Me­džiok­lė ir me­džio­to­jas

Rai­mon­das Ri­ba­čiaus­kas, Vy­res­ny­sis me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­tas
Komentarai (5)
2019 Rugsėjis 20
briedis
Nors brie­džių pa­ti­nai sve­ria iki pu­sės to­nos, jie ju­da leng­vai ir grakš­čiai, tu­ri il­gas ko­jas, akuot­plau­kiai tuš­čia­vi­du­riai, pui­kiai plau­kia, ga­li net pa­ner­ti, jam nu­plauk­ti de­šim­tį ki­lo­met­rų vie­nas juo­kas. O brie­dė ne­pa­lie­ka sa­vo jau­nik­lio nuo pat gi­mi­mo ir ar­šiai jį gi­na.
Vi­suo­me­nė­je for­muo­ja­mas ne­svei­kas po­žiū­ris į žmo­nes, tu­rin­čius po­mė­gį bū­ti gam­to­je ir me­džio­ti. Kaž­ko­dėl niekas ne­ko­vo­ja su žve­jais, nors yra eže­rų, kur žu­vies iš­tek­liai – že­miau nu­ma­ty­tų­jų. Ir gal to­dėl, kad žu­vys mirš­ta ty­liai. Gal rei­kė­tų ko­vo­ti su gry­bau­to­jais, nes dėl ma­si­nio gry­bų ro­vi­mo dar­ko­ma gry­bie­na, bai­do­mi re­ti paukš­čiai ir žvė­rys. Rei­kė­tų ko­vo­ti ir su žem­dir­biais, nes dėl che­mi­ka­lų nau­do­ji­mo že­mės ūky­je ma­siš­kai ma­žė­ja paukš­čių gies­mi­nin­kų, va­ba­lų, kin­ta ka­no­pi­nių žvė­rių elg­se­na ir svei­ka­ta, ma­žė­ja kiš­kių vis­lu­mas ir t. t. Aš jau ne­kal­bu apie kiau­lių, viš­tų, triu­šių ir pan. au­gin­to­jus.

Va­lio de­mo­kra­tijai

Skai­tau pa­sa­kas apie Pu­nios ši­lą, kur bu­vęs ap­lin­kos mi­nist­ras Kęs­tu­tis Na­vic­kas, siek­da­mas di­dži­ą­ją da­lį Pu­nios ši­lo pa­vers­ti re­zer­va­tu, o tam pa­si­prie­ši­nus vie­tos ben­druo­me­nei, po­strin­gau­ja: „Ši­to­je is­to­ri­jo­je es­mė sly­pi me­džiok­lė­je. Čia yra to­kia veid­mai­nys­tė, aš ne­abe­jo­ju, kad es­mė yra me­džiok­lė­je. Jos plo­tų ma­žė­ji­mas 2,2 tūkst. ha yra ne­pa­ke­lia­mas skaus­mas me­džio­to­jams.“

Svar­biau­sia, tai sa­ko­ma rim­tu vei­du. No­rė­čiau šio vy­ro pa­klaus­ti, ar jis tu­ri nors ma­žiau­sią su­pra­ti­mą apie me­džiok­lės įta­ką Lie­tu­vos vals­ty­bės for­ma­vi­mo­si pro­ce­se, ar tu­ri nors vie­no me­džio­to­jus vie­ni­jan­čio bū­re­lio ar klu­bo pro­tes­tą dėl mi­nė­to ši­lo, ar ži­no apie me­džio­to­jų įta­ką iš­ny­ku­sių rū­šių (stumb­rų, tau­rių­jų el­nių, beb­rų ir t. t.) grą­ži­ni­mui į ša­lies miš­kus, ar bū­tų to­kia di­de­lė mei­lė gam­tai, jei ne­bū­tų eu­ro­pi­nių pi­ni­gų, ir ar bu­vęs mi­nist­ras šal­tą il­gą žie­mą nu­pir­ko iš sa­vo at­ly­gi­ni­mo ir iš­ve­žė nors vie­ną sau­ją grū­dų ba­dau­jan­tiems gy­vū­nams ar paukš­čiams?..

No­riu pri­min­ti, kad re­zer­va­tuo­se drau­džia­ma bet ko­kia žmo­gaus veik­la, įskai­tant gry­ba­vi­mus, uo­ga­vi­mus, rie­šu­ta­vi­mus ir pan. Nu­žen­gė­me dar to­liau, štai so­cia­li­nia­me tin­ke „Fa­ce­bo­o­kas“ šių­me­čio rug­pjū­čio 7 die­ną gru­pė­je „Ap­gin­ki­me Lie­tu­vos miš­kus“ pi­lie­tis Vy­tau­tas Ra­da­vi­čius agi­tuo­ja dar įdo­miau, jis ra­gi­na „be gai­les­čio šau­ti į gin­kluo­tą me­džio­to­ją“.

Vi­sos at­sa­kin­gos tar­ny­bos ty­li, lyg bur­nos bū­tų pil­nos van­dens, ma­tyt, nė­ra pi­ni­gų, o jei pa­ra­gin­tas jau­ni­mas nu­keps ko­kį vie­ną ki­tą pa­lie­gu­sį me­džio­to­ją, tai bus dar links­miau. Va­lio de­mo­kra­tijai... Lau­ki­me sker­dy­nių...

Vis dėl­to po in­ten­sy­vių raš­tų Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai Vil­niaus mies­to tre­čia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te šių me­tų rug­sė­jo 3 die­ną pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­gal LR bau­džia­mo­jo ko­dek­so LK BK 170 str. 3 d.

Miš­kų gė­ry­bės

Žmo­nių tar­pu­sa­vio rie­te­nos ne­si­bai­gia. Ta­čiau gam­ta gy­ve­na sa­vo rit­mu ir sten­gia­si kiek ga­li­ma il­giau at­lai­ky­ti žmo­ni­jos spau­di­mą. Ga­lų ga­le miš­kai dzū­kams do­va­no­jo ba­ra­vy­kų, rau­don­vir­šių, „le­pu­čių“ gau­są, pin­ti­nė­mis juos vil­ko­me iš Ka­les­ny­kų, Var­čios, Pu­nios, Su­dva­jų ir Ge­di­mi­no miš­kų. Dzū­kai at­si­ga­vo, da­lį par­da­vė, ki­tus ma­ri­na­vo, džio­vi­no, rau­gė, sū­dė. Va­lio, tu­rė­si­me pi­ni­gė­lių, dra­bu­žių, mais­to...

Ste­bi­na ke­le­rius me­tus iš ei­lės gau­sus ąžuo­lų gi­lių der­lius. No­ri­si pri­min­ti, kad iš jų ga­mi­na­ma pui­ki ka­va, anks­čiau lie­tu­viai jas mal­da­vo, bu­vo ke­pa­ma duo­na, jos nau­do­tos kaip vais­tai imu­ni­te­tui stip­rin­ti, krau­ja­vi­mui stab­dy­ti, po­ten­ci­jai ge­rin­ti ir pan. Be to, žmo­nės jo­mis šer­da­vo na­mi­nius gy­vu­lius.

Vo­ve­rės, rie­šu­ti­nės, kėkš­tai ir gel­ton­kak­lės pe­lės jas kau­pia žie­mai, da­bar val­go ir vi­si ka­no­pi­niai žvė­rys. Gi­lės šer­nams de­li­ka­te­sas, to­dėl vi­lio­ji­mui pa­pil­ti ku­ku­rū­zai pa­tie­ka­lų są­ra­še yra ant­ro­je vie­to­je.

Tau­rie­ji el­niai ir brie­džiai

Tau­rių­jų el­nių ru­ja ei­na į pa­bai­gą, rims­ta miš­kai. Pir­muo­sius tau­rių­jų el­nių bau­bi­mus gir­dė­jau rug­pjū­čio 25-ąją. Pats ru­jos pi­kas pa­pras­tai bū­na rug­sė­jo 15–20 die­no­mis. Pas­kui bau­bia kas ne­tin­gi, se­nie­ji pa­ti­nai pra­de­da grįž­ti į sa­vo mėgs­ta­mas žie­mo­ji­mo vie­tas, ge­rai be­si­mai­tin­da­mi at­gaus jė­gas ir lauks nau­jo ru­dens ir nau­jų iš­šū­kių, o jau­ni – dar ku­rį lai­ką pa­lai­dys ger­kles.

Ta­čiau rug­sė­jis gra­žus tuo, kad kar­tu su tau­riau­siais el­niais ru­jo­ja ir brie­džiai. Daž­nai miš­kuo­se gir­di­me tam tik­rą ste­nė­ji­mą, me­džio­to­jai sa­ko „brie­džiai kos­ti“. Pa­pras­tai to­je pa­čio­je vie­to­je ne­vyks­ta brie­džių ir tau­rių­jų el­nių ru­ja. Nors ru­jos lai­ko­tar­pis be­veik tas pats, ta­čiau ski­ria­si cha­rak­te­riai, svo­riai ir pa­nos.

Keis­ta, ta­čiau Eu­ro­po­je ra­šy­ti­niuo­se is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se, fres­ko­se ar pie­ši­niuo­se šis pui­kus ir at­kak­lus gy­vū­nas vaiz­duo­ja­mas ir ap­ra­šo­mas ga­na re­tai. Gal to­dėl, kad jo su­me­džio­ji­mas vi­sa­da bu­vo pa­pras­tes­nis už stumb­ro, meš­kos ar tau­rio­jo el­nio.

Jis lė­tes­nis, smal­ses­nis, ne toks at­sar­gus, to­dėl leng­viau su­me­džio­ja­mas. Ir nors pa­ti­nai sve­ria iki pu­sės to­nos, ju­da leng­vai ir grakš­čiai, il­gos ko­jos, akuot­plau­kiai tuš­čia­vi­du­riai, pui­kiai plau­kia, ga­li net pa­ner­ti, jam nu­plauk­ti de­šim­tį ki­lo­met­rų vie­nas juo­kas.

Va­sa­ros me­tu mėgs­ta šla­pius miš­kus, to­dėl daug jų gy­ve­na Žu­vin­to ir Čep­ke­lių re­zer­va­tuo­se. Tai įro­do, kad ka­no­pos pui­kiai pri­tai­ky­tos vaikš­čio­ti po pel­kes, ru­de­nį ir žie­mą ei­na į jau­nuo­ly­nus, ypač mėgs­ta spyg­liuo­čių, taip da­ro ne­ma­žą ža­lą nu­lau­py­da­mas žie­vę, nu­kram­ty­da­mas ūg­lius, jei jų ne­pa­sie­kia, pa­pras­čiau­siai nu­lau­žia.

Tu­rė­da­mas il­gas ko­jas, pa­len­kęs gal­vą ne­pa­sie­kia že­mės, to­dėl no­rė­da­mas pa­ra­gau­ti žo­lės pri­va­lo at­si­klaup­ti. Pa­ti­nų ra­gai bū­na įvai­rių for­mų, ga­li bū­ti men­tiš­ki, ša­ko­ti ir sver­ti net 15 kg. Ra­gai au­ga į šo­nus, to­dėl jau­na­me am­žiu­je žiū­rint iš šo­no ne vi­sa­da jie ma­to­si.

La­bai įdo­mi gal­vos struk­tū­ra, net ne­pa­su­kęs gal­vos akis ga­li nu­kreip­ti at­gal, pa­gal au­sų for­mą ga­li­ma spręs­ti apie psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną: nu­svi­ru­sios – ra­mus, su­kio­ja – klau­so­si, pri­glaus­tos iš­il­gai kak­lo – su­si­ner­vi­nęs, at­suk­tos at­gal – iš­si­gan­dęs.

Brie­dis yra kla­jū­nas, tu­ri žie­mos, va­sa­ros ga­nyk­las. Per me­tus ap­su­ka ra­tą 20–25 tūkst. kv. km plo­te. To­dėl daž­nai Su­dva­jų ar Ne­mu­nai­čio miš­kuo­se ru­de­nį ir žie­mą ga­li­ma su­tik­ti juos at­kly­du­sius net iš Bal­ta­ru­si­jos. Brie­dė ne­pa­lie­ka sa­vo jau­nik­lio nuo pat gi­mi­mo ir ar­šiai jį gi­na.

Tai­gi, jei­gu ge­gu­žės mė­ne­sį miš­ke link jū­sų eis smal­sus, mie­las, il­ga­ko­jis ir links­mas brie­džiu­kas, re­ko­men­duo­ju trauk­tis, nes rei­kės lip­ti į me­dį... Bū­da­mas stip­rus, brie­dis daž­nai ban­do pa­ma­ty­ti tą ob­jek­tą, ku­ris se­ka jo pėd­sa­kais, daž­nai tai bū­na jo klai­da. Ki­ti ka­no­pi­niai taip ne­si­el­gia, jie sten­gia­si pa­si­trauk­ti.

Pa­gal me­džio­to­jų pa­teik­tus duo­me­nis, Aly­taus ra­jo­ne gy­ve­na 218 brie­džių, tarp jų – 64 pa­ti­nai. Me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų su­me­džio­ji­mo li­mi­tų nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ja šia­me me­džiok­lės se­zo­ne lei­do su­me­džio­ti 32 brie­džius, iš ku­rių 11 pa­ti­nų.

Aly­taus ra­jo­no me­džio­to­jai kas­met su­me­džio­ja brie­džių pa­ti­nus, ku­rių ra­gai įver­ti­na­mi me­da­liais. Si­dab­ro me­da­liu įver­tin­tus brie­džio ra­gus 2016 me­tais su­me­džio­jo Lai­mis Si­mo­na­vi­čius, bron­zos me­da­liu – Al­gis Bal­tu­lis, 2017 me­tais bron­zos me­da­liu – Min­dau­gas Dzin­da, 2013-ai­siais bron­zos me­da­liu – Jo­nas Ge­gu­žis. Ir nors rug­sė­jis vi­sa­da skam­ba nuo brie­džių ir el­nių mei­lės dai­nų, lie­tu­viui jis aso­ci­juo­ja­si su der­liu­mi ir ra­my­be.

Nei plau­ko, nei tau­ko.

 

 

 

 

 

 

 

    Komentaras

    Ar komradai taip pat gali paleisti atgal savo laimikį kai p žvejai ? Apie bandymą sulyginti grybautojus su medžiotojais aplamai šnekėti neverta. Apgailėtinas straipsnis, bandantis pateisinti apgailėtiną pomėgį.

    Komentaras

    Žmogelis Vy­res­ny­sis me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­tas turi polinkį į nekrofiliją ir didžiuojasi tuo, kad pasimėgaudamas savo MALONUMUI nužudo kitą gyvybę. Tokie paprastai labai drasūs miškuose su šautuvais. Sutikęs briedį be ginklo, pridėtų pilnas kelnes.

    Komentaras

    O man medžiotojai tai po senovei valdžios skatinama nomenklatūros puota už dyką, kuriai civilizuotame pasaulyje vietos neturėtų būti! Miškai yra visuomenės turtas ir jis priklauso ne tik medžiotojams! Pirmumas visgi ne išskirtinei kompanijai, o žalos niekam nedarantiems grybautojams ir uogautojams, kad sumažėtų kainos tose prakeiktose maximose!

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.