Angelų kalvoje pašventintas penktasis Sauliaus Lampicko angelas saugos lietuvių diasporos susitelkimą ir lietuvių vienybę (2)
„Labai sunkiai radau ąžuolą, norėjau, kad būtų bent metro storio“
Iš toli gerai matoma didinga skulptūra, nors pastatyta ne ant Angelų kalvos keteros, o žemiau, prie vartų, tarsi kiekvieno išeivio lietuvio lauktų sugrįžtančio. Ir ne vien užkietėjusiam liaudies meno žinovui į akis krenta nepaprasta gausa senovės lietuvių simbolikos, užkoduotos talentingo meistro kūrinyje.
Ir kai jų esmę ir svarbą medžio skulptorius Saulius paaiškino tarsi nuo širdies imamais žodžiais, ne vieno, tą dieną ten stovėjusio Italijos, Norvegijos, Latvijos, Vokietijos ir kitos šalies lietuvio akyse kaupėsi ašaros. O ir pačiam, Sauliui, gavus tokį svarbų darbą, rūpesčiai ne vieną naktį bemiege pavertė.
„Labai sunkiai radau ąžuolą, norėjau, kad būtų bent metro storio. Ir šitas medis buvo labai giliai miške, klampynėje, gal neatlaikęs metų naštos ar vėtrų, nulūžęs“, – kalbėjo jis jau stovėdamas prie savo didingo kūrinio, prie kurio lietuvių bendruomenių buvo pakviestas.
Vėliau jis kalbėjo, kad būta rūpesčio, to senojo ąžuolo rąstus parsigabenti į savo kiemą: viena galinga technika atvilko iki namų, kita – į kiemą. Ne kartą teko kviestis pagalbą apdirbamam stuobriui pakelti ar apversti.
Dar kurdamas eskizą tautodailininkas pagrindiniais akcentais pasirinko du susiglaudusius angelus, kartu laikančius gyvybės medį. Pasak jo, nuo senų senovės visos mūsų, lietuvių, skrynios, kuparai, spintos buvo dekoruojamos to gyvybės medžio ornamentu, lelijomis, paukščiais. Pasirinko gyvybės medį kaip pagrindinį simbolį, kad ta mūsų lietuvių gyvybė gyvuotų per visą pasaulį.
„Dabar lietuviai yra išsibarstę, galbūt vienas angelas simbolizuoja mus, esančius savo šalyje, kitas – išvažiavusius. Jie suglaudžia savo sparnus ir jų matosi tik du“, – sako S.Lampickas.
Jis angelus ir gyvybės medį įrėmina į rankšluostinę, kuri taip pat labai artimas lietuviško kaimo simbolis. Šonuose esančias tautines juostas autorius sutapatino baltams būdingais šulinio simboliais.
Ir čia kūrėjas padaro ekskursą į praeitį. Šulinys anų laikų lietuviui buvo labai svarbus sodybos akcentas, turėjo gilią reikšmę. Kol kiemas turėjo šulinį, tol jame buvo gyvenimas. Jis mena kalbėjimą iš pirmųjų sovietmečio laikų, kai buvo ardomi vienkiemiai, žmonės varomi į gyvenvietes. Daugelis šiam vajui priešinosi. Vienkiemiai buvo ardomi prieš žmonių valią. Traktoristai, jei užversdavo šulinį, gaudavo premijas. „Jei užvertei šulinį – žmogus į tą vietą nebegrįš“, – šulinio simbolio svarbą akcentuoja menininkas. Skulptūros apačia autoriaus paryškinta baltišku žirgo simboliu. Kaip pats autorius linkėjo diasporos lietuviams: „Visada su žirgais sugrįšim į Lietuvą.“
O skulptūrą saugo profesionaliai išlankstytas prabangus varinis stogelis, virš kurio – metalinė saulutė – talentingo kalvio iš Jonavos, Andriaus Šukučio, darbas.
„Esame viena tauta ir puoselėjame tai, kas mus jungia ir kas mums brangiausia...“
Pasaulio lietuvių bendruomenes sergėjantį angelo skulptūrą Angelų kalvoje pašventino kunigas Antanas Saulaitis – pirmojo Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo, vykusio 1958 metais, delegatas.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo PLB pirmininkė Dalia Henke, bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen ir kiti atstovai, taip pat idėjos sumanytoja Elena Valiulienė su vyru Skirmantu Valiuliu, pasirodė šių sutuoktinių vadovaujamas Oslo lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“, dalyvavo Trakų rajono savivaldybės atstovai.
Oficialias kalbas apvainikavo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke palinkėjimas: „Dviejų angelų pavidalu tegul ši skulptūra labai simboliškai įamžina ir tuos įsipareigojimus mums vis primena. Tegul tai būna apmąstymų, susitikimų ir susibūrimų vieta! Nuoširdžiai dėkoju visiems, kas padėjote tai įgyvendinti.“
O mūsų miesto tautodailininkas Saulius Lampickas, kurį ne vienas, dalyvavęs angelo pašventinime įvardijo nuo paties Dievo turint kultūrinį talentą, kukliai dėkojo: „Labai ačiū visiems prisidėjusiems prie to, kad stovi štai šie du angelai.“
Padėkota ir tautodailininkei Audronei Lampickienė už pagalbą vyrui, kūrybinio vyksmo įamžinimą nuotraukose.
Ten, Angelų kalvoje, stovi ir dar keturios šiltos ir daugiakalbės jo skulptūros. Alytiškio… Ir ilgai stovės, nes atliktos žmogaus, kuris ne tik stipriai įvaldęs medžio drožimą, bet ir puikiai išstudijavęs mūsų tautos kultūros savitumą. Ir žiūrint į tą didingą, išskobimu turtingą koplytstulpį, imi mąstyti, kaip gali žmogus per tokį trumpą laiką medžio stuobrį suvaldyti, paversti iki tikro šventumo nudailinta skulptūra. Turbūt tik perfekcionistai gali.
S.Lampickas minėjo įdomų sutapimą – šiais metais Pasaulio lietuvių bendruomenę papildė 55-a bendruomenė, o ši jo skulptūra Angelų kalvoje – taip pat 55-oji.
Tą pačią rugpjūčio 3-iąją į Lietuvą atvykę pasaulio lietuviai dar susirinko ir šalies pajūryje. Suvažiavime Palangoje dalyvavo atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių.
Šiuo metu Bendruomenė skelbia jungianti 53 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes.
Šiek tiek istorijos žinių
Pirminė idėja sukurti ir gražiausioje vietoje pastatyti Pasaulio lietuvių bendruomenes jungiantį angelą gimė Norvegijoje – Oslo lietuvių bendruomenės ir folkloro ansamblio „Gabija“ vadovei, muzikos pedagogei Elenai Valiulienei, kuri iš pradžių sumanė suvienyti įvairias Norvegijos sostinės lietuvių bendruomenes. Pirmiausia Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkei kilo mintis suvienyti visas lietuviškas organizacijas Osle ir jo apylinkėse. Bet po kurio laiko pamanė, kad galima būtų prisidėti prie tradicinių lietuviškų vertybių išsaugojimo ir tą padaryti platesniu mastu, prisidėti prie Pasaulio lietuvių bendruomenės telkimo. Pasidomėjusi ji sužinojo, kad Lietuvoje, Angelų kalvoje, yra įvairias bendruomenes globojančių angelų, o pasaulio lietuvius vienijančio dar nėra.
E.Valiulienė kreipėsi į penkis Lietuvos kūrėjus, o trijų iš jų parengtus projektus pristatė Pasaulio lietuvių bendruomenių XVII Seimui, kuriam labiausiai patiko tautodailininko Sauliaus Lampicko, medžio meistro du kartus tapusio tautodailininkų konkurso „Aukso vainikas“ ir prestižiškiausio Lietuvoje drožėjų apdovanojimo – Liongino Šepkos premijos laureato, darbo eskizas.
Jiems patiko lietuviškos simbolikos gausa, ta vienybė su Lietuva. Tai yra meilė Tėvynei, kuri jungia. Idėjos įgyvendinimas prasidėjo prieš metus, kai PLB Seimas ją patvirtino. Ir kaip buvo akcentuota, idėja įgyvendinta šimtu procentų: „Lenkiam galvą meistro rankų darbui ir įkvėpimui.“
Viena iš skulptūros mecenačių tapo Norvegijos lietuvių bendruomenė. Kiti skulptūros mecenatai – JAV lietuvių fondas, Kanados lietuvių fondas, Šveicarijos fondas „Seelsorgestiftung“, Australijos, Italijos, Kanados, Šveicarijos lietuvių bendruomenės. Bendruomenės ir individualūs rėmėjai, paaukoję 1000 eurų ir daugiau, pagerbti atminimo lentelėje. Aukos nuo 100 eurų skelbiamos (aukotojams leidus) bendruomenės metraštyje „Pasaulio lietuvis“.
„Esame viena tauta ir puoselėjame tai, kas mus jungia ir kas mums brangiausia, – meilę savo Tėvynei, jos kalbai, kultūrai ir istorinei atminčiai“, – skelbia visa apjungianti skulptūros atminimo lentelė.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Tik Alytuje
Komentaras
Tik Alytuje
reik statyt Alytuje
Komentaras
reik statyt Alytuje