Ne­ri­jui Sta­ne­vi­čiui ir Vai­dui Bui­naus­kui šian­dien skam­ba pa­gar­būs aly­tiš­kių žo­džiai

Prie tven­ki­nio tą po­pie­tę bu­vo tik bū­re­lis vai­kų

Vie­ti­nių aly­tiš­kių tie­siog med­vil­nės ba­la va­di­na­mas „Snai­gės“ tven­ki­nys nuo se­no aki­no ir jau­ną, ir se­ną. Vi­suo­met prie jo ra­si žve­jo­jan­čių žmo­nių ar nors ke­lis iš­ėju­sius pa­si­vaikš­čio­ti.

Niū­rios prieš­pas­ku­ti­nės pra­ėju­sių me­tų die­nos pa­va­ka­rį prie šio tven­ki­nio pa­su­ko ir gru­pe­lė vai­kų pa­žiū­rė­ti, ar jau su­kaus­tė le­das jo van­de­nį. Ša­lia jų ne­bu­vo nė vie­no su­au­gu­sio­jo, tad nie­kas ne­su­drau­dė ke­liems iš bū­rio už­lip­ti ant plo­no le­do ir ke­le­tą met­rų juo pa­čiuož­ti pa­si­rink­ta­me vos ne gi­liau­sia­me pa­kraš­ty­je, iš­ban­dy­ti tvir­tu­mą.

De­ja, le­das ne­at­lai­kė ne tik try­li­ka­me­čio, net ir de­šimt­me­čio svo­riui jis bu­vo dar per plo­nas. Jiems įlū­žus, kran­te bu­vu­sie­ji ne­del­sė, la­biau iš­si­gan­du­sie­ji spru­ko na­mo, o vie­no iš skęs­tan­čių­jų bro­lis nu­bė­go į va­žiuo­ja­mą­ją gat­vės da­lį ir, iš­kė­lęs ran­kas, su­stab­dė au­to­mo­bi­lį.

Ne­lai­mė­je at­si­dū­ru­siems moks­lei­viams pa­si­se­kė – apie 16 va­lan­dą Pu­ti­nų gat­ve po dar­bo iš UAB „Kos­li­ta“ į na­mus Vidz­gi­rio mik­ro­ra­jo­ne va­žia­vo 37 me­tų aly­tiš­kis Ne­ri­jus Sta­ne­vi­čius. Jis iš kar­to su­pra­to, kad įvy­ko ne­lai­mė, nes ne­to­lie­se nuo gat­vės – van­dens tel­ki­nys.

Ne­ri­jus grei­tai iš­li­po iš au­to­mo­bi­lio ir at­si­da­ręs ba­ga­ži­nę iš jos iš­si­trau­kė gel­bė­ji­mui pa­de­dan­čias prie­mo­nes – vir­vę ir ten bu­vu­sias vai­kų ro­gu­tes.

An­tro ber­niu­ko jau ne­si­ma­tė

Iš pas­kos Ne­ri­jui au­to­mo­bi­liu va­žia­vo dar vie­nas jau­nas aly­tiš­kis, Vai­das Bui­naus­kas, taip pat Vidz­gi­rio mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jas, kaip vė­liau pa­aiš­kės, Ne­ri­jaus kai­my­nas.

Kai prie­ky­je jo su­sto­jo vai­ko stab­do­mas au­to­mo­bi­lis ir iš­li­po vai­ruo­to­jas, vy­ras su­pra­to, kad kaž­kas at­si­ti­ko, tad su­sto­jo bei iš­li­po ir jis. La­bai su­si­jau­di­nęs vai­kas šau­kė, kad ba­lo­je skęs­ta jo bro­lis ir drau­gas.

Au­to­mo­bi­lį pa­li­kęs vi­du­ry­je gat­vės Vai­das at­bė­go prie tven­ki­nio. Du vai­kai bu­vo įlū­žę maž­daug 20 met­rų nuo kran­to. Nu­si­ren­gęs striu­kę, vy­ras puo­lė jų link, ta­čiau plo­nu le­du pa­bė­gė­jęs vos 5 met­rus, įlū­žo.

Te­ko ran­ko­mis lau­žy­ti le­dus, skin­tis ke­lią iki skęs­tan­čių vai­kų. Vie­no vai­ko, ku­ris bu­vo to­lė­liau, iš van­dens ma­tė­si jau tik no­sis. Vaidas su­pra­to, kad pir­miau­sia rei­kia iš van­dens trauk­ti jį, bet vy­rą pa­sie­kė ir ėmė ka­bin­tis ar­čiau bu­vęs vy­res­nis ber­niu­kas.

Vai­dui pa­vy­ko pa­stum­ti vai­ką le­du ar­čiau kran­to, bet jis vėl įlū­žo. Su vir­ve at­bė­go ir Ne­ri­jus. Try­li­ka­me­tis ber­niu­kas įsi­ki­bęs vir­vės iš­bri­do ir bėg­te pa­si­lei­do nuo tven­ki­nio, tur­būt sa­vo na­mų link.

An­tro ber­niu­ko jau ne­si­ma­tė. Tik lai­min­gas at­si­tik­ti­nu­mas lė­mė, Vai­das ko­ja už­ka­bi­no vai­ko ko­ją jau ant tven­ki­nio dug­no.

Kaip vė­liau vie­šai kal­bė­jo Vai­das, jis pa­nė­rė, pa­čiu­po už ko­jos ir iš­kė­lė jį. Pa­sak gel­bė­to­jo, dar ke­lios se­kun­dės, ir bū­tų ne­be­ra­dę jo, nes ten gi­lu, dug­nas dum­blė­tas.

Vai­das Ne­ri­jui per­da­vė ber­niu­ką, le­di­nis van­duo iš jo iš­grę­žė daug jė­gų. O ir to šal­to dum­blin­go van­dens gel­bė­to­jams bu­vo iki pat kak­lo.

Prie kran­to ber­niu­kas bu­vo ati­duo­tas jau at­sku­bė­ju­siems ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams, jie pra­dė­jo jį gai­vin­ti. At­vy­kę me­di­kai vai­ką iš­ve­žė į Kau­no kli­ni­kas.

Sten­gė­si kuo sku­biau iš­gel­bė­ti skęs­tan­tį­jį

Po šal­tų mau­dy­nių jau­ni ir stip­rūs vy­rai bu­vo per­šla­pę, pur­vi­ni ir su­ša­lę, nuo pa­tir­tos įtam­pos dre­bė­jo kū­nai. Nei Vai­das, nei Ne­ri­jus po gel­bė­ji­mo žyg­dar­bio ne­su­sir­go, nes bu­vo ap­gaub­ti sa­vo ar­ti­mų­jų dė­me­sio ir ši­lu­mos, nors juos su­grį­žę sa­vo iš­vaiz­da vy­rai la­bai iš­gąs­di­no.

Abu tu­ri šei­mas, vai­kų. Ta­čiau, kaip po­kal­bio me­tu ak­cen­ta­vo Ne­ri­jus, ne iš tė­viš­kų pa­ska­tų jis puo­lė į le­di­nį vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mo tven­ki­nio van­de­nį. Taip pa­čiai jis bū­tų pa­si­el­gęs ir tuo­met, kai dar ne­tu­rė­jo šei­mos. To­kio­je gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­je Ne­ri­jus da­ly­va­vo pir­mą kar­tą. Jis mo­ka plauk­ti, bet nė­ra žve­jys.

„Net ir to­kiu at­ve­ju ne­puo­li į van­de­nį ne­pa­svė­ręs sa­vo ga­li­my­bių. Ma­nau, ir Vai­das, su ku­riuo iki to įvy­kio bu­vo­me vi­siš­kai ne­pa­žįs­ta­mi, at­sa­kin­gai el­gė­si. Abu sten­gė­mės kuo grei­čiau ir ge­riau iš­gel­bė­ti skęs­tan­tį­jį, o ta­da – kuo sku­biau į na­mus sa­vęs nuo per­ša­li­mo gel­bė­ti. Bu­vo­me su­si­tel­kę, ne­ma­tė­me, kas tuo­met vy­ko ant kran­to“, – pa­sa­ko­ja Ne­ri­jus.

Po kiek lai­ko pi­lie­tiš­kus aly­tiš­kius so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se su­si­ra­do sken­du­sio 10-me­čio ber­niu­ko tė­vas. Jis pa­dė­ko­jo gel­bė­to­jams ir nu­džiu­gi­no, kad sū­nus iš Kau­no kli­ni­kų jau grį­žo į na­mus.

Vai­do Bui­naus­ko ir Ne­ri­jaus Sta­ne­vi­čiaus po­el­gį pa­dė­ko­mis įver­ti­no Aly­taus mies­to me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis, Ne­ri­jui pa­dė­kos raš­tą ir pi­ni­gi­nę do­va­ną sky­rė „Kos­li­tos“ va­do­vai.

Vai­das, ku­ris šiuo me­tu yra vai­ko prie­žiū­ros atos­to­go­se, Bui­nic­kų tre­čia­jai at­ža­lai, pa­sak tė­čio, au­gan­čiai lyg ant mie­lių, – de­vy­ni mė­ne­siai, taip pat su­lau­kė pa­dė­kų iš sa­vo darb­da­vių. Vai­das dir­ba aukš­ta­li­piu Ny­der­lan­duo­se. Tą lem­tin­gą po­pie­tą jis Pu­ti­nų gat­ve grį­žo nu­ve­žęs mais­to pro­duk­tų sa­vi­i­zo­lia­ci­jo­je bu­vu­siems gi­mi­nai­čiams.

Šio­je is­to­ri­jo­je yra dar vie­nas he­ro­jus, ver­tas ne ma­žes­nės pa­gar­bos, tai vie­no iš sken­du­sių­jų jau­nes­nis bro­lis. Jei ne jo įžval­gu­mas, ne­vai­kiš­kas su­si­vo­ki­mas sku­biai ieš­ko­ti pa­gal­bos, iš­bė­gus į Putinų gat­vę, var­gu ar šian­dien ir mes, Aly­taus vi­suo­me­nės na­riai, bū­tu­me to­kie pa­gar­biai jaus­min­gi ir pi­lie­tiš­kai iš­di­dūs.