Kartūno kodas: ar tik­rai Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­to is­to­ri­ja su­griu­vo ir su­de­gė? (3)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Pa­ro­dos „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“ ku­ra­to­rė ir dai­li­nin­kė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė: „Mes – pra­mo­nės mies­tas, bet ne­tu­ri­me pra­mo­nės vei­do, is­to­ri­jos, mu­zie­jaus, me­no, kul­tū­ros ak­cen­tų. Pir­ma­sis star­tas – Di­zai­no sa­vai­tė, su­sig­rą­ži­na­mi pra­mo­ni­nio mies­to ir pra­mo­ni­nio di­zai­no ak­cen­tai.“ Zitos Stankevičienės nuotr.
Pa­ro­dos „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“ ku­ra­to­rė ir dai­li­nin­kė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė: „Mes – pra­mo­nės mies­tas, bet ne­tu­ri­me pra­mo­nės vei­do, is­to­ri­jos, mu­zie­jaus, me­no, kul­tū­ros ak­cen­tų. Pir­ma­sis star­tas – Di­zai­no sa­vai­tė, su­sig­rą­ži­na­mi pra­mo­ni­nio mies­to ir pra­mo­ni­nio di­zai­no ak­cen­tai.“ Zitos Stankevičienės nuotr.
Aly­taus di­zai­no sa­vai­tė „Įžval­gos KAR­TU“ pra­si­dė­jo pa­slap­tin­ga, net šiek tiek mis­tiš­ka pa­ro­da Aly­taus kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“ . Bu­vę med­vil­nie­čiai, mies­to gy­ven­to­jai ir sve­čiai, pa­kvies­ti drau­ge at­ras­ti, ko­kį so­cia­li­nį įskie­pį, kul­tū­ri­nį po­tė­pį mies­tui pa­li­ko Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­tas, be­ty­ri­nė­da­mi pra­ei­tį pa­ty­rė daug jau­di­nan­čių aki­mir­kų.

Di­džiau­sia med­vil­nės per­dir­bi­mo įmo­nė Bal­ti­jos ša­ly­se – „Aly­taus teks­ti­lė“ (bu­vęs Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­tas) – pra­dė­tas sta­ty­ti 1967, o ga­my­bi­nę veik­lą pra­dė­jo 1969 me­tais. Įmo­nė­je, ku­rio­je dir­bo iki 7 tūkst. žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos bei ne­ma­žai už­sie­nio ša­lių spe­cia­lis­tų, vy­ko vi­sas med­vil­ni­nių ga­mi­nių ga­my­bos cik­las. Ga­mi­niai bu­vo eks­por­tuo­ja­mi į dau­ge­lį Eu­ro­pos ša­lių. Tai bu­vo svar­biau­sia ne tik Aly­taus mies­to, bet vi­sos ša­lies pra­mo­nės ašis, tad 2007 me­tais įvy­kęs „Aly­taus teks­ti­lės“ ban­kro­tas bu­vo skau­dus smū­gis dar­buo­to­jams, mies­tui, Dzū­ki­jai.

Pa­ro­dos „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“ ati­da­ry­me da­ly­va­vu­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė ak­cen­ta­vo, kad prieš 53-ejus me­tus Aly­tu­je iš­ki­lęs Med­vil­nės kom­bi­na­tas pa­da­rė la­bai stip­rią įta­ką mies­to au­gi­mui ir plėt­rai.

„Ja­me dir­bo dau­ge­lio tė­vai, se­ne­liai ir gi­mi­nai­čiai. Su­si­kū­rė sa­vi­ta at­mo­sfe­ra, kul­tū­ra, per de­šimt­me­čius su­si­kau­pė dau­gy­bė is­to­ri­jų, ku­rios gal ne vi­suo­met vie­šai pa­sa­ko­ja­mos, pa­lie­ka­mos pa­slap­ty­je. O tai, kas vie­ša, ti­kiu, taps vie­nu ge­riau­sių ir gra­žiau­sių Aly­taus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­nių. Juo­lab, kaip in­tri­guo­ja pa­ro­dos ku­ra­to­rė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė, šian­die­ni­nis ren­gi­nys tik pir­mas to kul­tū­ros ko­do eta­pas, sėk­mės jo pa­ieš­ko­se“, – lin­kė­jo vi­ce­me­rė J.Šu­ke­vi­čie­nė.

Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­to is­to­ri­jos pa­ro­da žiū­ro­vui pa­teik­ta su pa­slap­ti­mis, siur­pri­zais, užuo­mi­no­mis, at­ski­rais epi­zo­dais, bet ap­iman­čiais be­veik vi­sa, kas per tuos de­šimt­me­čius vy­ko įmo­nė­je. Tie­sio­gi­nis dar­bas, vai­ni­kuo­tas so­cia­lis­ti­nio lenk­ty­nia­vi­mo, pri­vers­ti­nė fi­zi­nė mankš­ta, po­il­sio „pen­kmi­nu­tės“, ne­ap­si­mes­ti­nis rū­pes­tis dar­buo­to­jų svei­ka­ta, šei­mų lais­va­lai­kiu. Įterp­ta bui­ties epi­zo­dų, net mi­zan­scena iš „ne­to­le­ruo­ja­mo“ dar­buo­to­jų gy­ve­ni­mo. O kiek džiu­ge­sio ra­do­si Liu­dui Ra­ma­naus­kui pri­mi­nus Med­vil­nės kul­tū­ros rū­muo­se vykusių dis­ko­te­kų, ku­rių ne­pa­kei­čia­mu ve­dė­ju jis pats ir bu­vo, šur­mu­lį!

Tie, nau­jai pri­kel­ti, dau­ge­lio me­tų svo­riu už­klo­ti pri­si­mi­ni­mai, vir­pi­no med­vil­nės kom­bi­na­te dir­bu­sių­jų šir­dis.

„Med­vil­nei ban­kru­ta­vus, te­ko dirb­ti dar ne vie­no­je įstai­go­je. Bet to­kios ge­ros dar­bo at­mo­sfe­ros, ko­kią ju­tau bū­da­ma med­vil­nie­te, nie­kus ki­tur ne­pa­ty­riau. Žmo­gus čia bu­vo ver­ty­bė, ver­ti­na­mas jo darbš­tu­mas. Kiek­vie­nas med­vil­nie­tis jau­tė­me va­do­vų bu­vi­mą ša­lia, jų rū­pes­tį. Ne­per­de­du, jie lyg tė­vai bu­vo ša­lia ir dar­be, ir kul­tū­ri­nė­se šven­tė­se“, – sa­kė au­dyk­lo­je dir­bu­si An­ge­lė Baut­ro­nie­nė, pa­kal­bin­ta į kom­bi­na­to vy­riau­sio­jo in­ži­nie­riaus, tech­no­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ro Po­vi­lo Tu­nai­čio as­me­ny­bę per­si­kū­ni­ju­sio L.Ra­ma­naus­ko, ku­ris man­da­giai ga­my­bi­nin­kių klau­si­nė­jo, kaip kiek­vie­nai jų se­ka­si.

Ati­da­rant ne­įpras­tą pa­ro­dą, jos da­ly­viai ga­lė­jo pa­jus­ti ne tik bu­vu­sio med­vil­nės kom­bi­na­to at­mo­sfe­rą, bet ir pa­ma­ty­ti pir­mą­jį „Teks­ti­li­nin­ko“, įmo­nės laik­raš­čio nu­me­rį, pa­si­gė­rė­ti ga­min­tų au­di­nių asor­ti­men­tu, ko­ky­be, net at­si­kirp­ti po ga­ba­lė­lį kar­tū­no skiau­tės. Taip pat – pa­ben­drau­ti su tuo­met au­di­niams raš­tus kū­ru­sio­mis dai­li­nin­kė­mis teks­ti­li­nin­kė­mis, at­lik­ti ga­my­bi­nę mankš­tą, net pa­šok­ti, kaip anuo­met dis­ko­te­ko­je.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džius pir­mie­siems at­gar­siams apie pa­ro­dą „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“, dau­ge­lis aly­tiš­kių su­si­do­mė­jo, ar idė­ja tu­rės tę­si­nį? Pa­si­ro­do, taip, kar­tū­no ko­do pa­ieš­kos dar tik pra­si­dė­jo. Jo­mis su­si­do­mė­ju­sių­jų iki pat lie­pos vi­du­rio lauks dar ne vie­na pa­ro­da, ren­gi­nys, su­si­jęs su Med­vil­nės kom­bi­na­to is­to­ri­ja.

Ar tik­rai šios ga­lin­gos įmo­nės is­to­ri­ja su­griu­vo ir su­de­gė – taip pat ir tie­sio­gi­ne pras­me, kaip liu­di­jo fo­to­gra­fės Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės, kū­ry­bi­nį ke­lią taip pat pra­dė­ju­sios med­vil­nės kom­bi­na­te, 2019 me­tų di­džio­jo gais­ro nuo­trau­ka, eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­do­je?

„Pa­ro­dos dar kal­bės įvai­riais as­pek­tais – at­spin­dė­da­mos tiek Aly­taus med­vil­nės kom­bi­na­to dai­li­nin­kių, gy­ve­nu­sių ir dir­bu­sių Aly­tu­je, ryš­kius po­tė­pius ir įskie­pius mies­tui, tiek įvai­rių ki­tų pro­fe­si­jų, dar­bų, įvy­kių įta­ką Aly­tui“, – ža­da su­si­bū­ru­si kū­ry­bin­ga or­ga­ni­za­to­rių ko­man­da, va­do­vau­ja­ma „KAR­TU No KO­DAS 1967–2022“ ku­ra­to­rės Gin­ta­rės Mar­ke­vi­čie­nės.

Pa­ro­dą Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti iki rugsėjo mėnesio.

 

* * *

Vi­sa­da yra pa­si­rin­ki­mas: su­griau­ti ar­ba kur­ti

Ši pa­ro­da gy­vuos ir kis vi­sus tris mė­ne­sius. Ji pil­dy­sis, ro­dys nau­jas nuo­trau­kas, eks­po­na­tus, bus tar­si au­džia­mas ir mar­gi­na­mas gy­va­sis au­di­nys. Mes dar kar­tu su pri­si­mi­ni­mais, su mies­to is­to­ri­ja, su sa­vo is­to­ri­ja, pa­tir­ti­mi, jaus­mais. Gy­vo­ji vit­ri­na: is­to­ri­ja nė­ra baig­ti­nė, pa­ro­da – tai tik pir­mas žings­nis ir žen­klas, kad mies­tas tu­ri sa­vo vei­dą, ne­iš­ty­ri­nė­tą, ne­pri­pa­žin­tą sau, su trū­ku­mais, su džiaugs­mais ir liū­de­siu bei at­ei­ti­mi.

Mes – pra­mo­nės mies­tas, bet ne­tu­ri­me pra­mo­nės vei­do: is­to­ri­jos, mu­zie­jaus, me­no, kul­tū­ros ak­cen­tų. Pir­mas star­tas – Di­zai­no sa­vai­tė, su­sig­rą­ži­na­mi pra­mo­ni­nio mies­to ir pra­mo­ni­nio di­zai­no ak­cen­tai, kaip stip­ri sa­vi­tos kul­tū­ros da­lis. Kaž­ka­da su­si­kū­rė pra­mo­ni­nis Bau­hau­zas ir su­kū­rė pra­džią – ką mies­tas ga­li pa­si­im­ti at­ei­čiai?

Ar mies­tas pri­si­jungs prie šio ke­lio ir šio pa­si­rin­ki­mo – PRA­RAS­TI ir AT­RAS­TI – tai sprę­si­me šios pa­ro­dos me­tu, au­gin­si­me ir ana­li­zuo­si­me šią pras­mę kar­tu. Jūs – ne sve­čiai, jūs – is­to­ri­jos da­ly­viai, svar­būs ir įdo­mūs mies­tui. Pa­ro­da nė­ra sta­bas, tai – bu­vi­mas kar­tu ir pro­ce­sas. Tai, kas bu­vo, tas nie­kur ne­din­go, tai – gy­va. Kol da­li­na­mės, kol no­ri­me, ti­ki­me. Vi­sa­da yra pa­si­rin­ki­mas: su­griau­ti ar­ba kur­ti.

 

Aly­tus – Lie­tu­vos Kul­tū­ros sos­ti­nė 2022 kon­teks­te AT­RAS­TI iden­ti­te­to ko­dai:

  •  Ants­pau­das, kaip me­ni­nis ir kon­cep­tu­a­lus reiš­ki­nys, pri­tai­ko­mas įvai­riais bū­dais ab­so­liučiais vi­so­se sri­ty­se;
  •  Pra­mo­ni­nio mies­to vei­do pri­pa­ži­ni­mas ne kaip pro­ble­mos, bet kaip iš­skir­ti­nio, pa­trauk­laus kul­tū­ri­nia­me kon­teks­te;
  •  Jau­nas mies­tas, jau­nys­tės mies­tas – šie rak­ti­niai žo­džiai į ki­to­kią mąs­ty­se­ną;
  •  My­lin­tis mies­tas – pa­tvir­ti­ni­mas.

 

Ku­ra­to­rė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė

 

 

 

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.