Jorė Paplauskaitė: „Baletas – kaip svajonės išsipildymas” (85)
– Nuo kelerių metų pradėjai lankyti baletą ir kas paskatino?
– Baletą pradėjau lankyti būdama septynerių metų. Kai pirmąkart apsilankiau Operos ir baleto teatre Vilniuje. Mane sužavėjo balerinų grakštumas, lengvumas, norėjau būti panaši į jas, tad, galima sakyti, tai ir paskatino lankyti.
– Ar buvo kitų variantų, ką norėjai veikti? Ar su šokiu susijusios veiklos visad buvo kaip pasirinkimas numeris vienas?
– Kiek prisimenu, Alytuje nebuvo daug užsiėmimų, ką norėčiau lankyti. Trumpai šokau hiphopą, mėginau žaisti krepšinį, baletas – kaip svajonės išsipildymas – atėjo nelauktai. Ką tik įsikūrusi baleto studija buvo kaip naujas išbandymas, o dabar tai tapo ir neatsiejama gyvenimo dalimi.
– Ar pirmo karantino pradžioje neužklupo skepticizmas, jog neverta toliau lankyti baleto ir šokti nenutuokiamą laiką nuotoliniu būdu, užsidarius savo kambaryje, tarp keturių sienų?
– Pirmo karantino metu mąsčiau pozityviai. Būdama namuose pasidarydavau individualias treniruotes, nes repeticijos nuotoliniu būdu dar tuomet nevyko, kaip vyksta dabar, reikėdavo nusiųsti vadovei nuotraukas, vaizdo įrašus, kaip šokame – to pakakdavo. Kiekviena diena neprabėgdavo be judesio: šokau, sportavau, todėl išlikau pozityvi, nepaisant užklupusios pandemijos.
– Konkursai, koncertai bei kiti renginiai yra neatsiejama tavo, kaip baleto šokėjos, dalis, normalu, jog jie ilgą laiką nevyksta, ko labiausiai iš jų pasigedai?
– Man asmeniškai konkursai nebuvo pati mėgstamiausia kaip šokėjos veiklos dalis. Esu labiau namų žmogus, tad nevykdavau į juos su trykštančiu entuziazmu ar užsivedimu, todėl nemanau, kad jų pasigendu.
– O tai kuri visgi tau mėgstamiausia baleto lankymo dalis?
– Tiesą sakant, kai kartu su kitomis balerinomis – drąsiai galiu jas įvardyti kaip savo artimas drauges – repeticijų metu šokdavome, improvizuodavome, kvailiodavome, džiaugdavomės viena kitos kompanija, leidome nerūpestingą ir be galo gerą laiką kartu. To labiausiai pasiilgstu.
– Neturi įsimintiniausio konkurso ar koncerto, kuriuo galėtumei pasidalyti?
– Alytaus jaunimo centro organizuojami kalėdiniai koncertai labiausiai atmintyje įstrigo. Tikriausiai dėl to, kad jokios aplinkybės nesukeldavo streso, priešingai nei konkursų metu. Kalėdiniai koncertai buvo kaip metų užbaigimo šventė. Nuotaika tapdavo pakili, atmosfera kupina geriausių emocijų.
– Minėjai, jog šoki baletą nuo septynerių metų, kas skatino jį lankyti iki pat šių dienų?
– Nemeluosiu, per šiuos metus buvo visko: kartais ieškodavau pasiteisinimų, kodėl nenuėjus į repeticiją, kartais buvo jaučiamas paskatos trūkumas, nes laukdavo ir kiti, su mokykla susiję namų darbai, kuriems reikėdavo skirti papildomo laiko. Nepaisant šių niuansų, tai nekeičia fakto, jog man visados patiko šokti, judėti. Baletas, galima sakyti, išugdė mano valią: vadovaudavausi tuo, jog nors ir nenori/tingi, bet reikia. Sunkumai užklupdavo, bet stengdavausi nepamiršti, jog tai, ką darai, reikia daryti nuosekliai. Būtent šis užsispyrimas, nusistatymas mane vedė į priekį ir todėl tebelankau baletą iki šių dienų.
– Ar yra tekę perlipti per save tam, kad šoktum taip, kaip šoki dabar? Ar įvyko kažkoks pažangos lūžis?
– Tam, kad šokčiau, kaip šoku dabar, patyriau fizinį skausmą: labai stengiausi, sunkiai, atkakliai treniravausi. Aišku, reikėjo ir psichologinio pasiruošimo: mokėti save nuteikti darbui, nejausti spaudimo dėl savo išvaizdos, apvalumų, ypač jauname amžiuje, kai daugelis vaikų, paauglių su tuo pradeda susidurti. Pamenu, dar prieš pradėdama lankyti pradinę klasę, žiūrėjau „Gulbių ežerą“ ir naiviai mąsčiau, jog ir aš taip iškart mokėsiu, bet realybė buvo kitokia. Tam, kad pasiekčiau gerų rezultatų, savaime suprantama, reikėjo įdirbio, o svarbiausia – nuoseklumo, dėl to nepasakyčiau, kad patyriau staigų pažangos lūžį iškart, išlaikiau balansą ir su kiekvienais metais šokau vis geriau ir geriau.
– Su kokiais stereotipiniais klausimais, prielaidomis esi susidūrusi, kai kiti asmenys sužinodavo, jog lankai baletą?
– Nepasakyčiau, kad susidurdavau su tokiais klausimais.
– Ar dėl savo sudėjimo, ypač lankant baletą, kompleksavai?
– Tikrai taip. Pereinant į pagrindinę mokyklą, ankstyvoje paauglystėje, buvau apkūnesnė. Draugės, klasiokės buvo liesesnės už mane, tas turėjo įtakos mano pasitikėjimo jausmui, dar kol kas nesu susidraugavusi su savo kūnu iki galo. Dabar labiau kreipiu dėmesį į sveikatą, susikoncentruoju į vidų, o ne į išorę. Buvo laikotarpis, kai norėjau būti tam tikrų kūno proporcijų, kad tik atrodyčiau sau patraukli, bet greitai suvokiau, jog tai laimės neatneša. Pasitaikydavo ir sunkių, graudžių akimirkų, kurios užklupdavo dėl to, kad būdavau nepatenkinta savo išvaizda. Manau, įvairaus amžiaus merginas ir vaikinus kamuoja tokios mintys nuo pat jauno amžiaus, ir kankina ilgą laiką. Tam tikras, specifinis grožio kultas, deja, vyrauja ir iki šių dienų, bet reikia atminti, jog svarbiausia puoselėti sveikatą ir būti gražiam savo vidumi.
– Kas reikalauja daugiausia kantrybės, lankant baleto pamokas?
– Daugybė dalykų, pavyzdžiui, taisyklingas judesių darymas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir didelės ištvermės. Kantrybės reikalauja susikalbėjimo, bendros minties, kompromiso ieškojimas kartu su vadove, kitomis balerinomis.
– Kartu su savo draugėmis balerinomis ir vadove esate pozityviai nusiteikusios, jog greitu laiku pasimatysite ne kompiuterio ekranuose, o gyvai?
– Jau teko pasimatyti. Pirmąkart susitikome gyvai per moksleivių pavasario/velykines atostogas, repetavome parke. Antrąkart susitikome choreografijos salėje, aišku, besilaikant visų saugumo reikalavimų. Džiugu, kad po truputį sugrįžtame į senas vėžes, jog tam atsiranda sąlygos, nes bešokant namie, savaime suprantama, yra sunku tobulėti, eiti į priekį, atkreipti dėmesį į savo klaidas. Jausmas sugrįžti į salę po ilgos pertraukos yra labai geras.
– Ar karantinas sugriovė planus išvykti kur nors atokiau ar vykdyti tam tikrus projektus?
– Taip, turėjome kartu su kitu šokių kolektyvu išvažiuoti į svečią šalį – Graikiją, kelionė atidėta šių metų vasaros laikotarpiui, bet nežinia, ar ir tada turėsime galimybę iškeliauti. Taip pat turėjo vykti kasmetiniai šokių konkursai Lietuvos didmiesčiuose, kuriuose irgi vargu ar teks sudalyvauti.
– Ar kažkada esi svarsčiusi, jog norėtum savo ateitį sieti su šokiu: tapti choreografe ar šokti profesionaliai?
– Toks noras buvo, prieš keletą metų svarsčiau galimybę lankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, lavinti save profesionaliai. Taip pat su viena iš baleto draugių turėjome net vaikiškų, bet užtikrintų planų įkurti baleto mokyklą. Ateitis buvo siejama su šokiu, o ypač baletu, bet dabar domina kitos perspektyvos.
– Domitės kitais šokio stiliais?
– Mane visada labai domino Lotynų Amerikos šokiai, pramoginiai, šiuolaikiniai šokio stiliai. Pati, individualiai, bandydavau mokytis įvairaus plauko choreografijos, bežiūrėdama vaizdo įrašus, klipus. Iki dabar labai imponuoja atlikėja Shakira (Šakira), kuri moka puikiai šokti ir įkvėpti.
– Kaip supratau, ateinantys mokslo metai bus paskutiniai. Ar žadi, tapusi abituriente, tęsti lankyti baletą?
– Aš norėčiau ir toliau lankyti baletą, iki pat mokyklos baigimo, bet negali žinoti, kaip pavyks, dar nesu šimtu procentų užtikrinta. Daug kas priklauso ir nuo paties kolektyvo, kiek merginų tęs šokti baletą, tada ir nuspręsiu.
–Pakalbėkime šiek tiek išsamiau apie mokyklą. Ar karantinas pagerino tavo mokymosi kokybę, o gal atvirkščiai?
– Iš tiesų šiek tiek pablogino. Mano manymu, nuotolinis mokymosi būdas yra kaip savarankiškas mokymasis: kiek įdedi pastangų, tiek ir turi. Viskas priklauso nuo tavęs paties bei mokytojų. Truputį keblu, nes mano kambarys būdavo kaip poilsio vieta, o prasidėjus pandemijai, tai tapo nuolatine darbo vieta. Aplinkui mane atsiranda daugybė dėmesį nukreipiančių trukdžių: mobilusis telefonas, socialinės medijos. Kelią mokymuisi ir žinių įsisavinimui pastoja galimybė bet kada prireikus viskuo naudotis: tiek užrašais, tiek internetu. Nenuostabu, jog nuotolinis labai vargina, išsekina akis, o tai irgi gadina mokymosi kokybę.
– Nuotolinio mokymosi metu, manai, tapai komunikabilesnė, drąsiau reiški mintis, per pamokas savanoriškai atsakinėji į mokytojų užduodamus klausimus?
– Nuotolinio mokymosi metu tapau pasyvesnė, atsakinėju per pamokas vangiau, jei nesusigaudau, ne visada drįstu pasiklausti mokytojų, tokiu atveju sukuosi iš padėties, ieškau vadovėlyje atsakymų arba pasiteirauju klasiokų. Stengiuosi atidžiai klausytis ir žymėtis, ką mokytojai aiškina, kad nekiltų papildomų neaiškumų. Pačioje mokykloje būdavo atvirkščiai, jei kas nors tapdavo neaišku, prieidavau prie mokytojos ir drąsiai pasiklausdavau.
– Galbūt pandemijos metu atradai naują, mėgstamą užsiėmimą, pavyzdžiui, sporto šaką ar knygų skaitymą?
– Nuo praeitų metų antros Kalėdų dienos pradėjau vis dažniau bėgioti, tai yra vienintelė nauja veikla, kuria užsiimu pandemijos laikotarpiu. Taip pat labai mėgstu skaityti knygas, aišku, kai turiu laisvą minutėlę. Retsykiais laisvalaikiu pašoku, taip pat su draugėmis susitinku.
– Kokiu žmogumi žaviesi, galbūt tai garsus šokėjas?
– Neturiu specifinio žmogaus, kuriuo žaviuosi, bet vienas asmuo, kurį neseniai socialiniuose tinkluose pradėjau sekti, tai garsi lietuvių balerina Kristina Tarasevičiūtė.
– Kokių vertingų gyvenimo pamokų išmokai, bešokdama baleto studijoje, kas buvo pravartu?
– Per ilgus metus išmokau ugdyti valią, daug sužinojau apie savo kūną; jog nesu šiukšlių dėžė, į kurią galiu dėti viską, kas papuola, kitaip sakant, suvokiau, kad reikia turėti saiką. Baletas padėjo suformuoti taisyklingą laikyseną, įgauti grakštumo, švelnumo (rafinuotumo – įsikišu) – taip! Išmoktos pamokos, tikiu, išliks su manimi visados ir bus pravarčios.
– Tai visgi esi patenkinta savo sprendimu lankyti baletą?
– Galiu tvirtai teigti, jog taip. Nežinau, kas būtų nutikę, jei nelankyčiau baleto. Sunku įsivaizduoti savo gyvenimo be jo. Per beveik vienuolika baleto lankymo metų, manau, normalu, jog yra tekę susidurti su išbandymais, dideliais nesutarimais, pykčiais, patirti apmaudą, nepaisant to, esu dėkinga už kiekvieną vertingą pamoką, naujas draugystes ir galimybę šokti, pažinti patį baletą bei pasaulį. Dėkoju ir baleto studijos vadovei Ramintai Parchomenkienei, kuri suteikė puikius pagrindus.
Augustina Kizelytė
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
stromectol price us…
Komentaras
stromectol price us ivermectin 4 tablets price
ivermectin medication…
Komentaras
ivermectin medication stromectol 3mg
viagra pills women viagra
Komentaras
viagra pills women viagra
where to buy ivermectin…
Komentaras
where to buy ivermectin cream ivermectin lotion cost
buy oral ivermectin…
Komentaras
buy oral ivermectin stromectol canada
ivermectin 0.5% lotion…
Komentaras
ivermectin 0.5% lotion ivermectin 2
topical ivermectin cost…
Komentaras
topical ivermectin cost ivermectin 3 mg
stromectol online canada…
Komentaras
stromectol online canada ivermectin india
buy ivermectin stromectol…
Komentaras
buy ivermectin stromectol generic
ivermectin topical…
Komentaras
ivermectin topical ivermectin price comparison
ivermectin 500ml ivermectin…
Komentaras
ivermectin 500ml ivermectin canada
stromectol oral stromectol…
Komentaras
stromectol oral stromectol price us
ivermectin price ivermectin…
Komentaras
ivermectin price ivermectin cream 5%
stromectol uk buy stromectol…
Komentaras
stromectol uk buy stromectol 12mg
ivermectin australia…
Komentaras
ivermectin australia ivermectin cost
stromectol in canada generic…
Komentaras
stromectol in canada generic ivermectin cream
does sildenafil work for ed…
Komentaras
does sildenafil work for ed sildenafil citrate without prescription
combitic global caplet…
Komentaras
combitic global caplet tadalafil 25 mg tadalafil
ivermectin 1%cream…
Komentaras
ivermectin 1%cream stromectol tablets 3 mg
how long does tadalafil take…
Komentaras
how long does tadalafil take to work comprar tadalafil generico