Ką daryti darbdaviams, vykdantiems veiklą Alytuje netoli gaisravietės  

Pirmiausia, anot A. Daubaraitės, darbdaviai turi pareigą įsivertinti, ar darbuotojų darbo sąlygos nėra kenksmingos. Toks įvertinimas gali būti atliekamas remiantis Alytaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis (pvz., komisija iškomunikavo draudimą Pramonės rajone esančioms įmonėms vykdyti veiklą spalio 21 d. iki 17 val.), išskyrus tam tikras išimtis. „Atkreipiame dėmesį, kad ekstremalių situacijų komisijos sprendimai yra privalomi. Nesant komisijos draudimo vykdyti darbus, darbdaviai turėtų stebėti situaciją ir bendradarbiaudami su savo darbų saugos ir sveikatos specialistais individualiai įsivertinti, ar darbo sąlygos nėra kenksmingos, ar darbo aplinka atitinka taikomas higienos normas, ar darbo vietose yra reikalingos darbuotojų saugos priemonės“, – sako „Sorainen“ teisininkė.

Antra, darbdaviams nustačius, kad darbo sąlygos yra kenksmingos ir dėl to darbuotojai dirbti negali, darbai privalo būti sustabdyti iki tol, kol darbo sąlygos bus saugios.

Darbų stabdymo įforminimas, apmokėjimas ir darbuotojų (ne)grįžimas į darbą

• Darbų sustabdymo įforminimas: esant kenksmingoms darbo sąlygoms, dėl kurių darbai negali būti vykdomi, įmonės privalo priimti sprendimą sustabdyti darbus (pvz., sprendimą įforminant įmonės vadovo įsakymu). Sprendime privalo būti nurodyta, iki kada darbuotojų darbas yra sustabdytas ir kokiu būdu darbuotojai bus informuoti apie pareigą grįžti į darbą. Kalbant apie darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teisės aktai nenustato privalomos žiniaraščių formos ir pildymo tvarkos, todėl šis laikas turėtų būti žymimas įmonėje nustatyta tvarka ir atspindėti faktinę situaciją (t. y. darbuotojo nebuvimą darbe dėl kenksmingų darbo sąlygų). Darbdaviai neturėtų forminti šio laiko kaip darbuotojų nemokamų ar kito tipo atostogų. 

• Apmokėjimas darbuotojams: vadovaujantis darbų saugą reguliuojančiais įstatymais ir Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimais, darbo sustabdymo dėl kenksmingų darbo sąlygų laiku darbuotojams turėtų būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. 

• Darbuotojų grįžimas į darbą: įvertinus darbo sąlygas ir nustačius, kad jos saugios dirbti, darbuotojai turi nedelsiant būti informuoti apie pareigą grįžti į darbą. Informacija darbuotojams turėtų būti teikiama įprastomis komunikacijos su darbuotojais priemonėmis (pvz., el. laiškais, SMS, informacijos pateikimu įmonės intranete, telefonu). 

• Darbuotojų atsisakymas dirbti dėl kenksmingų darbo sąlygų: jei pavojaus darbuotojų sveikatai nebėra ir jie yra informuoti apie būtinybę grįžti į darbą, bet negrįžta, toks elgesys gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio darbdavys galėtų pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą. 

• Darbuotojai, turintys vaikų: nors saugiomis darbo sąlygomis darbuotojai turės grįžti į darbą, kai kurios mokyklos ir darželiai gali rekomenduoti vaikų dar kuris laikas neleisti į ugdymo įstaigas. Tokiu atveju darbdaviai turėtų būti pasirengę darbuotojų prašymams dirbti iš namų arba pasiimti laisvą dieną vaikams prižiūrėti. Darbuotojų prašymai turėtų būti tenkinami atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką (pvz., ar įmanomas darbas iš namų), kategoriją, kuriai priklauso darbuotojas (pvz., darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų, prašymas dirbti nuotoliniu būdu privalo būti tenkinamas, jei darbdavys neįrodo, kad tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ypatumų), ir situacijos skubumą, todėl tokie prašymai turėtų būti vertinami operatyviai laikantis Darbo kodekse įtvirtintų principų.

Natūralu, kad įmonėms sustabdžius darbus, verslas patirtų nuostolių. Tokiu atveju reikėtų peržiūrėti draudimo polisus ir įsivertinti, ar toks įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, dėl kurio visi nuostoliai (ar dalis jų) galėtų būti atlyginami. Taip pat reikėtų peržiūrėti sutartis su partneriais, laiku juos informuoti apie susidariusią situaciją, įvertinti galimus padarinius bei galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo iš juos sukėlusios įmonės.

Darbo skelbimai