Nau­ja­me­tis kon­cer­tas grei­čiau­siai įvyks pa­va­sa­rį, bet nau­ja pro­gra­ma „Sva­jo­nė in ROCK” jau pa­ke­liui pas žiū­ro­vus

– Kaip or­kest­ro mu­zi­kan­tai re­a­ga­vo į nau­jie­ną, kad „Sva­jo­nės“ di­ri­gen­to Ka­ro­lio Va­ria­ko­jo įkur­tas šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos an­sam­blis „Sy­na­est­he­sis“ lai­mė­jo pres­ti­ži­nę mu­zi­ki­nę pre­mi­ją?

Ne­ga­lė­jo­me pa­ti­kė­ti ir tie­siog ply­šo­me džiaugs­mu! Ste­bė­ti­na, kaip stip­riai mu­zi­ka su­ar­ti­na žmo­nes. „Sy­na­est­he­sis“ tik­rai pa­žįs­ta­mas ir aly­tiš­kiams – kas­met klau­so­mės jų sprog­di­nan­čios ener­gi­jos kon­cer­tų, at­ve­rian­čių mums nau­jas šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos erd­ves. Gai­la, kad spa­lį su­pla­nuo­tą kon­cer­tą te­ko at­šauk­ti. Kuo ge­riau­sios klo­ties, nuo­šir­džių klau­sy­to­jų ne tik gar­siau­sio­se pa­sau­lio sa­lė­se, bet ir Lie­tu­vos re­gio­nuo­se (ži­nia, tu­riu gal­vo­je pir­miau­siai Aly­tų), lin­ki­me Ka­ro­liui ir vi­sam an­sam­bliui!

– O kaip šiuo me­tu gy­vuo­ja „Sva­jo­nė“? Kaip pa­ko­re­ga­vo dar­bo rit­mą pa­va­sa­ri­nis ir da­bar­ti­nis ka­ran­ti­nas?

– Pa­va­sa­ri­nis ka­ran­ti­nas, nuo­to­li­nis mo­ky­ma­sis ta­po staig­me­na. Iš­ėjo­me į pir­mą­jį ka­ran­ti­ną vos pra­dė­ję re­pe­tuo­ti Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no VII sim­fo­ni­jos II da­lį. At­slū­gus šo­kui ir su­si­vo­kus si­tu­a­ci­jo­je, kad ben­dros or­kest­ro re­pe­ti­ci­jos il­gą lai­ką bus ne­įma­no­mos, ėmė­me or­ga­ni­zuo­ti veik­lą nuo­to­li­niu bū­du. O kas yra įma­no­ma sim­fo­ni­nio or­kest­ro na­riams, ne­tu­rin­tiems ga­li­my­bės re­pe­tuo­ti drau­ge? Pir­miau­sia – kū­ri­nio per­klau­sos „You­Tu­be“ plat­for­mo­je ir in­di­vi­du­a­lus sa­vo par­ti­jos mo­ky­ma­sis su met­ro­no­mu (toks įren­gi­nys, ne­gai­les­tin­gai ka­lan­tis rit­mą, ne­lau­kian­tis, kol mu­zi­kan­tas iš­vy­nios tech­niš­kai su­dė­tin­gą vie­tą) ir mo­ko­mai­siais įra­šais. Mo­ko­mie­ji įra­šai – tai mo­ky­to­jų ar vy­res­nių­jų or­kest­ran­tų lė­čiau / grei­čiau įgro­tos at­ski­rų in­stru­men­tų par­ti­jos. Įra­šę sa­vo par­ti­ją, keis­da­vo­mės įra­šais ir gro­da­vo­me, pa­vyz­džiui, I smui­kai su II smui­kų įra­šu, III smui­kai su vio­lon­če­lių ir kon­tra­bo­sų įra­šu ir pa­na­šiai. Dau­giau­sia, ro­dos, bu­vo 4 ar 5 bal­sų įra­šas. Na, apie gar­so ko­ky­bę nė­ra ko kal­bė­ti – tik pa­si­tel­kęs ypa­tin­gai la­kią vaiz­duo­tę, gro­da­mas su to­kiu įra­šu, ga­li įsi­vaiz­duo­ti Be­et­ho­ve­ną… Per ZO­OM, mesen­džerį jung­da­vo­mės kon­sul­ta­ci­- jo­ms, tech­niš­kai su­dė­tin­ges­nių vie­tų mo­ky­mui­si mo­ky­to­jai kur­da­vo vi­de­o­fil­mu­kus-pa­mo­kas. Kar­to­ju, apie gar­so ko­ky­bę ir in­ter­pre­ta­ci­ją jo­kios kal­bos ne­ga­lė­jo bū­ti – tik sche­ma­tiš­kas mo­ky­ma­sis, bet tik toks jis bu­vo įma­no­mas to­mis są­ly­go­mis…

– Ru­de­nį trum­pam tu­rė­jo­te ga­li­my­bę su­si­tik­ti?

– Tik­rai taip, ru­de­nį pra­dė­jęs re­pe­tuo­ti or­kest­ras ste­bė­ti­nai grei­tai at­si­ga­vo, la­bai žen­kliai „ūg­te­lė­jo“ ir nau­jie­ji or­kest­ran­tai – jie ypa­tin­gai en­tu­zias­tin­gai pri­ėmė pa­si­kei­tu­sias žai­di­mo tai­syk­les ir įsi­trau­kė į veik­lą. To­dėl drįs­tu ma­ny­ti, jog mū­sų „sche­ma­tiš­kas“ dar­bas ne­nu­ė­jo vel­tui.

Or­kest­rą la­bai mo­ty­va­vo ir tai, kad, nors pa­va­sa­rį at­si­dū­rė­me pri­vers­ti­nė­se pra­sto­vo­se, va­sa­ra „Sva­jo­nei“ „ne­šė“… ap­do­va­no­ji­mą po ap­do­va­no­ji­mo. Pa­juo­kau­siu, kad net kaž­kaip ne­sma­gu bu­vo – nie­ko ne­vei­kia­me, tik ap­do­va­no­ji­mus at­si­i­ma­me. Pir­mas or­kest­ro su­si­ti­ki­mas po ka­ran­ti­no – Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džių sa­lė­je, kur „Sva­jo­nei“ bu­vo įteik­ta pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos pa­dė­ka. Po ap­do­va­no­ji­mo mo­kyk­los kie­me­ly­je su­sė­do­me pir­ma­jai re­pe­ti­ci­jai, sau­lės ato­kai­to­je ne­ypa­tin­gai mums se­kė­si, nors su­si­ti­ki­mo nuo­tai­ka pa­ki­li. De­ja, re­pe­ti­ci­jos tuo ir bai­gė­si – atos­to­gos, pan­de­mi­jos grės­mė, ne­lei­džian­ti re­pe­tuo­ti pa­tal­po­se, o lau­ke – di­džiu­liai karš­čiai...

– Kiek­vie­na si­tu­a­ci­ja, kaip ir kiek­vie­na laz­da, tu­ri du ga­lus. Koks tas ant­ra­sis – ge­ra­sis – ga­las „Sva­jo­nei“?

– Mi­ni­ma­lis­ti­nė šiuo­lai­ki­nė mu­zi­ka ir Ter­ry Ri­ley at­ra­di­mas! Va­sa­ros pa­bai­go­je „Sva­jo­nei“ rei­kė­jo pa­gro­ti va­lan­dos truk­mės kon­cer­tą vai­kų šven­tė­je „Skam­ban­tis spal­vų mies­tas“. Or­kest­ras bu­vo ne­re­pe­ta­vęs jau še­šis (!) mė­ne­sius, at­gai­vin­ti sa­vą­jį re­per­tu­a­rą per dvi-tris re­pe­ti­ci­jas, dar ne­pil­nos su­dė­ties (juk va­sa­ra), vil­ties jo­kios. Ge­rai, kad di­ri­gen­to Ka­ro­lio Va­ria­ko­jo mu­zi­ki­nis aki­ra­tis – kaip van­de­ny­nas, jis pa­siū­lė Ter­ry Ri­ley kū­ri­nį „In C“ (pa­klau­sy­ki­te in­ter­ne­te – ver­ta!). „Sva­jo­nės“ at­li­kė­jai, jau pa­kan­ka­mai val­dan­tys mu­zi­kos in­stru­men­tus ir tu­rin­tys di­ri­gen­to Ka­ro­lio su­for­muo­tus ba­zi­nius pro­fe­sio­na­laus or­kest­ri­nio mu­zi­ka­vi­mo įgū­džius, kū­ri­nį, ku­rio truk­mė 50 mi­nu­čių, at­li­ko kon­cer­te vos po... dvie­jų re­pe­ti­ci­jų. Kū­ri­nys pa­si­ro­dė toks įdo­mus ir žais­min­gas, jog sa­vo ini­cia­ty­va bū­rys or­kest­ran­tų jį at­li­ko ir lau­ko erd­vė­je ša­lia ka­vi­nės „Ka­vos skve­ras“. Na, dar ga­li­ma bū­tų pri­si­min­ti mi­ni­ma­lis­ti­nę im­pro­vi­za­ci­ją avia­ci­jos šven­tė­je Ne­mu­nai­ty­je. Štai to­kie mū­sų ka­ran­ti­ni­niai at­ra­di­mai.

– Ko­kios ant­ro­jo ka­ran­ti­no nuo­tai­kos, ką re­pe­tuo­ja­te šiuo me­tu?

– Ant­ra­sis ka­ran­ti­nas iš­ti­ko vėl (de­ja vu) prieš pat su­pla­nuo­tus edu­ka­ci­nius kon­cer­tus Aly­taus mies­to te­at­re ir vos pra­si­dė­jus nau­jo­sios pro­gra­mos „Sva­jo­nė in ROCK“ re­pe­ti­ci­joms. Šią pro­gra­mą pa­reng­ti mus pa­kvie­tė Li­nas Jakš­to­nis (VšĮ „Dai­na­vos kul­tū­ros pro­jek­tai“). Ir vėl už­si­da­rę na­muo­se klau­so­mės „Qu­e­en“ dai­nų, re­pe­tuo­ja­me su įra­šais – de­mo fai­lais (in­stru­men­tuo­čių au­to­rius – kom­po­zi­to­rius, at­li­kė­jas, pe­da­go­gas Ta­das Ši­lei­ka), ir vėl skam­ba sim­fo­ni­nis or­kest­ras na­muo­se! Kiek­vie­nas mū­sų mu­zi­kan­tas, gro­da­mas su įra­šu, ga­li sa­vo na­miš­kiams su­reng­ti „Qu­e­en“ kū­ri­nių kon­cer­tą, jei vi­si or­kest­ran­tai pri­ims šias žai­di­mo tai­syk­les ir at­sa­kin­gai iš­stu­di­juos re­per­tu­a­rą. Jiems da­bar la­bai sun­ku – su­pran­ta­ma, ypa­tin­gai gim­na­zis­tams, bet tu­riu vil­ties, kad mums pa­vyks. Ta­da, ma­nau, pri­reiks dar ke­lių ben­drų cha­riz­ma­tiš­ko­jo mū­sų di­ri­gen­to Ka­ro­lio Va­ria­ko­jo va­do­vau­ja­mų re­pe­ti­ci­jų, vie­no su­si­ti­ki­mo su so­lis­tais, In­dre Anan­kai­te-Ka­laš­ni­ko­vie­ne ir Jus­ti­nu La­pa­tins­ku, ir ei­si­me į sce­ną…

– Esa­te op­ti­mis­tai, ti­ki­tės, kad su­si­ti­ki­mas su žiū­ro­vais įvyks dar šie­met?

– Jei žiū­ro­vams bus ri­bo­ja­mos ga­li­my­bės pa­tek­ti į kon­cer­tą – tran­sliuo­si­me kon­cer­tus in­ter­ne­tu. Prem­je­ri­nis „Sva­jo­nės“ kon­cer­tas su­pla­nuo­tas gruo­džio 12 die­ną, Aly­taus mies­to te­at­ro Di­džio­jo­je sa­lė­je. Op­ti­mis­ti­nis sce­na­ri­jus – nau­ja­me­tis kon­cer­tas tu­rė­tų vyk­ti gruo­džio 28 die­ną Aly­taus kul­tū­ros cen­tre, o re­a­lus sce­na­ri­jus – tik­riau­siai kon­cer­tas pa­va­sa­rį…