nera jokios tvarkos visur tik pazadai ir bardakynas o darbu 0000000000000000