Kaip Prač­kai­la ru­de­nį skai­čia­vo: pa­ro­dos plo­tas – hek­ta­ras, re­kla­ma – iš­va­ka­rė­se, o feis­bu­kas su­kvie­tė lan­ky­to­jų kaip į ge­rą ves­tu­vę!

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2020 Rugsėjis 29
Hu­mo­ris­tas Vai­das Prač­kai­la.
Hu­mo­ris­tas Vai­das Prač­kai­la.
Hu­mo­ris­tas Vai­das Prač­kai­la pri­sta­tė sa­vo ta­py­bos pa­ro­dą „Skai­čiuo­ju ru­de­nį“... miš­ke. Nors dau­ge­lis jo var­dą sie­ja su Apo­lio­ni­jos Zi­zirs­kie­nės per­so­na­žu, šį­kart Apo­lio­ni­ja nie­kuo dė­ta, kaip ir, be­je, jo­kie vi­ru­sai ar gry­nas oras. Tie­siog au­to­riui no­rė­jo­si kaž­ko ori­gi­na­laus ir ne­ti­kė­to, re­gis, pa­vy­ko.

– Kaž­kaip ne­ti­kė­ta: hu­mo­ris­tas Vai­das Prač­kai­la, ak­ty­vus so­cia­li­nių tin­klų ir ki­to­kios vir­tu­a­ly­bės var­to­to­jas, hu­mo­ris­ti­nės kom­piu­te­ri­nės gra­fi­kos (pri­ko­lų) kū­rė­jas grįž­ta prie kla­si­kos – tra­di­ci­nės ta­py­bos, (ne)įpras­to pa­ro­dos for­ma­to – ko­dėl?

– Kom­piu­te­ri­nė gra­fi­ka, pri­ko­lai ir ta­py­ba ei­na ko­ja ko­jon. Vi­som „ko­jom“ rei­kia įkvė­pi­mo, ori­gi­na­lių, ne­ti­kė­tų, net­gi keis­tų min­čių. Kas viš­čiu­kus ru­de­nį skai­čiuo­ja, o aš – nu­ta­py­tus pa­veiks­lus. Šių me­tų der­lius ne­di­de­lis, bet tuos „viš­čiu­kus“ klai­kiai no­rė­jau pa­ro­dy­ti tau­tie­čiams. Ka­dan­gi pa­veiks­lai di­do­ko­ko for­ma­to, tai bet kur ne­tel­pa, o mū­siš­kis ąžuo­ly­nas-skrob­ly­nas-la­puo­ty­nas, gra­žiai va­di­na­mas tra­ke­liu, tam la­biau­siai ti­ko! Juo­lab, za­na­vy­kiš­kai mąs­tant, nei pa­tal­pų nuo­mos, nei elek­tros mo­kes­čių ne­rei­kia mo­kė­ti. Pa­skai­čia­vau, kad eks­po­zi­ci­jos plo­tas už­ėmė šiek tiek virš vie­no hek­ta­ro, o ta­me ru­de­nio la­pų pri­sė­ta­me hek­ta­re gra­žiai til­po net 36 pa­veiks­lai. Dar vie­na, pa­ti svar­biau­sia prie­žas­tis, ko­dėl pa­ro­da miš­ke – kad ir ne­žmo­niš­kai, svar­bu ki­to­niš­kai.

– Ar tep­tu­kas nu­kon­ku­ra­vo kom­piu­te­rį?

– Kom­piu­te­ris tep­tu­kui pa­de­da kaip nie­ka­da, va­lio šiuo­lai­kėm tech­no­lo­gi­jom ir vi­sa­ga­liui in­ter­ne­tui! Ne­pa­sto­vūs ru­de­ni­niai orai ne­lei­do vis­ko su­pla­nuo­ti iš anks­to, kad pa­ro­da vyks, pa­skel­biau iš va­ka­ro, ir per ne­pil­nas 20 va­lan­dų feis­bu­ki­nės re­kla­mos į Tra­ke­lį su­si­rin­ko liau­dies kaip į ge­ras ves­tu­ves – apie 60 įvai­riau­sio am­žiaus žmo­nių. Dė­ko­ju vi­siems re­kla­ma pa­si­da­li­ju­siems. Pa­ro­dos re­kla­mą ma­tė apie 2000 in­ter­nau­tų. Pri­si­pa­žin­siu, ne­si­ti­kė­jau to­kio su­si­do­mė­ji­mo.

Grei­čiau­siai su­re­a­ga­vo iš­ti­ki­miau­si ben­dra­žy­giai ir pa­gal­bi­nin­kai – gru­pė „BENT“, Ed­vi­nas Za­lec­kas ir Vy­tau­tas Mu­liuo­lis jau se­no­kai ža­dė­jo pa­dai­nuot, o, be to, į Ed­vi­no au­to­mo­bi­lį pui­kiai tel­pa di­de­li pa­veiks­lio­kai. So­dy­bos „Pa­kran­tė“ šei­mi­nin­kė An­ge­lė Praš­čiū­nie­nė jau nuo se­no pa­rams­to vi­sas ma­no idė­jas ir plo­tu, ir vai­šė­mis. Dar kar­te­lį vi­siems trims LA­A­A­BAI AČIŪ!

– Ar gal ta­py­ba Vai­do gy­ve­ni­me bu­vo vi­sa­da, tik ma­žiau ro­do­ma?

– Dai­li­nin­ką vaiz­duo­ju nuo ma­žens. Iš­ban­džiau dau­gy­bę vi­so­kių tech­ni­kų. Da­bar jau pri­li­pau prie rim­tos ta­py­bos alie­ji­niais da­žais ant dro­bės. Ne­pre­ten­duo­ju į kaž­ką to­bu­lai ne­pri­ekaiš­tin­go. Kai už­plau­kia įkvė­pi­mas, už­si­de­gu šven­tin­tą žva­kę, jei­gu nie­ko nė­ra na­mie, per kom­pą vi­sa ger­kle už­lei­džiu in­stru­men­ti­nę mu­zi­ką, tep­tu­ką į ran­kas ir – skrai­dau per met­rą virš že­mės! Kar­tais pra­di­nė min­tis ne­su­tam­pa su ga­lu­ti­ne, kar­tais per­ta­pau iš nau­jo se­nus pa­veiks­lus. Kaip sa­ko, to­bu­lė­ji­mas be­ri­bis, po šiai die­nai vis mo­kau­si ir mo­kau­si.

– Ar žmo­nės pa­veiks­lus dar per­ka šiais lai­kais?

– Bent jau kol kas man iš pa­veiks­lų men­kas biz­nis. Dau­giau sa­vo ma­lo­nu­mui. Pa­veiks­lai – pra­ban­gos da­ly­kas, ne kas­dien rei­ka­lin­gas. Ma­niš­kiai ga­nė­ti­nai di­de­li, tai bet ko­kio­je stu­bo­je ne­tel­pa. Ne­sa­kau, kad dir­bu vi­sai be nau­dos. Kaž­ka­da bu­vo pa­ro­da vi­du­rio An­gli­jos lie­tu­vių na­muo­se, tai ten įsi­gi­jo vie­ną ki­tą pa­veiks­lė­lį. La­biau­siai džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si, kad pa­veiks­las įdo­miu pa­va­di­ni­mu „Nu­si­prau­sęs me­dis iš­bri­do iš eže­ro, val­gys obuo­lį“ pa­ti­ko Sei­mo na­riui Al­gi­man­tui Sa­la­ma­ki­nui, tai po pa­ro­dos Sei­me tas me­dis su vi­su obuo­liu iš­ke­lia­vo į Sa­la­ma­ki­nų na­mus.

Jau su­ren­giau apie 40 pa­ro­dų po Lie­tu­vos did­mies­čius, mies­te­lius ir kai­mus. Žmo­nių ne­mo­ku ta­pyt, tai daž­niau­siai dro­bė­je iš­ryš­kė­ja na­tiur­mor­tai, pei­za­žai, me­džiai ir vi­so­kios ki­to­kios mal­kos.

– Kuo ap­skri­tai šiuo me­tu už­si­i­mi, kaip pa­vei­kė ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pla­nus pan­de­mi­ja?

– Vi­ru­sy­nas šiek tiek su­jau­kė pla­nus, bet prieš ko­ro­ną ne­pa­pū­si, tai nė­ra ir ko ner­vin­tis. Il­gai pla­nuo­tą ju­bi­lie­ji­nį kon­cer­tą te­ko nu­kel­ti net į ki­tų me­tų lap­kri­tį, o šiaip va­sa­rą dar­bų ne­trū­ko. Ve­džiau įvai­rias šven­tes, kai­mo ben­druo­me­nių pro­jek­ti­nius ren­gi­nius. Kar­tu su mu­zi­kan­tais tu­ri­me pa­ruo­šę ori­gi­na­lią gra­žių dai­nų ir svei­ko hu­mo­ro pro­gra­mą, bai­siai tin­ka­mą ir ju­bi­lie­jams, ir ves­tu­vėms, ir ben­druo­me­nių be­igi įmo­nių va­ka­ro­nėms... Le­kiam vi­sur, kur pa­kvie­čia.

– O kaip pan­de­mi­ja pa­vei­kė žiū­ro­vus – ar jie pa­si­gen­da hu­mo­ro ren­gi­nių, ar gal jau sa­ko, kad ver­čiau sau­giai pa­sė­dės na­mie?

– Kon­cer­tų ge­ro­kai su­ma­žė­jo, bet pa­ste­bė­jau, kad, pa­si­bai­gus ka­ran­ti­nui, per va­sa­rą žmo­nės kaip ėjo į ren­gi­nius, taip ir ei­na. Gal net gau­siau. Na, o da­bar jau vėl pra­si­de­da vi­so­kie „griež­ti­ni­mai“, tai teks pri­stab­dyt veik­los ar­klius.

– O kaip se­ka­si šiuo me­tu Apo­lio­ni­jai Zi­zirs­kie­nei? Ar bi­jo ko­vi­du­ko, ko­kių prie­mo­nių ėmė­si?

– Apo­lio­ni­ja, kaip vi­sa­da, žy­di vis „kuo­nuo­pui­kiau“. Už­si­ra­šy­kit į Zi­zirs­kie­nės fa­ce­bu­kės drau­gus ir pa­ma­ty­sit, kad vis­kas links­mo­kai ir šmaikš­to­kai. Zi­zirs­kie­nė ant aukš­to ra­do ta­ry­bi­nių lai­kų „pro­ti­vo­ga­zą“ ir jau be­veik bu­vo su­si­ruo­šu­si at­va­žiuo­ti Aly­tun pra­si­eit per Ro­tu­šės aikš­tę to ko­vi­du­ko pa­gąs­dint, bet... per du­jo­kau­kę ne­ma­tyt kla­siš­ko ma­kia­žo. O Apo­lio­ni­ja, jei­gu ne­pa­si­da­žo lū­pų, tai ko­jom bū­na šal­ta, taip vi­ru­so pa­gąs­di­ni­mo idė­ja ir li­ko min­ty­se. Gro­žis nu­ga­lė­jo pan­de­mi­ją!

– Be­je, ar vi­ru­sas, pan­de­mi­ja yra tin­ka­ma te­ma šmaikš­ta­vi­mui? Ar žmo­nės lin­kę apie tai juo­kau­ti?

– Man as­me­niš­kai vi­sai ne­pa­tin­ka ta ko­vi­di­nė te­ma, nors ap­skri­tai mie­li tau­tie­čiai nie­kuo ne­nu­ste­bi­no – kai Lie­tu­vo­je daug­maž vis­kas ge­rai, kei­kia pa­čių iš­rink­tą val­džią ir žven­gia pa­kam­piais, kai blo­gai – drabs­to vie­ni ki­tus tirš­čiais ir to­liau žven­gia pa­kam­piais.

Na, o Apo­lio­ni­ja Zi­zirs­kie­nė ne­at­si­lie­ka nuo vi­sų. Va, vie­nas pri­ko­liu­kas (žr. nuotr.)

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.