Kol kas Rau­liui pa­tin­ka vi­sos tra­sos

– Kaip gi­mė idė­ja šios spor­to ša­kos mė­gė­jus su­bur­ti į klu­bą? Ka­da tai bu­vo? Pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau apie sū­naus Rau­lio iš­ko­vo­tas per­ga­les, jo en­tu­ziaz­mą.

– Mo­to­cik­lų spor­to klu­bą su­kū­riau 1998 me­tais. „De­vy­niu­kės“ var­das jam bu­vo duo­tas tik po ket­ve­rių me­tų, 2002-ai­siais. Su sū­nu­mi Rau­liu va­ži­nė­ti pra­dė­jo­me iš po­mė­gio tik sa­vo ma­lo­nu­mui. Pir­mą kar­tą jis prie spor­ti­nio mo­to­cik­lo „Ka­wa­sa­ki“ 250cc vai­ro at­si­sė­do bū­da­mas ke­tu­rio­li­ka­me­tis.

Kal­bant apie sū­naus kaip spor­ti­nin­ko au­gi­mą, per­ga­les, tai 2018 me­tų ba­lan­džio 22-ąją pra­si­dė­jo pir­ma­sis se­zo­no eta­pas, ku­ris vy­ko Vil­niu­je, Pa­gi­rių tra­so­je. Ja­me iš­ban­dy­ti sa­vo jė­gas lei­dau ir sū­nui. Pu­sę se­zo­no bu­vo­me kaip nau­jo­kai MX-2 pra­de­dan­čių­jų kla­sė­je. Re­zul­ta­tų len­te­lė­je lai­kė­mės apie vi­du­riu­ką tarp 40 da­ly­vių. Ir tik se­zo­no pa­bai­go­je Pa­ne­vė­žy­je – ant­ro­ji vie­ta, „Os­ka­ro tau­rė­je“ Pa­gi­riuo­se – tre­čio­ji vie­ta.

Ki­ta­me se­zo­ne, 2019-ai­sias, nuo pa­va­sa­rio, pra­si­dė­jus čem­pio­na­to ir Lie­tu­vos tau­rių eta­pams, bu­vo­me pa­kvies­ti at­sto­vau­ti Ute­nos klu­bui. Ma­no, kaip tė­čio ir tre­ne­rio, ma­ty­mu, sū­nui rei­kė­jo ga­lin­ges­nio mo­to­cik­lo. Įsi­gi­jo­me nau­jes­nį ir ga­lin­ges­nį mo­to­cik­lą „Hon­da CRF“ 450cc, su ku­riuo ir pra­dė­jo­me se­zo­ną. Pa­sie­ki­mai džiu­gi­no: Kal­va­ri­jos mo­tok­ro­se – 2 vie­ta, Pa­ne­vė­žio – 3 vie­ta, Ro­kiš­kio – 2 vie­ta, Pa­kruo­jy­je ir Ty­tu­vė­nuo­se – pir­mo­sios vie­tos.

Pa­sie­kus sū­nui to­kių per­ga­lių, aš, kaip tė­tis, kar­tu su  „Ute­na­Ra­cingS­hco­ol.lt“ pre­zi­den­tu Ne­ri­ju­mi Še­dui­kiu bei ko­man­dos at­sto­vu Ro­lan­du Ja­si­ko­niu nu­ta­rė­me, kad Rau­lui rei­kia nau­jo mo­to­cik­lo. Se­zo­no vi­du­ry­je su­ra­do­me nau­ją „Hus­qvar­na FC“ 450cc, šie­me­ti­nį mo­de­lį.

Se­zo­no ant­ros pu­ses pa­sie­ki­mai aki­vaiz­džiai sva­res­ni: Anykš­čių mo­tok­ro­se, Ro­kiš­kio, Kė­dai­nių – pir­mo­sios vie­tos. Fi­na­li­nia­me Lie­tu­vos tau­rės eta­pe Plun­gė­je taip pat pir­mo­ji vie­ta, ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los Rau­lis li­po ir ki­to­se var­žy­bo­se. Ir ga­lu­ti­nia­me Lie­tu­vos čem­pio­na­te po vi­sų eta­pų MX1-pra­de­dan­čių­jų kla­sė­je bu­vo­me pir­mie­ji.

– Ko­kių klu­bų spor­ti­nin­kai mo­tok­ro­so var­žy­bo­se Jums yra ly­gia­ver­čiai kon­ku­ren­tai?

–Mū­sų klu­bas dve­jus me­tus iš ei­lės ta­po čem­pio­nu, įvei­kė 22 klu­bus. Šie­met po dvie­jų tau­rės eta­pų esa­me kol kas ant­ro­je vie­to­je kaip klu­bas, taip pat iš 22 klu­bų. Šiuo me­tu mums kon­ku­ren­tai yra Že­mai­ti­jos klu­bas ir jo at­sto­vas Do­man­tas Jez­daus­kas, Ty­tu­vė­nų klu­bo spor­ti­nin­kas Jus­tas Dra­pa­naus­kas ir Pa­ne­vė­žio MBP klu­bas su spor­ti­nin­ku Do­vy­du Kar­ka.

– Tai – sau­gus spor­tas? Bet su­si­dū­ri­mų tur­būt ne­iš­ven­gia­ma? Juk ir iš po ra­tų svie­džia­mas smė­lis kar­tais ge­ro­kai ap­tal­žo.

– Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mo­to­cik­lų spor­tas tik­rai ne­sau­gus, pa­si­tai­ko ir la­bai sun­kių trau­mų. Tra­sos sun­kios, duo­bė­tos, su di­de­liais tram­pli­nais. Be spe­cia­lios ap­ran­gos, ap­sau­gos ir pa­si­ruo­ši­mo spor­ti­nin­kai ne­star­tuo­ja. Pri­va­lu dė­vė­ti vi­sas ap­sau­gas. 

– Ke­le­rių me­tų vai­kai ga­li įsi­trauk­ti į klu­bo veik­lą? Tur­būt ir mo­te­rys at­ei­na ne tik pa­plo­ti?

– Vai­kai šia­me spor­te tre­ni­ruo­tis pra­de­da nuo 5 me­tų, taip pat ir mer­gai­tės. Baig­čiai me­tų cen­zo nė­ra, spor­tuo­ti ga­li ir iki 60 me­tų. 

Žiū­ro­vų taip pat vi­suo­met su­lau­kia­me, juk mo­to­cik­lų kro­so var­žy­bos vyks­ta gam­to­je, įvai­ria­me rel­je­fe, gy­vy­bin­gai, spur­džiai ir in­ten­sy­viai ma­nev­ruo­jant mo­to­cik­li­nin­kams. Juk ne­pa­neig­si­te, gra­žus re­gi­nys.

– Ap­skri­tai ka­da Jūs su­si­do­mė­jo­te mo­to­cik­lais? Kas ir ka­da Jums nu­pir­ko pir­mą mo­to­cik­lą? Ar daž­nai juos kei­tė­te?

– Aš mo­to­cik­lų spor­tu su­si­do­mė­jau 1986 me­tais. Tuo­me­ti­nis mo­to­cik­lų spor­to klu­bo va­do­vas Kos­tas Per­mi­nas bu­vo ma­no pir­ma­sis tre­ne­ris, jis ir da­vė mo­to­cik­lą. Šio mo­to­cik­lų en­tu­zias­to su­bur­ta ko­man­da, ku­rio­je bu­vau ir aš, 1989 me­tais ta­po­me So­vie­tų Są­jun­gos čem­pio­na­te, ku­ria­me star­ta­vo 12 ša­lių spor­ti­nin­kai, čem­pio­nais. Mū­sų vi­sai ko­man­dai bu­vo skir­ti nau­ji mo­to­cik­lai. Ta sėk­mė taip už­bū­rė, kad nuo ta­da ne­ap­lei­džiu šio po­mė­gio.

– Mo­to­cik­li­nin­kai la­bai vaiz­džiai kal­ba apie star­to ža­ve­sį. Jų pa­ste­bė­ji­mu, kai duo­da­mas star­tas, tą aki­mir­ką že­mė po ko­jo­mis ima dre­bė­ti, kun­ku­liuo­ja jė­ga, iš­tver­mė, ju­de­sių nu­glu­di­ni­mas. Ste­bė­ti star­tą tur­būt yra įspū­din­giau ne­gu fi­ni­šą? Dar sa­ko­ma, kad spor­ti­nin­kui star­tas yra be­veik vis­kas. Jei pras­tai pra­de­di – sėk­mės ne­si­ti­kėk. Pra­dė­jęs pir­mas dik­tuo­ji grei­tį ki­tiems spor­ti­nin­kams. Tai tie­sa?

– Tik­rai taip, ad­re­na­li­no mo­tok­ro­suo­se gau­su. Star­te taip pat, juk į vie­ną li­ni­ją sto­ja 40 da­ly­vių. Jau­du­lio ne­iš­ven­gia­ma. Nu­si­lei­dus star­to ap­tva­rui, vi­si 40 šau­na į prie­kį, o po 500 met­rų tu­ri tilp­ti į 4 met­rų plo­čio po­sū­kį, ku­ris įreng­tas 90 laips­nių kam­pu ir ten pa­pras­tai iš­si­spren­džia, kas bus pir­mas. 

– Kur ir kaip daž­nai tre­ni­ruo­ja­tės?

– Tre­ni­ruo­ja­mės dvi die­nas per sa­vai­tę. Ap­mau­du, kad Aly­tu­je nė­ra tra­sos tre­ni­ruo­tėms. Ten­ka nau­do­tis pri­va­čia Taut­vy­do Damb­raus­ko įreng­ta tra­sa ar va­žiuo­ti į Kal­va­ri­jos, Kam­pų, Pa­ne­vė­žio ar Vir­ba­lio mo­tok­ro­so tra­sas.

– Ar tai la­bai bran­gus spor­tas?

– Mo­to­cik­lų spor­tas yra ne­pi­gus, iš­lai­dų ne­ma­žai, juk ap­ran­ga ir spor­to prie­mo­nė dė­vi­si, mo­to­cik­lo iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja, taip pat ku­ras, va­ži­nė­ji­mai į tre­ni­ruo­tes. 

– Ko­kio­je tra­so­je sū­nui la­biau­siai pa­tin­ka skrie­ti mo­to­cik­lu?

– Kol kas sū­nui pa­tin­ka vi­sos tra­sos. Jis dar la­bai jau­nas, po­lė­kio tu­ri daug, jam – tik va­žiuo­ti ir va­žiuo­ti.

– Ar tu­ri­te prie­ta­rų?

– Prie­ta­rų ne­tu­riu. Vi­sa­da lai­ko­mės ge­ros nuo­tai­kos ir ti­ki­me, kad ei­na­me ge­ru ke­liu, mo­to­cik­lų spor­tas mus ža­vi. 

– Ka­da tam­pa­ma šios spor­to ša­kos ve­te­ra­nu?

– Mo­to­cik­lų spor­te yra dvi ve­te­ra­nų kla­sės: tarps­nis nuo 40 iki 50 me­tų ir nuo 50-ies iki be­ga­ly­bės. 

– Da­bar­ti­nė sva­jo­nė?Ko­kioms var­žy­boms da­bar ruo­šia­tės?

– Ren­gi­nių lau­kia daug ir įspū­din­gų, nes klu­bų va­do­vai ir tra­sų sa­vi­nin­kai su­ge­ba pa­da­ry­ti pa­kan­ka­mai aukš­to ly­gio šven­tes tiek spor­ti­nin­kams, tiek žiu­ro­vams. 

– Ki­tiems po­mė­giams lai­ko tur­būt ne­lie­ka?

– Ran­da­me lai­ko ir ki­tiems po­mė­giams. Ir vis­ką mo­ka­me su­de­rin­ti su mė­gia­ma spor­to ša­ka, ku­ri iš vi­sų spor­tų sū­nui šiuo me­tu yra pir­mo­je vie­to­je. Džiau­giuo­si, kad po­mė­gis sū­naus moks­lui ne­kliu­do, jis mo­ko­si ge­rai, yra stro­pus. Vi­liuo­si, kad ir dau­giau tė­čių sū­nų ga­bu­mus nu­kreips į po­mė­gius, ku­rie bus nau­din­gi vai­kų at­ei­čiai, svei­ka­tai.