Ge­ru­mo ir vil­ties na­muo­se – de­šimt me­tų lauk­tos įkur­tu­vės

Dar­ga­no­tą lap­kri­čio va­ka­rą nu­švie­tė sim­bo­li­niai ži­bin­tai aly­tiš­kių ran­ko­se ir la­ze­rių šou, taip pat ben­drys­tė dėl svar­baus tiks­lo. Prieš per­ker­pant ati­da­ry­mo juos­te­lę Aly­taus hos­pi­so Die­nos cen­tre, sve­čiai bu­vo pa­kvies­ti da­ly­vau­ti Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je vy­ku­sio­se šv. Mi­šio­se. Jų me­tu bu­vo pa­šven­tin­ta Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės se­niū­nai­čių ini­cia­ty­va hos­pi­sui pa­do­va­no­ta Die­vo Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos iko­na. Pa­si­bai­gus šv. Mi­šioms, aly­tiš­kiai da­ly­va­vo tra­di­ci­nė­je ben­druo­me­ni­nė­je ak­ci­jo­je – Vi­dur­nak­čio ei­ty­nė­se, skir­to­se pri­si­min­ti am­ži­ny­bėn iš­ke­lia­vu­sius ar­ti­muo­sius. Tai – tra­di­ci­nis Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nės ren­gi­nys, įpras­tai jis vyk­da­vo pas­ku­ti­nio va­sa­ros penk­ta­die­nio va­ka­rą, o šie­met per­si­slin­ko į ka­len­do­ri­nės žie­mos iš­va­ka­res. Ne­ši­ni sim­bo­li­niais ži­bin­tais žmo­nės nuo Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios ėjo link Aly­taus hos­pi­so pa­tal­pų, kur vy­ko ati­da­ry­mas.

Aly­tu­je skleis­ti ži­nią apie hos­pi­sų ju­dė­ji­mą prieš dau­giau kaip de­šimt me­tų pra­dė­jo ben­dra­min­čiai, su­si­bū­rę į Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nę. Da­bar hos­pi­so idė­ją pa­lai­ko ir aly­tiš­kiai, ir mies­to va­do­vai, ta­ry­bos na­riai, ben­druo­me­nė. Re­zul­ta­tas – ap­čiuo­pia­mas. Aly­tus yra pir­ma­sis mies­tas, ku­ria­me at­si­ra­do VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ fi­lia­las. Kaip įkur­tu­vių me­tu kal­bė­jo jo va­do­vė Ju­li­ja Be­se­vi­čie­nė, „aly­tiš­kiams di­džiu­lis ačiū už pir­mą Lie­tu­vo­je to­kį įstai­gos mo­de­lį, ačiū su­si­tel­ku­siai ben­druo­me­nei, ku­ri nu­ste­bi­no to­kiais grei­tais ir ge­rais dar­bo re­zul­ta­tais“.

„Ne­ma­žai ati­da­ry­mų bū­na mies­te, džiau­giuo­si kiek­vie­nu iš jų, ta­čiau hos­pi­so ati­da­ry­mas – ypa­tin­gas. kaip ir se­niū­nai­čių do­va­no­ta Die­vo Gai­les­tin­go­sios Mo­ti­nos iko­na, pa­šven­tin­ta Jo Eks­ce­len­ci­jos vys­ku­po Ri­man­to Nor­vi­los. La­bai dva­sin­gas ir vil­tin­gas va­ka­ras, tel­kian­tis ir vie­ni­jan­tis mū­sų ben­druo­me­nę“, – Aly­taus hos­pi­so ati­da­ry­me kal­bė­jo vi­ce­me­rė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė.

„Pir­mą kar­tą hos­pi­sų veik­lą te­ko pa­ma­ty­ti už­sie­ny­je, esu susi­dū­ru­si su on­ko­lo­gi­ne li­ga ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Vi­sa­da ti­kė­jau, kad, jei Die­vu­lio va­lia to­kia, aly­tiš­kiai taip pat tu­ri tei­sę iš­ei­ti iš šio pa­sau­lio oriai ir ne­vie­ni­ši“, – tai Dva­ro se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tės Al­do­nos Mar­cin­ke­vi­čie­nės min­tys.

Aly­taus se­niū­nai­čiai pa­do­va­no­jo hos­pi­sui iko­nog­ra­fės Vai­dos But­vi­lie­nės Die­vo Gai­les­tin­gu­mo Mo­ti­nos iko­ną. Ji įsi­kurs hos­pi­so kop­ly­tė­lė­je.

Aly­taus hos­pi­so Die­nos cen­tro pa­slau­gos yra skir­tos ne­pa­gy­do­mo­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms ir jų ar­ti­mie­siems. Bus tei­kia­ma kom­plek­si­nė pa­lia­ty­vio­ji pa­gal­ba – me­di­ci­ni­nė, psi­cho­lo­gi­nė, dva­si­nė, so­cia­li­nė. Į cen­trą lan­ky­to­jai bus at­ve­ža­mi iš ry­to, o va­ka­rop par­ve­ža­mi na­mo Tė­viš­kės na­mų ben­druo­me­nei pri­klau­san­čiu grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu. Jį 2019 me­tais pa­dė­jo įsi­gy­ti Dzū­ki­jos LIONS klu­bas, UAB „In­te­lek­tu­a­lios sis­te­mos“ (įmo­nės di­rek­to­rius Ro­ber­tas Sei­lius pa­rė­mė hos­pi­so įstei­gi­mą ir ta­po jo da­li­nin­ku), ki­ti Aly­taus ver­sli­nin­kai.

Aly­taus hos­pi­so Die­nos cen­tro ati­da­ry­mas vy­ko lau­ko te­ra­so­je, ta­čiau vi­si no­rin­tie­ji ne­di­de­lė­mis gru­pe­lė­mis ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti ir nau­jai įreng­tas pa­tal­pas. Ne­trū­ko svei­ki­ni­mo bei pa­dė­kos žo­džių šios įstai­gos įkū­rė­jui Ei­man­tui Ba­lai­kai ir vi­siems, sa­vo ge­ru­mu ir lė­šo­mis pri­si­dė­ju­siems prie šios įstai­gos kū­ri­mo. Už pa­lai­ky­mą dė­ko­jo Aly­taus hos­pi­so va­do­vė Dai­va Gu­dzi­ne­vi­čie­nė, dar kar­tą pa­brėž­ta, ko­kia svar­bi hos­pi­sui sa­va­no­rių veik­la, pa­kvies­ti jais tap­ti vi­si, ga­lin­tys pri­si­dė­ti pa­čia įvai­riau­sia veik­la.

„La­bai džiau­giuo­si, kad Aly­tu­je tu­ri­me hos­pi­są. Dė­ko­ju vi­siems pri­si­dė­ju­siems prie jo įkū­ri­mo. Sun­ku su­pras­ti, ką jau­čia žmo­gus, iš­gir­dęs ne­pa­gy­do­mos li­gos diag­no­zę. Ti­kiuo­si, kad šio­se pa­tal­po­se žmo­nės jau­sis kaip na­muo­se, ras ra­my­bę ir ne­bus vie­ni­ši“, – ati­da­ry­mo me­tu kal­bė­jo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ras Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

„Yra dar­bai, ku­riems tu­ri pri­bręs­ti ne tik tie, kas juos da­ro, bet ir ap­lin­ka, ben­druo­me­nė, mies­tas. Tar­si mo­zai­ka, ku­riai svar­bi kiek­vie­na, net pa­ti ma­žiau­sia jos de­ta­lė, nes be jos nė­ra ma­to­mas jos gro­žis ir pil­nas vaiz­das. Vie­nas iš to­kių dar­bų Aly­taus hos­pi­sas, ku­rio ati­da­ry­mas – ne šiaip ke­lių va­lan­dų va­ka­ri­nis ren­gi­nys. Tai de­šim­ties me­tų, min­čių, iš­gy­ve­ni­mų, dis­ku­si­jų, nuo­puo­lių ir pa­ki­li­mų dar­bo vai­sius. Džiau­giuo­si, la­bai džiau­giuo­si, se­niai taip ne­si­džiau­giau“, – tai ver­sli­nin­ko Ša­rū­no Klė­ge­rio, nuo 2012 me­tų pa­lai­kan­čio „Tė­viš­kės na­mų“ ini­cia­ty­vas, min­tys.

Pa­tal­pas bu­vu­sia­me vai­kų dar­že­ly­je Dau­gų gat­vė­je, ku­rio­se įsi­kū­rė Aly­taus hos­pi­so Die­nos cen­tras, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį per­da­vė VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ dar pa­va­sa­rį. Da­bar šias pa­tal­pas sun­ku pa­žin­ti, jas re­mon­tuo­ti pa­dė­jo Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tro moks­lei­viai, erd­vės – švie­sios, jau­kios, pri­tai­ky­tos hos­pi­so li­go­niams ir jų ar­ti­mie­siems, Įreng­tas pro­ce­dū­ri­nis ir už­im­tu­mo te­ra­pi­jų ka­bi­ne­tai, per­so­na­lo ka­bi­ne­tas, at­si­ra­do ne­di­de­lė kop­ly­tė­lė. Ant sie­nų – pa­veiks­lai. Ke­liuo­se iš jų – per­žy­dė­ju­si kiaul­pie­nė, ku­ri yra pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos sim­bo­lis. Ren­gi­nio ve­dė­ja Vi­du­tė Ra­ma­naus­kai­tė kal­bė­jo apie tai, kad sun­kiai ser­gan­tys žmo­nės yra pa­žei­džia­mi, kaip šio au­ga­lo pū­kas, ta­čiau iki pas­ku­ti­nio vė­jo gū­sio ga­li gy­ven­ti oriai ir gau­ti pa­gal­bą. Jei li­go­nio ne­ga­li­ma pa­gy­dy­ti, tai ne­reiš­kia, kad jam ne­įma­no­ma pa­dė­ti. Skrai­dan­tis kiaul­pie­nės pū­kas ta­po ir VšĮ „Lie­tu­vos hos­pi­sas“ Aly­taus fi­lia­lo sim­bo­liu.

Vos per­kir­pus įkur­tu­vių juos­te­lę Die­nos cen­tre, kal­bė­ta ir apie bū­si­mus tiks­lus – Aly­taus hos­pi­se at­ei­ty­je tu­rė­tų įsi­kur­ti sta­cio­na­ras. Iš ar­ti­mes­nių dar­bų mi­nė­tas ap­lin­kos su­tvar­ky­mas. At­ei­ty­je su­tvar­ky­tas kie­me­lis taps lau­ko erd­ve, ku­rio­je lai­ką ga­lės leis­ti ne tik Aly­taus hos­pi­so pa­cien­tai.

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku tai la­bai rei­ka­lin­ga erd­vė, nes dau­ge­lis li­go­nių dėl li­gos yra pri­vers­ti už­si­da­ry­ti tarp ke­tu­rių na­mų sie­nų. Ap­lin­kos tvar­ky­mą ti­ki­ma­si už­baig­ti pa­va­sa­rį.

Aly­taus hos­pi­so įkur­tu­ves ant­ra­die­nio va­ka­rą vai­ni­ka­vo Aly­taus ko­le­gi­jos la­ze­rių šou. To­kį įspū­din­gą šou nak­ti­nia­me dan­gu­je dės­ty­to­jas Gin­tau­tas Sto­nys ir jo stu­den­tai Vi­dur­nak­čio ei­ty­nė­se ren­gia jau de­vin­tus me­tus iš ei­lės, Aly­taus ko­le­gi­ja taip pat pa­dė­jo san­dė­liuo­ti lab­da­rą, ku­rią ga­vo Aly­taus hos­pi­sas.

Dėl Aly­taus hos­pi­so pa­slau­gų kreip­tis tel. 8 672 31541.