An­ge­lų kal­vo­je pa­šven­tin­tas penk­ta­sis Sau­liaus Lam­pic­ko an­ge­las sau­gos lie­tu­vių dias­po­ros su­si­tel­ki­mą ir lie­tu­vių vie­ny­bę (2)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Saulius Lampickas
An­ge­lų kal­vo­je pa­sta­ty­tos 55-os an­ge­lo skulp­tū­ros au­to­rius – tau­to­dai­li­nin­kas Sau­lius Lam­pic­kas, me­džio meist­ras, du kar­tus ta­pęs tau­to­dai­li­nin­kų kon­kur­so „Auk­so vai­ni­kas“ ir pres­ti­žiš­kiau­sio Lie­tu­vo­je dro­žė­jų ap­do­va­no­ji­mo – Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­jos lau­re­a­tas. Tai jau penk­ta­sis aly­tiš­kio dar­bas, puo­šian­tis An­ge­lų kal­vą. Zitos Stankevičienės nuotr.
Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nė (PLB), šven­čian­ti 65 me­tų ju­bi­lie­jų, nau­ja skulp­tū­ra – Pa­sau­lio lie­tu­vių an­ge­lu – įpras­mi­no dias­po­ros su­si­tel­ki­mą ir lie­tu­vių vie­ny­bę. Rug­pjū­čio 3-iąją An­ge­lų kal­vo­je (Tra­kų ra­jo­nas), su­si­bė­gus iš­ei­vi­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nių at­sto­vams, gau­siai da­ly­vau­jant sve­čiams, iš­kil­min­gai ir džiu­giai bu­vo pri­sta­ty­tas ir pa­šauk­tas tar­nys­tei Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes (PLB) ser­gė­jan­tis an­ge­las. Šis įvy­kis svar­biu ak­cen­tu pa­lie­čia ir mū­sų Aly­tų, „įveik­lin­tas“ AN­GE­LAS – mū­sų mies­to tau­to­dai­li­nin­ko Sau­liaus Lam­pic­ko kū­ry­bos dar­bas.

„La­bai sun­kiai ra­dau ąžuo­lą, no­rė­jau, kad bū­tų bent met­ro sto­rio“

Iš to­li ge­rai ma­to­ma di­din­ga skulp­tū­ra, nors pa­sta­ty­ta ne ant An­ge­lų kal­vos ke­te­ros, o že­miau, prie var­tų, tar­si kiek­vie­no iš­ei­vio lie­tu­vio lauk­tų su­grįž­tan­čio. Ir ne vien už­kie­tė­ju­siam liau­dies me­no ži­no­vui į akis kren­ta ne­pa­pras­ta gau­sa se­no­vės lie­tu­vių sim­bo­li­kos, už­ko­duo­tos ta­len­tin­go meist­ro kū­ri­ny­je.

Ir kai jų es­mę ir svar­bą me­džio skulp­to­rius Sau­lius pa­aiš­ki­no tar­si nuo šir­dies ima­mais žo­džiais, ne vie­no, tą die­ną ten sto­vė­ju­sio Ita­li­jos, Nor­ve­gi­jos, Lat­vi­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tos ša­lies lie­tu­vio aky­se kau­pė­si aša­ros. O ir pa­čiam, Sau­liui, ga­vus to­kį svar­bų dar­bą, rū­pes­čiai ne vie­ną nak­tį be­mie­ge pa­ver­tė.

„La­bai sun­kiai ra­dau ąžuo­lą, no­rė­jau, kad bū­tų bent met­ro sto­rio. Ir ši­tas me­dis bu­vo la­bai gi­liai miš­ke, klam­py­nė­je, gal ne­at­lai­kęs me­tų naš­tos ar vėt­rų, nu­lū­žęs“, – kal­bė­jo jis jau sto­vė­da­mas prie sa­vo di­din­go kū­ri­nio, prie ku­rio lie­tu­vių ben­druo­me­nių bu­vo pa­kvies­tas.

Vė­liau jis kal­bė­jo, kad bū­ta rū­pes­čio, to se­no­jo ąžuo­lo rąs­tus par­si­ga­ben­ti į sa­vo kie­mą: vie­na ga­lin­ga tech­ni­ka at­vil­ko iki na­mų, ki­ta – į kie­mą. Ne kar­tą te­ko kvies­tis pa­gal­bą ap­dir­ba­mam stuob­riui pa­kel­ti ar ap­vers­ti.

Dar kur­da­mas es­ki­zą tau­to­dai­li­nin­kas pa­grin­di­niais ak­cen­tais pa­si­rin­ko du su­sig­lau­du­sius an­ge­lus, kar­tu lai­kan­čius gy­vy­bės me­dį. Pa­sak jo, nuo se­nų se­no­vės vi­sos mū­sų, lie­tu­vių, skry­nios, ku­pa­rai, spin­tos bu­vo de­ko­ruo­ja­mos to gy­vy­bės me­džio or­na­men­tu, le­li­jo­mis, paukš­čiais. Pa­si­rin­ko gy­vy­bės me­dį kaip pa­grin­di­nį sim­bo­lį, kad ta mū­sų lie­tu­vių gy­vy­bė gy­vuo­tų per vi­są pa­sau­lį.

„Da­bar lie­tu­viai yra iš­si­bars­tę, gal­būt vie­nas an­ge­las sim­bo­li­zuo­ja mus, esan­čius sa­vo ša­ly­je, ki­tas – iš­va­žia­vu­sius. Jie su­glau­džia sa­vo spar­nus ir jų ma­to­si tik du“, – sa­ko S.Lam­pic­kas.

Jis an­ge­lus ir gy­vy­bės me­dį įrė­mi­na į rank­šluostinę, ku­ri taip pat la­bai ar­ti­mas lie­tu­viš­ko kai­mo sim­bo­lis. Šo­nuo­se esan­čias tau­ti­nes juos­tas au­to­rius su­ta­pa­ti­no bal­tams bū­din­gais šu­li­nio sim­bo­liais.

Ir čia kū­rė­jas pa­da­ro eks­kur­są į pra­ei­tį. Šu­li­nys anų lai­kų lie­tu­viui bu­vo la­bai svar­bus so­dy­bos ak­cen­tas, tu­rė­jo gi­lią reikš­mę. Kol kie­mas tu­rė­jo šu­li­nį, tol ja­me bu­vo gy­ve­ni­mas. Jis me­na kal­bė­ji­mą iš pir­mų­jų so­viet­me­čio lai­kų, kai bu­vo ar­do­mi vien­kie­miai, žmo­nės va­ro­mi į gy­ven­vie­tes. Dau­ge­lis šiam va­jui prie­ši­no­si. Vien­kie­miai bu­vo ar­do­mi prieš žmo­nių va­lią. Trak­to­ris­tai, jei už­vers­da­vo šu­li­nį, gau­da­vo pre­mi­jas. „Jei už­ver­tei šu­li­nį – žmo­gus į tą vie­tą ne­be­grįš“, – šu­li­nio sim­bo­lio svar­bą ak­cen­tuo­ja me­ni­nin­kas. Skulp­tū­ros apa­čia au­to­riaus pa­ryš­kin­ta bal­tiš­ku žir­go sim­bo­liu. Kaip pats au­to­rius lin­kė­jo dias­po­ros lie­tu­viams: „Vi­sa­da su žir­gais su­grį­šim į Lie­tu­vą.“

O skulp­tū­rą sau­go pro­fe­sio­na­liai iš­lanks­ty­tas pra­ban­gus va­ri­nis sto­ge­lis, virš ku­rio – me­ta­li­nė sau­lu­tė – ta­len­tin­go kal­vio iš Jo­na­vos, An­driaus Šu­ku­čio, dar­bas.

 

„Esa­me vie­na tau­ta ir puo­se­lė­ja­me tai, kas mus jun­gia ir kas mums bran­giau­sia...“

Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes ser­gė­jan­tį an­ge­lo skulp­tū­rą An­ge­lų kal­vo­je pa­šven­ti­no ku­ni­gas An­ta­nas Sau­lai­tis – pir­mo­jo Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės Sei­mo, vy­ku­sio 1958 me­tais, de­le­ga­tas.

Ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo PLB pir­mi­nin­kė Da­lia Hen­ke, ben­druo­me­nės Kul­tū­ros ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Jū­ra­tė Cas­per­sen ir ki­ti at­sto­vai, taip pat idė­jos su­ma­ny­to­ja Ele­na Va­liu­lie­nė su vy­ru Skir­man­tu Va­liu­liu, pa­si­ro­dė šių su­tuok­ti­nių va­do­vau­ja­mas Os­lo lie­tu­vių fol­klo­ro an­sam­blis „Ga­bi­ja“, da­ly­va­vo Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai.

Ofi­cia­lias kal­bas ap­vai­ni­ka­vo Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kės Da­lios Hen­ke pa­lin­kė­ji­mas: „Dvie­jų an­ge­lų pa­vi­da­lu te­gul ši skulp­tū­ra la­bai sim­bo­liš­kai įam­ži­na ir tuos įsi­pa­rei­go­ji­mus mums vis pri­me­na. Te­gul tai bū­na ap­mąs­ty­mų, su­si­ti­ki­mų ir su­si­bū­ri­mų vie­ta! Nuo­šir­džiai dė­ko­ju vi­siems, kas pa­dė­jo­te tai įgy­ven­din­ti.“

O mū­sų mies­to tau­to­dai­li­nin­kas Sau­lius Lam­pic­kas, ku­rį ne vie­nas, da­ly­va­vęs an­ge­lo pa­šven­ti­ni­me įvar­di­jo nuo pa­ties Die­vo tu­rint kul­tū­ri­nį ta­len­tą, kuk­liai dė­ko­jo: „La­bai ačiū vi­siems pri­si­dė­ju­siems prie to, kad sto­vi štai šie du an­ge­lai.“

Pa­dė­ko­ta ir tau­to­dai­li­nin­kei Aud­ro­nei Lam­pic­kie­nė už pa­gal­bą vy­rui, kū­ry­bi­nio vyks­mo įam­ži­ni­mą nuo­trau­ko­se.

Ten, An­ge­lų kal­vo­je, sto­vi ir dar ke­tu­rios šil­tos ir dau­gia­kal­bės jo skulp­tū­ros. Aly­tiš­kio… Ir il­gai sto­vės, nes at­lik­tos žmo­gaus, ku­ris ne tik stip­riai įval­dęs me­džio dro­ži­mą, bet ir pui­kiai iš­stu­di­ja­vęs mū­sų tau­tos kul­tū­ros sa­vi­tu­mą. Ir žiū­rint į tą di­din­gą, iš­sko­bi­mu tur­tin­gą kop­lyt­stul­pį, imi mąs­ty­ti, kaip ga­li žmo­gus per to­kį trum­pą lai­ką me­džio stuob­rį su­val­dy­ti, pa­vers­ti iki tik­ro šven­tu­mo nu­dai­lin­ta skulp­tū­ra. Tur­būt tik per­fek­cio­nis­tai ga­li.

S.Lam­pic­kas mi­nė­jo įdo­mų su­ta­pi­mą – šiais me­tais Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nę pa­pil­dė 55-a ben­druo­me­nė, o ši jo skulp­tū­ra An­ge­lų kal­vo­je – taip pat 55-oji.

Tą pa­čią rug­pjū­čio 3-iąją į Lie­tu­vą at­vy­kę pa­sau­lio lie­tu­viai dar su­si­rin­ko ir ša­lies pa­jū­ry­je. Su­va­žia­vi­me Pa­lan­go­je da­ly­va­vo at­sto­vai iš 30 pa­sau­lio ša­lių lie­tu­vių ben­druo­me­nių.

Šiuo me­tu Ben­druo­me­nė skel­bia jun­gian­ti 53 pa­sau­lio ša­ly­se vei­kian­čias lie­tu­vių ben­druo­me­nes.

 

Šiek tiek is­to­ri­jos ži­nių

Pir­mi­nė idė­ja su­kur­ti ir gra­žiau­sio­je vie­to­je pa­sta­ty­ti Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nes jun­gian­tį an­ge­lą gi­mė Nor­ve­gi­jo­je – Os­lo lie­tu­vių ben­druo­me­nės ir fol­klo­ro an­sam­blio „Ga­bi­ja“ va­do­vei, mu­zi­kos pe­da­go­gei Ele­nai Va­liu­lie­nei, ku­ri iš pra­džių su­ma­nė su­vie­ny­ti įvai­rias Nor­ve­gi­jos sos­ti­nės lie­tu­vių ben­druo­me­nes. Pir­miau­sia Os­lo lie­tu­vių ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kei ki­lo min­tis su­vie­ny­ti vi­sas lie­tu­viš­kas or­ga­ni­za­ci­jas Os­le ir jo apy­lin­kė­se. Bet po ku­rio lai­ko pa­ma­nė, kad ga­li­ma bū­tų pri­si­dė­ti prie tra­di­ci­nių lie­tu­viš­kų ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo ir tą pa­da­ry­ti pla­tes­niu mas­tu, pri­si­dė­ti prie Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės tel­ki­mo. Pa­si­do­mė­ju­si ji su­ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je, An­ge­lų kal­vo­je, yra įvai­rias ben­druo­me­nes glo­bo­jan­čių an­ge­lų, o pa­sau­lio lie­tu­vius vie­ni­jan­čio dar nė­ra.

E.Va­liu­lie­nė krei­pė­si į pen­kis Lie­tu­vos kū­rė­jus, o tri­jų iš jų pa­reng­tus pro­jek­tus pri­sta­tė Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nių XVII Sei­mui, ku­riam la­biau­siai pa­ti­ko tau­to­dai­li­nin­ko Sau­liaus Lam­pic­ko, me­džio meist­ro du kar­tus ta­pu­sio tau­to­dai­li­nin­kų kon­kur­so „Auk­so vai­ni­kas“ ir pres­ti­žiš­kiau­sio Lie­tu­vo­je dro­žė­jų ap­do­va­no­ji­mo – Lion­gi­no Šep­kos pre­mi­jos lau­re­a­to, dar­bo es­ki­zas.

Jiems pa­ti­ko lie­tu­viš­kos sim­bo­li­kos gau­sa, ta vie­ny­bė su Lie­tu­va. Tai yra mei­lė Tė­vy­nei, ku­ri jun­gia. Idė­jos įgy­ven­di­ni­mas pra­si­dė­jo prieš me­tus, kai PLB Sei­mas ją pa­tvir­ti­no. Ir kaip bu­vo ak­cen­tuo­ta, idė­ja įgy­ven­din­ta šim­tu pro­cen­tų: „Len­kiam gal­vą meist­ro ran­kų dar­bui ir įkvė­pi­mui.“

Vie­na iš skulp­tū­ros me­ce­na­čių ta­po Nor­ve­gi­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nė. Ki­ti skulp­tū­ros me­ce­na­tai – JAV lie­tu­vių fon­das, Ka­na­dos lie­tu­vių fon­das, Švei­ca­ri­jos fon­das „Se­el­sor­ges­tif­tung“, Aust­ra­li­jos, Ita­li­jos, Ka­na­dos, Švei­ca­ri­jos lie­tu­vių ben­druo­me­nės. Ben­druo­me­nės ir in­di­vi­du­a­lūs rė­mė­jai, pa­au­ko­ję 1000 eu­rų ir dau­giau, pa­gerb­ti at­mi­ni­mo len­te­lė­je. Au­kos nuo 100 eu­rų skel­bia­mos (au­ko­to­jams lei­dus) ben­druo­me­nės met­raš­ty­je „Pa­sau­lio lie­tu­vis“.

„Esa­me vie­na tau­ta ir puo­se­lė­ja­me tai, kas mus jun­gia ir kas mums bran­giau­sia, – mei­lę sa­vo Tė­vy­nei, jos kal­bai, kul­tū­rai ir is­to­ri­nei at­min­čiai“, – skel­bia vi­sa ap­jun­gian­ti skulp­tū­ros at­mi­ni­mo len­te­lė.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.