An­ge­lų kal­vo­je pa­šven­tin­tas penk­ta­sis Sau­liaus Lam­pic­ko an­ge­las sau­gos lie­tu­vių dias­po­ros su­si­tel­ki­mą ir lie­tu­vių vie­ny­bę

„La­bai sun­kiai ra­dau ąžuo­lą, no­rė­jau, kad bū­tų bent met­ro sto­rio“

Iš to­li ge­rai ma­to­ma di­din­ga skulp­tū­ra, nors pa­sta­ty­ta ne ant An­ge­lų kal­vos ke­te­ros, o že­miau, prie var­tų, tar­si kiek­vie­no iš­ei­vio lie­tu­vio lauk­tų su­grįž­tan­čio. Ir ne vien už­kie­tė­ju­siam liau­dies me­no ži­no­vui į akis kren­ta ne­pa­pras­ta gau­sa se­no­vės lie­tu­vių sim­bo­li­kos, už­ko­duo­tos ta­len­tin­go meist­ro kū­ri­ny­je.

Ir kai jų es­mę ir svar­bą me­džio skulp­to­rius Sau­lius pa­aiš­ki­no tar­si nuo šir­dies ima­mais žo­džiais, ne vie­no, tą die­ną ten sto­vė­ju­sio Ita­li­jos, Nor­ve­gi­jos, Lat­vi­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tos ša­lies lie­tu­vio aky­se kau­pė­si aša­ros. O ir pa­čiam, Sau­liui, ga­vus to­kį svar­bų dar­bą, rū­pes­čiai ne vie­ną nak­tį be­mie­ge pa­ver­tė.

„La­bai sun­kiai ra­dau ąžuo­lą, no­rė­jau, kad bū­tų bent met­ro sto­rio. Ir ši­tas me­dis bu­vo la­bai gi­liai miš­ke, klam­py­nė­je, gal ne­at­lai­kęs me­tų naš­tos ar vėt­rų, nu­lū­žęs“, – kal­bė­jo jis jau sto­vė­da­mas prie sa­vo di­din­go kū­ri­nio, prie ku­rio lie­tu­vių ben­druo­me­nių bu­vo pa­kvies­tas.

Vė­liau jis kal­bė­jo, kad bū­ta rū­pes­čio, to se­no­jo ąžuo­lo rąs­tus par­si­ga­ben­ti į sa­vo kie­mą: vie­na ga­lin­ga tech­ni­ka at­vil­ko iki na­mų, ki­ta – į kie­mą. Ne kar­tą te­ko kvies­tis pa­gal­bą ap­dir­ba­mam stuob­riui pa­kel­ti ar ap­vers­ti.

Dar kur­da­mas es­ki­zą tau­to­dai­li­nin­kas pa­grin­di­niais ak­cen­tais pa­si­rin­ko du su­sig­lau­du­sius an­ge­lus, kar­tu lai­kan­čius gy­vy­bės me­dį. Pa­sak jo, nuo se­nų se­no­vės vi­sos mū­sų, lie­tu­vių, skry­nios, ku­pa­rai, spin­tos bu­vo de­ko­ruo­ja­mos to gy­vy­bės me­džio or­na­men­tu, le­li­jo­mis, paukš­čiais. Pa­si­rin­ko gy­vy­bės me­dį kaip pa­grin­di­nį sim­bo­lį, kad ta mū­sų lie­tu­vių gy­vy­bė gy­vuo­tų per vi­są pa­sau­lį.

„Da­bar lie­tu­viai yra iš­si­bars­tę, gal­būt vie­nas an­ge­las sim­bo­li­zuo­ja mus, esan­čius sa­vo ša­ly­je, ki­tas – iš­va­žia­vu­sius. Jie su­glau­džia sa­vo spar­nus ir jų ma­to­si tik du“, – sa­ko S.Lam­pic­kas.

Jis an­ge­lus ir gy­vy­bės me­dį įrė­mi­na į rank­šluostinę, ku­ri taip pat la­bai ar­ti­mas lie­tu­viš­ko kai­mo sim­bo­lis. Šo­nuo­se esan­čias tau­ti­nes juos­tas au­to­rius su­ta­pa­ti­no bal­tams bū­din­gais šu­li­nio sim­bo­liais.

Ir čia kū­rė­jas pa­da­ro eks­kur­są į pra­ei­tį. Šu­li­nys anų lai­kų lie­tu­viui bu­vo la­bai svar­bus so­dy­bos ak­cen­tas, tu­rė­jo gi­lią reikš­mę. Kol kie­mas tu­rė­jo šu­li­nį, tol ja­me bu­vo gy­ve­ni­mas. Jis me­na kal­bė­ji­mą iš pir­mų­jų so­viet­me­čio lai­kų, kai bu­vo ar­do­mi vien­kie­miai, žmo­nės va­ro­mi į gy­ven­vie­tes. Dau­ge­lis šiam va­jui prie­ši­no­si. Vien­kie­miai bu­vo ar­do­mi prieš žmo­nių va­lią. Trak­to­ris­tai, jei už­vers­da­vo šu­li­nį, gau­da­vo pre­mi­jas. „Jei už­ver­tei šu­li­nį – žmo­gus į tą vie­tą ne­be­grįš“, – šu­li­nio sim­bo­lio svar­bą ak­cen­tuo­ja me­ni­nin­kas. Skulp­tū­ros apa­čia au­to­riaus pa­ryš­kin­ta bal­tiš­ku žir­go sim­bo­liu. Kaip pats au­to­rius lin­kė­jo dias­po­ros lie­tu­viams: „Vi­sa­da su žir­gais su­grį­šim į Lie­tu­vą.“

O skulp­tū­rą sau­go pro­fe­sio­na­liai iš­lanks­ty­tas pra­ban­gus va­ri­nis sto­ge­lis, virš ku­rio – me­ta­li­nė sau­lu­tė – ta­len­tin­go kal­vio iš Jo­na­vos, An­driaus Šu­ku­čio, dar­bas.

„Esa­me vie­na tau­ta ir puo­se­lė­ja­me tai, kas mus jun­gia ir kas mums bran­giau­sia...“

Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes ser­gė­jan­tį an­ge­lo skulp­tū­rą An­ge­lų kal­vo­je pa­šven­ti­no ku­ni­gas An­ta­nas Sau­lai­tis – pir­mo­jo Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės Sei­mo, vy­ku­sio 1958 me­tais, de­le­ga­tas.

Ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo PLB pir­mi­nin­kė Da­lia Hen­ke, ben­druo­me­nės Kul­tū­ros ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jū­ra­tė Cas­per­sen ir ki­ti at­sto­vai, taip pat idė­jos su­ma­ny­to­ja Ele­na Va­liu­lie­nė su vy­ru Skir­man­tu Va­liu­liu, pa­si­ro­dė šių su­tuok­ti­nių va­do­vau­ja­mas Os­lo lie­tu­vių fol­klo­ro an­sam­blis „Ga­bi­ja“, da­ly­va­vo Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai.

Ofi­cia­lias kal­bas ap­vai­ni­ka­vo Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kės Da­lios Hen­ke pa­lin­kė­ji­mas: „Dvie­jų an­ge­lų pa­vi­da­lu te­gul ši skulp­tū­ra la­bai sim­bo­liš­kai įam­ži­na ir tuos įsi­pa­rei­go­ji­mus mums vis pri­me­na. Te­gul tai bū­na ap­mąs­ty­mų, su­si­ti­ki­mų ir su­si­bū­ri­mų vie­ta! Nuo­šir­džiai dė­ko­ju vi­siems, kas pa­dė­jo­te tai įgy­ven­din­ti.“

O mū­sų mies­to tau­to­dai­li­nin­kas Sau­lius Lam­pic­kas, ku­rį ne vie­nas, da­ly­va­vęs an­ge­lo pa­šven­ti­ni­me įvar­di­jo nuo pa­ties Die­vo tu­rint kul­tū­ri­nį ta­len­tą, kuk­liai dė­ko­jo: „La­bai ačiū vi­siems pri­si­dė­ju­siems prie to, kad sto­vi štai šie du an­ge­lai.“

Pa­dė­ko­ta ir tau­to­dai­li­nin­kei Aud­ro­nei Lam­pic­kie­nė už pa­gal­bą vy­rui, kū­ry­bi­nio vyks­mo įam­ži­ni­mą nuo­trau­ko­se.

Ten, An­ge­lų kal­vo­je, sto­vi ir dar ke­tu­rios šil­tos ir dau­gia­kal­bės jo skulp­tū­ros. Aly­tiš­kio… Ir il­gai sto­vės, nes at­lik­tos žmo­gaus, ku­ris ne tik stip­riai įval­dęs me­džio dro­ži­mą, bet ir pui­kiai iš­stu­di­ja­vęs mū­sų tau­tos kul­tū­ros sa­vi­tu­mą. Ir žiū­rint į tą di­din­gą, iš­sko­bi­mu tur­tin­gą kop­lyt­stul­pį, imi mąs­ty­ti, kaip ga­li žmo­gus per to­kį trum­pą lai­ką me­džio stuob­rį su­val­dy­ti, pa­vers­ti iki tik­ro šven­tu­mo nu­dai­lin­ta skulp­tū­ra. Tur­būt tik per­fek­cio­nis­tai ga­li.

S.Lam­pic­kas mi­nė­jo įdo­mų su­ta­pi­mą – šiais me­tais Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nę pa­pil­dė 55-a ben­druo­me­nė, o ši jo skulp­tū­ra An­ge­lų kal­vo­je – taip pat 55-oji.

Tą pa­čią rug­pjū­čio 3-iąją į Lie­tu­vą at­vy­kę pa­sau­lio lie­tu­viai dar su­si­rin­ko ir ša­lies pa­jū­ry­je. Su­va­žia­vi­me Pa­lan­go­je da­ly­va­vo at­sto­vai iš 30 pa­sau­lio ša­lių lie­tu­vių ben­druo­me­nių.

Šiuo me­tu Ben­druo­me­nė skel­bia jun­gian­ti 53 pa­sau­lio ša­ly­se vei­kian­čias lie­tu­vių ben­druo­me­nes.

Šiek tiek is­to­ri­jos ži­nių

Pir­mi­nė idė­ja su­kur­ti ir gra­žiau­sio­je vie­to­je pa­sta­ty­ti Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes jun­gian­tį an­ge­lą gi­mė Nor­ve­gi­jo­je – Os­lo lie­tu­vių ben­druo­me­nės ir fol­klo­ro an­sam­blio „Ga­bi­ja“ va­do­vei, mu­zi­kos pe­da­go­gei Ele­nai Va­liu­lie­nei, ku­ri iš pra­džių su­ma­nė su­vie­ny­ti įvai­rias Nor­ve­gi­jos sos­ti­nės lie­tu­vių ben­druo­me­nes. Pir­miau­sia Os­lo lie­tu­vių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kei ki­lo min­tis su­vie­ny­ti vi­sas lie­tu­viš­kas or­ga­ni­za­ci­jas Os­le ir jo apy­lin­kė­se. Bet po ku­rio lai­ko pa­ma­nė, kad ga­li­ma bū­tų pri­si­dė­ti prie tra­di­ci­nių lie­tu­viš­kų ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo ir tą pa­da­ry­ti pla­tes­niu mas­tu, pri­si­dė­ti prie Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės tel­ki­mo. Pa­si­do­mė­ju­si ji su­ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je, An­ge­lų kal­vo­je, yra įvai­rias ben­druo­me­nes glo­bo­jan­čių an­ge­lų, o pa­sau­lio lie­tu­vius vie­ni­jan­čio dar nė­ra.

E.Va­liu­lie­nė krei­pė­si į pen­kis Lie­tu­vos kū­rė­jus, o tri­jų iš jų pa­reng­tus pro­jek­tus pri­sta­tė Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nių XVII Sei­mui, ku­riam la­biau­siai pa­ti­ko tau­to­dai­li­nin­ko Sau­liaus Lam­pic­ko, me­džio meist­ro du kar­tus ta­pu­sio tau­to­dai­li­nin­kų kon­kur­so „Auk­so vai­ni­kas“ ir pres­ti­žiš­kiau­sio Lie­tu­vo­je dro­žė­jų ap­do­va­no­ji­mo – Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­jos lau­re­a­to, dar­bo es­ki­zas.

Jiems pa­ti­ko lie­tu­viš­kos sim­bo­li­kos gau­sa, ta vie­ny­bė su Lie­tu­va. Tai yra mei­lė Tė­vy­nei, ku­ri jun­gia. Idė­jos įgy­ven­di­ni­mas pra­si­dė­jo prieš me­tus, kai PLB Sei­mas ją pa­tvir­ti­no. Ir kaip bu­vo ak­cen­tuo­ta, idė­ja įgy­ven­din­ta šim­tu pro­cen­tų: „Len­kiam gal­vą meist­ro ran­kų dar­bui ir įkvė­pi­mui.“

Vie­na iš skulp­tū­ros me­ce­na­čių ta­po Nor­ve­gi­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nė. Ki­ti skulp­tū­ros me­ce­na­tai – JAV lie­tu­vių fon­das, Ka­na­dos lie­tu­vių fon­das, Švei­ca­ri­jos fon­das „Se­el­sor­ges­tif­tung“, Aust­ra­li­jos, Ita­li­jos, Ka­na­dos, Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės. Ben­druo­me­nės ir in­di­vi­du­a­lūs rė­mė­jai, pa­au­ko­ję 1000 eu­rų ir dau­giau, pa­gerb­ti at­mi­ni­mo len­te­lė­je. Au­kos nuo 100 eu­rų skel­bia­mos (au­ko­to­jams lei­dus) ben­druo­me­nės met­raš­ty­je „Pa­sau­lio lie­tu­vis“.

„Esa­me vie­na tau­ta ir puo­se­lė­ja­me tai, kas mus jun­gia ir kas mums bran­giau­sia, – mei­lę sa­vo Tė­vy­nei, jos kal­bai, kul­tū­rai ir is­to­ri­nei at­min­čiai“, – skel­bia vi­sa ap­jun­gian­ti skulp­tū­ros at­mi­ni­mo len­te­lė.