Frak­ci­ja „Už Aly­tų” su­ma­žė­jo dviem na­riais

Pir­ma­sis apie pa­si­trau­ki­mą iš frak­ci­jos „Už Aly­tų“ pra­ne­šė Ge­di­mi­nas Dauk­šys, bu­vęs vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ kan­di­da­tas į Aly­taus mies­to me­rus 2019 me­tų rin­ki­muo­se. Pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti sa­vo spren­di­mą, „Aly­taus nau­jie­noms“ G.Dauk­šys sa­kė, kad jo tiks­las yra rin­ki­mų pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mas, o ne jun­gi­niai.

„Sten­giuo­si neuž­si­sto­vė­ti, iš­ei­ti iš sa­vo kom­for­to zo­nos, ban­dy­siu pa­ieš­ko­ti ki­tų bū­dų pro­gra­mai įgy­ven­din­ti, kaip ne­pri­klau­so­mas lais­vas žmo­gus“, – to­kius spren­di­mo mo­ty­vus įvar­di­ja po­li­ti­kas. Apie sa­vo spren­di­mą iš­ei­ti iš frak­ci­jos jis jau in­for­ma­vo raš­tiš­kai – elek­tro­ni­niu bū­du, nes pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Jau ant­ras iš ei­lės Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės po­sė­dis, ku­ria­me ir pa­gar­sin­tas šis pa­reiš­ki­mas, vy­ko nuo­to­li­niu bū­du.

Pa­pra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti sa­vo spren­di­mą, Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė sa­kė: „Po­li­ti­ko­je po­li­ti­nė lais­vė ir ne­pri­klau­so­my­bė prak­tiš­kai ne­įma­no­mi, jei­gu esi frak­ci­jo­je, ko­man­do­je ar val­dan­čio­je dau­gu­mo­je.

Kas ma­ne pa­žįs­ta, ži­no, esu la­bai prin­ci­pin­gas ir mo­kan­tis pa­sto­vė­ti už sa­ve, už ki­tus, sil­pnes­nius, žmo­gus.

Prieš me­tus kar­tu su Val­de­ma­ru Cho­mi­čiu­mi pri­si­jun­giau prie frak­ci­jos „Už Aly­tų“ dėl tri­jų prie­žas­čių: 1. Jei­gu no­ri kaž­ką pras­min­go nu­veik­ti, pa­dė­ti žmo­nėms, tu­ri jung­tis į ko­man­dą, nes vie­nas lau­ke ne ka­rys. 2. Su­ta­rė­me, kad pa­dė­si­me val­dan­čia­jai dau­gu­mai, mies­to me­rui, ad­mi­nist­ra­ci­jai, mies­tui svar­biais ir reikš­min­gais klau­si­mais. Pa­ža­dė­jau, kad ne­kel­siu skan­da­lų, jei­gu bus lai­ko­ma­si įsta­ty­mų, ne­bus tai­ko­mi dvi­gu­bi stan­dar­tai ir bus krei­pia­mas dė­me­sys į ma­no pa­siū­ly­mus, pa­sta­bas. 3. Iš tik­rų­jų, at­vy­kau į šį mies­tą dirb­ti, bet li­ki­mas taip su­dės­tė, kad jau pen­ke­rius me­tus tu­riu nuo­lat už sa­ve, už vie­šą in­te­re­są ir už ki­tus, sil­pnes­nius, kau­tis kaip liū­tė, to­dėl no­rė­jo­si ra­my­bės ir su­si­tel­ki­mo pra­smin­giems dar­bams su tik­rai pro­fe­sio­na­lia ko­man­da.

De­ja, pas­ta­rai­siais mė­ne­siais įsi­ti­ki­nau, kad ši­ta­me mies­te nor­ma­liai, ra­miai dirb­ti ne­įma­no­ma, nes vi­sais įma­no­mais bū­dais kai­šio­ja­mi pa­ga­liai, in­tri­guo­ja­ma ir, svar­biau­sia, – ne­si­lai­ko­ma ele­men­ta­raus duo­to žo­džio. Vis­kam bū­na pra­džia, at­ei­na ir pa­bai­ga. Ma­no ge­le­ži­nė kan­try­bė trū­ko.

Prieš pa­si­trauk­da­ma iš frak­ci­jos „Už Aly­tų“, frak­ci­jos se­niū­nui To­mui Pa­čė­sui, pa­siū­liau frak­ci­jai skelb­tis opo­zi­ci­ne, nes jau ne­be­ga­li­ma dau­giau ty­lė­ti ir to­le­ruo­ti, kas vyks­ta mies­te, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos val­dy­me, ne­be­ga­li­ma dau­giau už­si­merk­ti ir ne­ma­ty­ti, kaip kai kas pel­no­si iš ne­lai­mių ir per mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus pu­čia vi­sam mies­tui gra­žiai pia­riš­kai pa­ruoš­tus bur­bu­lus.

Frak­ci­jos „Už Aly­tų“ na­riai: To­mas Pa­čė­sas, Da­nu­tė Re­mei­kie­nė ir Val­de­ma­ras Cho­mi­čius skelb­tis opo­zi­ci­ne frak­ci­ja ne­su­ti­ko, to­dėl man te­ko trauk­tis.

Taip, ko­man­dos ne­tu­riu, bet už tai tu­riu po­li­ti­nę lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę, kas man yra la­bai di­de­lė ver­ty­bė.

Nuo šiol pil­na ap­im­ti­mi veik­siu pa­gal sa­vo są­ži­nę, mo­ra­li­nius prin­ci­pus ir įsi­ti­ki­ni­mus. Su­vo­kiu, kad, bū­da­ma vie­na, di­de­lių dar­bų mies­tui, kad ir kaip no­rė­čiau, ne­pa­da­ry­siu, ta­čiau tik­rai pa­da­ry­siu vis­ką, kad šis mies­tas pra­re­gė­tų, ir tie pu­čia­mi bur­bu­lai su­sprog­tų.“