Emi­li­ja Pa­kė­nai­tė: „Vi­sa­da rei­kia verž­tis į prie­kį”

– Emi­li­ja, tai nuo kiek me­tų ei­ni sa­vo sva­jo­nės link?

– Sa­vo sva­jo­nę ve­juo­si nuo tre­jų. Iš vi­so jau vie­nuo­li­ka me­tų.

– Emi­li­ja, tai ko­kia ta Ta­vo di­džiau­sia sva­jo­nė?

– La­bai no­rė­čiau bū­ti gar­siau­sia pa­sau­ly­je pri­ma­ba­le­ri­na, šok­ti Pa­ry­žiaus ope­ros ir ba­le­to te­at­re.

– Ko­dėl bū­tent ba­le­tas?

– Nuo pat ma­žens la­bai ža­vė­jau­si ba­le­ri­nų suk­ne­lė­mis. Jos man at­ro­dė ypač gra­žios, bliz­gios, nu­sags­ty­tos dei­man­tu­kais, ka­rū­nė­lė­mis, ku­rio­mis puo­šia­si ba­le­to šo­kė­jos.

O dau­giau­sia ža­ve­sio ir in­tri­gos man kė­lė pu­an­tai. Ki­lo tiek daug klau­si­mų: kaip ba­le­ri­nos šo­ka ant pirš­tų ga­lų, ar joms skau­da, ar aš taip pat ga­lė­čiau pa­ban­dy­ti?

Nuo to lai­ko taip su­si­do­mė­jau ba­le­tu, kad ma­nęs nie­kas ne­at­skirs nuo jo.

– Kuo Ta­ve taip ža­vi ba­le­tas?

– Ba­le­ri­nai rei­kia tu­rė­ti la­bai daug už­si­spy­ri­mo ir va­lios. Iš tik­rų­jų ba­le­tas ug­do šias sa­vy­bes. Jei­gu bū­si minkš­ta, nie­ka­da nie­ko ne­pa­siek­si. Jei­gu gal­vo­si, kad ai, nie­ko, ki­tą kar­tą pa­si­seks, ar­ba už­lei­si ko­kią mer­gai­tę, tai taip ir bus vi­sa­da. Ba­le­te vi­sa­da rei­kia verž­tis į prie­kį, ko­vo­ti už sa­ve ir ne­leis­ti lip­ti ant gal­vos nei mo­ky­to­jams, nei mer­gai­tėms.

– Mi­nė­jai, kad ba­le­tą šo­ki jau vie­nuo­li­ka me­tų. Kiek lai­ko ski­ri tre­ni­ruo­tėms? Ar daž­nai jos vyks­ta?

– Tre­ni­ruo­juo­si kiek­vie­ną die­ną Vil­niu­je. Per die­ną tu­riu 2–3 pa­mo­kas. Vie­na pa­mo­ka trun­ka va­lan­dą ir 30 mi­nu­čių. Iš vi­so per die­ną šo­ku maž­daug nuo 3 iki 4 va­lan­dų, kar­tais net pen­kias.

– Ar sie­ji sa­vo at­ei­tį su ba­le­tu?

– Taip, no­rė­čiau bū­ti pro­fe­sio­na­li ba­le­ri­na ar­ba ba­le­to mo­ky­to­ja.

– Ko pa­lin­kė­tum mer­gai­tėms, no­rin­čioms tap­ti ba­le­ri­no­mis?

– Iš tie­sų pa­lin­kė­čiau la­bai la­bai daug už­si­spy­ri­mo ir svei­ka­tos. Ba­le­tas yra la­bai žiau­rus spor­tas. Vi­sų pir­ma, tu­ri ati­tik­ti nu­sta­ty­tas nor­mas, sver­ti bū­tent tiek, kiek rei­kia. Ba­le­ri­nos tu­ri bū­ti liek­nos, to­dėl kar­tais ten­ka ir die­tos pa­si­lai­ky­ti. Ir man te­ko tai pa­tir­ti.

Taip pat rei­kia la­bai no­rė­ti šok­ti. Šis spor­tas pa­ly­gin­ti bran­gus, nes į sa­vo pir­mą­ją pa­mo­ką at­ėju­si mer­gai­tė pri­va­lo tu­rė­ti dau­gy­bę prie­mo­nių, pa­vyz­džiui, gu­my­tę kuo­dui su­riš­ti, tin­kle­lį, špil­kų, šu­kas, la­ko, glaus­ti­nu­kę, si­jo­nė­lį, pėd­kel­nes (ir ne bet ko­kias, o to­kias, ku­rių pa­de tu­ri bū­ti sky­lė), pu­an­tus (ba­le­to ba­te­lius), šilt­ba­čius. Ber­niu­kams pa­pras­čiau, nes jiems rei­kia bal­tų ar­ba juo­dų marš­ki­nė­lių, juo­dų ar­ba bal­tų tim­pų, ba­le­to ba­te­lių, šilt­ba­čių.

Iš­var­dy­tus da­ly­kus pri­va­lo tu­rė­ti pra­de­dan­tie­ji. O štai pro­fe­sio­na­lai pu­an­tus per mė­ne­sį su­lau­žo 4–6 kar­tus. Vie­nų pu­an­tų po­ra kai­nuo­ja 100–200 eu­rų. Ir dar suk­ne­lės, pa­vyz­džiui, ma­no pe­le­nų ro­ži­nė suk­ne­lė kai­na­vo tūks­tan­tį eu­rų. O kur dar šo­kių ke­lio­nės po pa­sau­lį ir vi­si ki­ti ap­da­rai ba­le­tui. To­dėl rei­kia ge­rai ap­gal­vo­ti sa­vo no­rus ir ga­li­my­bes. Na, o jei­gu troš­ki­mas yra di­des­nis už vis­ką, tuo­met lin­kiu ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir sėk­mės!

– Emi­li­ja, pa­si­da­link nau­jau­sia ži­nia – pa­sie­ki­mais ba­le­te ir kur ki­tą­met mo­ky­sie­si. 

– Pa­ga­liau įsto­jau į sa­vo iš­sva­jo­tą­ją mo­kyk­lą – Na­cio­na­li­nę M. K. Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­lą (ba­le­to sky­rių)!!! O va­sa­rą pa­si­ro­dy­siu su An­dže­li­kos Cho­li­nos šo­kio te­at­ru prem­­je­ro­je „Jau­nys­tė“. Su­si­ti­ki­me!