Kaip lai­vą pa­va­din­si, taip jis ir plauks

Ek­ra­ne iš­šo­ka pus­la­pis, nar­šau jį sker­sai ir iš­il­gai, nė­ra biu­dže­to, nors tu ką. Pri­min­siu, – sa­vai­tė po jo pa­tvir­ti­ni­mo.

Ra­šau už­klau­są nu­ro­dy­tu ofi­cia­liu sa­vi­val­dy­bės el. pa­što ad­re­su. Au­to­ma­tas ne­tru­kus at­sa­ko: „Sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­slau­gas už­si­sa­ky­ki­te in­ter­ne­tu“ ir pri­de­da nuo­ro­dą. Spau­džiu ją, iš­šo­ka juo­das už­ra­šas: „Klai­da 404 – Pus­la­pis ne­eg­zis­tuo­ja“. Dar kar­te­lį spust – vėl tas pats už­ra­šas.

Pir­ma min­tis, jog ma­ne kvai­li­na, nes ne­ga­li juk taip bū­ti, kad šia­me tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je per sa­vai­tę ne­įma­no­ma pla­čia­jai vi­suo­me­nei pa­teik­ti men­kos ap­im­ties do­ku­men­to in­ter­ne­ti­nė­je ver­si­jo­je, o an­tra, – rim­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja juk ne­siun­ti­nės in­te­re­san­to in­for­ma­ci­jos ieš­ko­ti ne­eg­zis­tuo­jan­čia­me pus­la­py­je?

Tai­gi, pa­si­ju­tau tar­tum be­si­rau­si­ąs, kaip da­bar ma­din­ga sa­ky­ti, „fei­ki­nia­me“, t. y. ne­tik­ra­me, pus­la­py­je.

Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, jog toks jaus­mas bu­vo apė­męs, vos įsi­jun­gus tą tin­kla­la­pį. Mat keis­ta pa­si­ro­dė, kad to­je vie­to­je, kur įpras­tai bū­na ti­tu­li­niuo­se val­džios pus­la­piuo­se mies­to ar ra­jo­no her­bas, čia vai­kiš­ka ran­ke­le iš­ve­džio­tas mies­to pa­va­di­ni­mas.

Vė­liau pa­si­tik­ri­nau, per­žiū­rė­jęs ma­žiau­siai de­šimt at­si­tik­ti­nai pa­si­rink­tų sa­vi­val­dy­bių ofi­cia­lius tin­kla­la­pius, ir tik­rai: vi­sur prieš sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mą iš­di­džiai švie­tė jos her­bas, o pas mus vie­toj jo pa­ke­ver­zo­ta – „Aly­tus“. Ori­gi­na­lu.

Stai­ga su­mo­jau, kad mū­siš­kė val­džia la­biau sa­vo žmo­nė­mis rū­pi­na­si: juk mies­to her­bą ne vi­si pa­žin­ti ga­li, o kai taip žais­min­gai, in­ty­miai lyg vai­ku­čio, pa­ra­šy­ta, nie­kaip ne­su­pai­nio­si: Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė yra Aly­tus, o ne koks nors Bal­bie­riš­kis!

Rim­čiau kal­bant, pa­na­šu, kad šio pus­la­pio di­zai­ne­ris ge­ro­kai „pri­plau­kęs“ bu­vo, ofi­cia­lų mies­to her­bą pa­keis­da­mas sti­li­zuo­tu mies­to var­do už­ra­šu ar­ba la­bai sa­vo­tiš­kai su­pran­tan­tis „sa­vi­raiš­kos lais­vę“ – pre­ki­nį žen­klą nau­do­ti vie­to­je her­bo.

Gai­la, kad mies­to gal­vos, to­le­ruo­jan­čios to­kią sa­vi­veik­lą, ne­ži­no pa­pras­tos, se­na­me ani­ma­ci­nia­me fil­mu­ke įgar­sin­tos tie­sos: „Kaip lai­vą pa­va­din­si, taip jis ir plauks.“

To­dėl tik­riau­siai ne­reik­tų ste­bė­tis, kad net dvi sa­vai­tes kaž­kur sa­vi­val­dy­bės tin­kla­la­pio in­ter­ne­ti­nė­se pla­ty­bė­se pa­slap­tin­gas, kaip koks Skra­jo­jan­tis olan­das, plau­kio­jo se­niai po­pie­riaus la­puo­se su­gul­dy­tas šių me­tų mies­to biu­dže­tas. Gal ir bū­čiau ran­kas nu­lei­dęs jo be­ieš­ko­da­mas, jei­gu ne rim­ta pa­gal­ba. Mat, pra­bė­gus sa­vai­tei po pri­ėmi­mo (02-05) jo ne­ra­dęs tin­kla­la­py­je, laiš­ke­liu ma­lo­niai me­ro pa­si­tei­ra­vau, gal dar ne XXI am­žiu­je gy­ve­na­me, kad mo­der­nių in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų vai­siais mė­gau­tis ne­ga­li­me.

Po dvie­jų die­nų Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­ja at­siun­tė pa­aiš­ki­ni­mą: „In­for­ma­ci­ją in­fog­ra­fi­ko for­ma ra­si­te Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to por­ta­le pir­ma­die­nį. Kol kas šio do­ku­men­to vaiz­di­nė me­džia­ga dar yra ma­ke­tuo­ja­ma.“

Pri­si­pa­žin­siu tą pir­ma­die­nį (02-10) ne­tu­rė­jau lai­ko leis­tis į pa­ieš­kas, to­dėl nei pa­tvir­tin­ti, nei pa­neig­ti, jog bū­tent tą die­ną do­ku­men­tas ta­po vir­tu­a­liai pa­sie­kia­mas vi­suo­me­nei, ne­ga­lė­čiau. Už­tat, kai tre­čia­die­nį (02-12) ga­vau ki­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­to laiš­ke­lį su biu­dže­to lo­ka­ci­jos in­ter­ne­ti­niu ad­re­su, pa­ga­liau ga­lė­jau jį at­si­vers­ti ir su­si­pa­žin­ti.

Tie­są sa­kant, esu ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kad su sa­vo ma­ža už­klau­sa sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų ne­bu­vau už­mirš­tas ir ga­nė­ti­nai ge­rai in­for­muo­tas. Iš ko­to ver­čia kit­kas: kaip ga­li be­maž dvi sa­vai­tes už­truk­ti dar­bas, ku­rį įgu­du­si ran­ka tu­rė­tų pa­da­ry­ti per ge­rą pus­die­nį? Juk į in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį įkel­ti ke­tu­ris „Word“ pro­gra­mos do­ku­men­tė­lius te­trun­ka po­ra mi­nu­čių, o dvy­li­ka pus­la­pių ap­li­ka­ci­jo­mis, gra­fi­kė­liais ir ke­lio­li­ka ei­lu­čių teks­to su­ma­ke­tuo­ti iš to duo­ną val­gan­čiam, man re­gis, blo­giau­siu at­ve­ju, tu­rė­tų pa­kak­ti die­nos.

Da­bar ei­ki­me prie es­mės – vi­suo­me­nei pa­teik­to mies­to biu­dže­to tu­ri­nio ir for­mos. Te­at­lei­džia man Dan­gus ir il­gas die­nas prie to ma­ke­ta­vi­mo triū­sę spe­cia­lis­tai bei šiuo jų dar­bu pa­ten­kin­tie­ji, kad pa­sa­ky­siu, jog tai, kas pa­teik­ta vi­suo­me­nei, yra žiau­riai ne­in­for­ma­ty­vu ir grei­čiau pri­me­na ko­kios nors par­ti­jos prieš­rin­ki­mi­nį buk­le­tą.

Iš­oriš­kai gra­žu, kai vie­na­me pus­la­py­je su­ra­šy­ti skai­čiu­kai, kiek šie­met skir­ta „Svei­ka­tos ap­sau­gos ge­ri­ni­mui“ ir „So­cia­li­nei ap­sau­gai“, bet prie iš­raiš­kin­gai nu­pieš­tų dan­tų pro­te­zų ir už­ra­šo „Dan­tų pro­te­za­vi­mui“ nė su stip­riau­siais aki­niais ne­ra­si kon­kre­čių skai­čių.

Ly­giai tas pats su so­cia­li­ne ap­sau­ga, kai iš­var­di­ja­mos ke­tu­rios fi­nan­suo­ja­mos sri­tys, ne­nu­ro­dant, po kiek joms skir­ta. Nie­kaip ne­su­ra­dau man itin ak­tu­a­lios in­for­ma­ci­jos, kiek šie­met sa­vi­val­dy­bė mes­te­lė­jo pi­ni­gų pro­gra­mai, ža­dan­čiai ne­įga­lie­siems pri­tai­ky­ti jų būs­tą ir gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką. Ar iš­vis kiek nors sky­rė?

Pa­si­do­mė­ję spor­tu ir kul­tū­ra, ne­sun­kiai su­ži­no­si­te skir­tas su­mas, net­gi ra­si­te iš­var­dy­tus svar­biau­sius šių me­tų fi­nan­suo­ja­mus ren­gi­nius. Bet, pa­vyz­džiui, kiek šie­met kai­nuos Mies­to šven­tė ar ka­lė­di­nio lai­ko­tar­pio ren­gi­niai, mies­te­lė­nams ži­no­ti – ta­bu.

Ne­kal­bant jau apie tai, ko­kios pa­ra­mos su­lauks pro­fe­sio­na­lios spor­to ko­man­dos ar kaip bus pa­rem­tas ne­įga­lių­jų spor­tas.

Kiek la­biau de­ta­li­zuo­ta „Mies­to in­fra­struk­tū­ros prie­žiū­ra“, čia ga­li­ma ma­ty­ti, kam ir kiek bus skir­ta pi­ni­gų. Aiš­kiau ir kiek mū­sų pi­ni­gė­lių nu­ke­liaus mies­to in­fra­struk­tū­rai plė­to­ti.

La­bai svar­bu ži­no­ti, kiek mums šie­met kai­nuos mies­to sa­vi­val­dy­bės veik­la. Di­de­liais skai­čiais kon­kre­čiai pa­ra­šy­ta: 8 470,3 tūkst. eu­rų. Ta­čiau to­liau – vi­si ga­lai ve­da į van­de­nį, tiks­liau prie sim­bo­li­nių še­šia­kam­pių ap­li­ka­ci­jų su mįs­lin­gais pa­va­di­ni­mais: „Kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mas“, „Pro­jek­ti­nės ini­cia­ty­vos „Tau, Aly­tau“, „Pa­slau­gų per­kė­li­mas į elek­tro­ni­nę erd­vę.“

Čia, ma­tyt, tu­rė­tų slėp­tis ir at­ly­gis už tą ti­ta­niš­ką dar­bą į tin­kla­la­pį ke­liant in­for­ma­ci­ją apie mies­to biu­dže­tą.

Bet ypač in­tri­guo­ja, kas ir už kiek sle­pia­si čia: „Mies­to įvaiz­džio ir in­for­ma­ci­jos sklai­dos prie­mo­nės, gy­ven­to­jų in­for­ma­vi­mas ir įtrau­ki­mas į mies­to spren­di­mus“. Ga­li­ma spė­ti, jog taip už­mas­kuo­ta ta ne­men­ka su­me­lė, ku­ri „ne­del­siant“ bus pa­nau­do­ta per TV tran­sliuo­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džius. De­ja, kon­kre­čių skai­čių nė­ra.

Nė­ra skai­čių, – mies­te­lė­nams nė­ra šo­ko. Nė­ra šo­ko, – nė­ra jų „įsi­trau­ki­mo į mies­to spren­di­mus“. Nė­ra mies­te­lė­nų įsi­trau­ki­mo, bet yra „mies­to įvaiz­džio sklai­da“. Ofi­cia­lų her­bą kei­čiant pre­ki­niu žen­klu. Taip ir gy­ve­na­me, ne­ži­nio­je pluk­do­mi.