Kam ir dėl ko skauda širdį (Kai prabyla nuotraukos...) (6)

Gimnazija
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos aplinkos tvarkymas, ypač medelių prie senojo gimnazijos pastato (buvusi pradžios mokykla Nr. 1, laikinai čia kurį laiką veikė ir amatų mokykla, o po karo persikėlė ir mokytojų seminarija) iškirtimas iššaukė emocijų pliūpsnį ir sukėlė daug kalbų. Labiausiai į įvykusius pradinius pokyčius sureagavo buvę gimnazijos mokiniai, galbūt buvę seminarijos absolventai, dalis miesto bendruomenės. Atsirado teigiančių, kad ąžuolai buvo sodinami mokyklą baigusių mokinių, dėl to tai yra ypatinga vertybė. Dar užsiminta, kad tai senuosius laikus menantys ąžuolai. Kaip yra iš tikrųjų?

 

 

O čia tik už kelio šviesi kaip diena seminarija,

Su išaugtu seniai sukirptu ąžuoliukų švarku...

„Seminarija“,

Albertas Antanavičius,

buvęs gimnazijos auklėtinis ir gimnazijos himno autorius

 

 

Pirmiausia tenka konstatuoti, kad mokyklos muziejaus archyve kol kas nerasta nė vienos nuotraukos, kurioje būtų įamžintas ąžuoliukų sodinimo, kaip abiturientų laidos įamžinimo ženklo, nuotraukų. Mokyklai tokių nuotraukų atsiradimas būtų vertingas šimtametės gimnazijos istorijos dokumentas. Kol kas nepavyko aptikti ir tekstinės informacijos, išskyrus dabar, atliekant aplinkos tvarkymo darbus, rastus dokumentus. Pirmasis dokumentas pasirašytas 1968 m gegužės 4 dieną, Jame mokyklos mokinių pasižadėjimas buvusiam mokyklos direktoriui ir mokytojui Stasiui Totoriui „siekti gilių ir tvirtų mokslo žinių, veržtis į mokslo pasaulio paslaptis“, „savo jaunomis rankomis turtinti ir puošti savo gimtąjį kraštą“, „rūpestingai prižiūrėti, auginti ir puoselėti jubiliato rankomis pasodintą ąžuoliuką“ . Dokumentas prasmingas ir tiems laikams labai patriotiškas, nors Aktą pasirašė mokyklos pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius. Apačioje dar yra prierašas: „Jaunosios gvardijos“ pionierių draugovės pirmininkas“. Kitas 1973 m. užkastas dokumentas – 10 žodžių pranešimas apie Alytaus rajono pionierių dalyvavimą talkoje, skirtoje Lietuvos pionierijos 50-mečio progai. Atkreiptinas dėmesys į dokumento parašymo datą ir turinį - pionierijai 50 metų. Vadinasi, Lietuvos pionierijos veiklos pradžia – 1923 metai. Akivaizdi demagogija ir sovietmečio dvasią atspindintis teiginys. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad daugiau kokios nors dokumentacijos, ypač susijusios su abiturientų pasodintais ąžuoliukais, nerasta. Niekas neabejoja, kad mokykloje buvusi graži tradicija: mokiniai sodino medžius ir rašė laiškus ateinančioms kartoms. Bet kur tie laiškai? Išrovus ąžuoliukus jie turėjo pilte pasipilti... Žinoma, jei jie buvo užkasti. O gal juos ir dabar saugo auklėtojai ar klasės seniūnai, o gal jie užkasti kitoje vietoje, pavyzdžiui, prie didžiojo akmens? Beje, kai kokie nors dokumentai užkasami, visada turima omeny, kad juos kas nors ras. Ačiū Dievui, kad bent du dokumentai buvo rasti – kitaip apie tai niekas ir nebūtų sužinojęs.

Paini istorija ir su tais ąžuolais-ąžuoliukais. Mokyklos muziejaus archyve yra nuotraukų su ąžuoliukais – dažniausiai jos įdėtos kaip vinjetės puošybos ir informaciniai elementai, atskleidžiantys gana įdomią tų ąžuolų-ąžuoliukų istoriją.

Kai 1932 metais buvo prie kertinio akmens įdėtas mokyklos statybos pradžios aktas, o 1933 metais pradėjo veikti pradžios mokykla Nr.1, jokių planų ten sodinti kokius nors medžius bent iš pradžių nė nebuvo – mokykla ir taip išdygo beveik miške, šalia dabartinio Miesto sodo.

1. 2.

 

3.

 

Karo metais, kai čia laikinai buvo apsistoję vokiečiai, irgi jokio ąžuolyno nebuvo.

4.

Apie atsiradusius prieš pastatą ąžuoliukus galima apytiksliai kalbėti nuo kokių 1950 metų (tiesa, dabar pasirodžiusiuose komentaruose nurodyta net 1937 metų data. Beje, Kazys Klimavičius savo atsiminimuose yra teigęs, kad 1945 metais seminarijos teritorija buvo aptverta tvora).

1956 metų Alytaus pedagoginės mokyklos 14 laidos B kurso absolventų mokyklai padovanotame albume-videofilme yra kelios 1955-1956 metų nuotraukos, iš kurių galima suprasti, kad ąžuoliukai jau gerokai ūgtelėję.

5. 6.

 

7.