Jau­ni­mo ben­druo­me­nė „Drū­tas dzū­kas” drau­gėn bu­ria Luks­nė­nus ir jo žmo­nes (0)

Dzutas dzukas
Luks­nė­nų kai­mo ben­druo­me­nės „Drū­tas dzū­kas“ pir­mi­nin­kas Ma­rius Po­vi­lai­tis su žmo­na Li­na He­lo­vi­no šven­tė­je. Jurgitos KANAPICKĖS nuotr.
Luks­nė­nuo­se, se­niū­nai­ti­jos cen­tre, nuo se­no veik­lą vyk­do net dvi kai­mo ben­druo­me­nės – „Spin­du­lys“ ir „Drū­tas dzū­kas“. Kul­tū­ri­nės ir spor­ti­nės veik­los ne­stin­ga, mu­zi­kan­tų, dai­ni­nin­kų ir spor­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mų pa­lai­ky­ti į Luks­nė­nus su­si­ren­ka aist­ruo­liai iš to­lė­liau­sių kraš­tų. Kuo ypa­tin­gas čia į ben­druo­me­nę su­si­bū­ręs jau­ni­mas? Luks­nė­nų kai­mo ben­druo­me­nės „Drū­tas dzū­kas“ va­do­vą Ma­rių PO­VI­LAI­TĮ kal­bi­na Al­do­na KU­DZIE­NĖ.

– Tai Luks­nė­nų dzū­kai vis dar drū­ci? Kuo jie šian­dien už­si­i­ma? Nuo ko tas drū­tu­mas pri­klau­so?

– Luks­nė­nų dzū­kai tik­rai drū­ti, o mū­sų drū­tu­mas ky­la iš ben­drys­tės. Pa­va­di­ni­mas „Drū­tas dzū­kas“ at­si­ra­do ne­ti­kė­tai. Su­sė­dę gal­vo­jo­me, kaip ga­lė­tu­me pa­si­va­din­ti. Bu­vo pa­va­di­ni­mų „Da­rom“, „Luks­nė­niš­kiai“, bet ben­druo­me­nės na­rys, ka­riš­kis, spor­ti­nin­kas Ri­mas Var­se­vi­čius pa­siū­lė pa­va­di­ni­mą „Drū­tas dzū­kas“, ku­ris mums vi­siems pa­ti­ko ir pri­li­po, su min­ti­mis reng­ti ki­to­kias spor­to var­žy­bas.

– Ka­da ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis įsi­stei­gė Jū­sų aso­cia­ci­ja? Ar tik jau­ni­mas jo­je? Ko­kiais nu­veik­tais dar­bais ga­li­te pa­si­gir­ti?

– Mū­sų ben­druo­me­nė su­si­kū­rė 2014 me­tais. Tuo­met ini­cia­ty­vi­nė gru­pė, ku­rią su­da­rė apie 20 jau­ni­mo, su­si­rin­ko­me Luks­nė­nų kul­tū­ros na­muo­se ir nu­spren­dė­me, kad no­ri­me įvai­res­nių ren­gi­nių, ben­dros veik­los. Dau­gu­mos mū­sų tė­vai pri­klau­sė Luks­nė­nų kai­mo ben­druo­me­nei „Spin­du­lys“, bet mums, jau­ni­mui, ta­da at­ro­dė, kad jie mū­sų ne­su­pran­ta, to­dėl nu­ta­rė­me kur­ti sa­vo ben­druo­me­nę.

Tuo­met bu­vo taip, o šian­dien la­bai džiau­gia­mės ben­dra­dar­bia­vi­mu su „Spin­du­lio“ ben­druo­me­ne, ypač Sau­liui Be­lic­kui pra­dė­jus jai pir­mi­nin­kau­ti.

Pra­ėju­siais me­tais kar­tu ren­gė­me spor­to šven­tę. Per 6 me­tus esa­me pa­da­rę įdir­bį or­ga­ni­zuo­jant spor­to šven­tes, to­dėl žmo­nių su­si­ren­ka daug. Šven­tės ir iki tol vy­ko, bet mes pa­siū­lė­me nau­jų var­žy­bų, įtrau­kė­me rung­čių, ku­rio­se ga­lė­tų da­ly­vau­ti ne tik spor­ti­nin­kai, bet ir žiū­ro­vai. Mo­te­rims la­bai pa­tin­ka kep­tu­vės ar­ba ka­rei­viš­ko ba­to me­ti­mo rung­tis. Vai­kams iš­nuo­mo­ja­me ba­tu­tą.

Mums la­bai tal­ki­na ir Aly­taus ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras, ku­ris ne tik pa­si­rū­pi­na links­mo­sio­mis es­ta­fe­tė­mis, bet or­ga­ni­zuo­ja pa­skai­tas. Tu­ri­me nuo­la­ti­nį rė­mė­ją Sei­mo na­rį Lau­ry­ną Kas­čiū­ną, jo įsteig­ta tau­rė ke­liau­ja pas drū­čiau­sią var­žy­bų da­ly­vį. Ga­liū­no rung­tis įdo­mu ir azar­tiš­ka žiū­rė­ti, tad jos yra ir at­rak­ci­ja žiū­ro­vams. Pa­grin­di­nė šven­tės rė­mė­ja – Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

– Ko­kias dar tra­di­ci­nes šven­tes puo­se­lė­ja­te? Lau­kia­miau­sia ir šur­mu­lin­giau­sia ar tik ne mo­liū­gų fies­ta?

– Mo­liū­gų fies­ta į mū­sų re­per­tu­a­rą taip pat at­ėjo ne­ti­kė­tai. Vos tik su­si­bū­rę 2014-ųjų spa­lį, bu­vo­me pil­ni en­tu­ziaz­mo ir no­ro veik­ti čia ir da­bar. Svars­tė­me, ko­kį ren­gi­nį pa­da­ry­ti. Pa­si­rin­ki­mas bu­vo tarp ka­lė­di­nės šven­tės ar­ba He­lo­vi­no. Ka­dan­gi ka­lė­di­nį ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja kul­tū­ros dar­buo­to­jai, tad pa­si­rin­ko­me He­lo­vi­ną, pa­va­di­nę jį „Mo­liū­gų fies­ta“.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad vy­res­nė kar­ta po­rą me­tų ne­pa­tik­liai žiū­rė­jo į mus. Su­pran­tu, kad skir­tin­gos kar­tos, skir­tin­gi po­žiū­riai. Bet vė­liau pri­ėmė ir šią mū­sų šven­tę. At­ves­da­vo anū­kus ir pa­tys pa­si­dai­ry­da­vo. He­lo­vi­nui svar­bu de­ko­ra­ci­jos. Mū­sų ben­druo­me­nės auk­sa­ran­kės se­se­rys Ad­ri­ja­na ir Ais­tė, tu­rin­čios kū­ry­bi­nę gys­le­lę ir fan­ta­zi­ją, stip­riai pa­si­dar­buo­ja. Ir mes joms steng­da­vo­mės pa­dė­ti.

– Prak­ti­ka ro­do, kad stip­rios tos ben­druo­me­nės, ku­rio­se vei­kia ko­man­da. Jūs tu­ri­te ko­man­dą?

– Ma­nau, kad ben­druo­me­nės veik­lo­je svar­bus yra bran­duo­lys, ku­rį su­da­ro 4–5 žmo­nės. Jie kaip va­rik­liu­kas, ku­ris už­ve­da ir vi­sus ki­tus. Ma­nau, kad mū­sų stip­ry­bė – ge­bė­ji­mas tei­sin­gai pa­si­da­ly­ti dar­bus, kas už ką at­sa­kin­gas. Vie­ni ga­li ra­šy­ti pro­jek­tus, ki­tiems juos ge­riau įgy­ven­din­ti. Vie­ni ge­ba or­ga­ni­zuo­ti, ki­ti tu­ri me­no gys­le­lę.

Taip ir dir­ba­me. Juk vie­nas vis­ko ne­pa­da­ry­si, ir ne­ga­li bū­ti stip­rus vi­so­se sri­ty­se. Bet tu­rint ko­man­dą ga­li­ma daug nu­veik­ti. No­riu pa­dė­ko­ti sa­vo ko­man­dos bran­duo­liui: Ge­di­mi­nui Ka­na­pic­kui, Po­vi­lui Iva­šaus­kui, Jur­gi­tai Ka­na­pic­kei, Ri­mui Var­se­vi­čiui ir vi­siems ki­tiems, ku­rie pa­de­da.

2016 me­tais pa­ren­gė­me pro­jek­tą ir ga­vo­me fi­nan­sa­vi­mą iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Įren­gė­me vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę. Tuo­met Luks­nė­nuo­se žai­di­mų aikš­te­lės vai­kams ne­bu­vo. Net „Del­fi“ žur­na­lis­tai tuo­met mus kal­bi­no. Bu­vo ma­lo­nu, kad pa­ste­bė­jo, įver­ti­no.

– Pa­tal­pos, ku­rias pa­tys įsi­ren­gė­te, yra Luks­nė­nų šer­dy­je – kul­tū­ros na­muo­se. Ar ne­su­lau­kia­te pa­sta­bų dėl sa­vo ak­ty­vu­mo, jau­nat­viš­ko triukš­mo? Ar pa­kan­ka­mai tu­ri­te įran­gos, tre­ni­ruok­lių, ki­tų reik­me­nų, ku­rių rei­kia jau­ni­mo veik­lai?

– Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos lė­šo­mis re­mon­ta­vo­me pa­tal­pas, esan­čias kul­tū­ros na­mų rū­sy­je. Bet su jo­mis daug rei­ka­lų. Pa­grin­di­nė pro­ble­ma – drėg­mė. Tvar­kė­me, pir­ko­me drėg­mės rink­tu­vą, bet ji yra, ne­iš­ny­ko.

Per gy­va­vi­mo me­tus įgy­ven­di­no­me apie 10 minkš­tų­jų pro­jek­tų: ke­lio­nės, pa­žin­ti­nės iš­vy­kos, plau­ki­mai bai­da­rė­mis. To­kie pro­jek­tai yra la­bai rei­ka­lin­gi, nes jie mo­ty­vuo­ja na­rius. Juk suor­ga­ni­zuo­ti šven­tę – rei­kia dirb­ti, kad ki­ti at­ei­tų sma­giai pra­leis­ti lai­ką. Kar­tais pa­gal­vo­ji, gal kaž­kas ki­tas te­gul or­ga­ni­zuo­ja, o mes at­ei­si­me pa­si­žiū­rė­ti, bet ši min­tis grei­tai dings­ta. Nes man svar­bu mū­sų kai­mas ir žmo­nės.

No­ri­si, kad čia vyk­tų veiks­mas, ir ne bet kaip, o įdo­miai ir pa­trauk­liai jau­ni­mui.

Mes sa­ve va­di­na­me jau­ni­mo ben­druo­me­ne. Bet mū­sų jau­ni­mui – 30-40 me­tų, prieš 8 me­tus, bu­vo­me jau­nes­ni, bet... gy­ve­na­me ir kei­čia­mės kar­tu su ben­druo­me­ne. Vy­res­nių nei 40-me­čių yra, tu­ri­me ir to­kių, ku­rie for­ma­liai nė­ra už­pil­dę pra­šy­mo, bet pa­lai­ko ir da­ly­vau­ja mū­sų veik­lo­se.

– Kaip šven­tė, taip Jūs ver­da­te ir vi­sus vai­ši­na­te vis ki­ta sriu­ba. Ko­kia pa­ties mėgs­ta­miau­sia? Skai­ty­to­jai la­bai no­rė­tų Jū­sų mo­liū­gų sriu­bos re­cep­to.

– Nė vie­na mū­sų šven­tė neap­si­ei­na be sriu­bos ar troš­ki­nio, ku­rį ga­mi­nu aš. Man mais­to ga­mi­ni­mas nė­ra sve­ti­mas, ypač to­kio, ku­ris ga­mi­na­mas lau­ko są­ly­go­mis. Šei­mos ar drau­gų su­si­ti­ki­muo­se vi­si ži­no, jei­gu bus ga­mi­na­ma lau­ke, tai da­ry­siu aš.

He­lo­vi­nas ne­at­sie­ja­mas nuo mo­liū­gų, tad mo­liū­gie­nė bū­ti­na. Vi­sa pa­slap­tis – mais­to ga­mi­ni­mas lau­ke ant ug­nies. Vi­sa­da ska­niau nei ant vi­ryk­lės. Sriu­bai nau­do­ju tra­di­ci­nius in­gre­dien­tus: pa­ke­pin­tus viš­tie­nos, svo­gū­no, mor­kos ga­ba­liu­kus, su­de­du bul­ves, pa­pri­kas, prie­sko­nius. Vir­ti rei­kia lau­ke, ka­ti­liu­ke apie pus­an­tros va­lan­dos. Mėgs­tu ašt­riau val­gy­ti, bet per daug ašt­riai ne­da­rau, nes ne vi­siems pa­tin­ka. Mo­liū­gie­nę pa­gar­di­nu grie­ti­ne.

– Jūs esa­te šak­ni­nis luks­nė­niš­kis ar ne vi­sai iš šių kraš­tų? Pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau apie sa­ve, šei­mą, po­mė­gius.

– Ne­su luks­nė­niš­kis. Gi­miau ir au­gau Aly­tu­je. Čia at­ėjau į žen­tus. Gy­ve­na­me žmo­nos Li­nos tė­viš­kė­je Luks­nė­nuo­se. Tu­ri­me 4 vai­kus. Dvi pa­aug­les duk­ras ir du pa­gran­du­kus dvy­nu­kus: mer­gai­tę ir ber­niu­ką, ku­riems jau 5 me­tai. Dir­bu Luks­nė­nuo­se, čia su ko­le­ga ga­mi­na­me šar­vuo­tą­sias du­ris ir įvai­rius me­ta­lo ga­mi­nius.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.