„Ekologistikos“ gaisro byloje – 7 įtariamieji: Lietuvai padaryta 6 mln. eurų žala (268)

2020-08-13
nuotrauka
Teisėsauga beveik baigė tyrimą dėl pernai Alytuje kilusio didžiulio gaisro. Tyrimo metu buvo išaiškintos painios aferos, susijusios su neteisėtu atliekų kaupimu. Galutiniai įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas ir dvi aplinkosaugininkės. Skaičiuojama, kad dėl neteisėtų įtariamųjų veiksmų Lietuvai buvo padaryta 6 mln. eurų žala. Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo 2019 m. spalio 16 dieną. Ugniagesiai su liepsnomis kovojo ilgiau nei savaitę.

Praėjus 10 mėnesių, teisėsauga skelbia, kad itin sudėtingas tyrimas dėl gaisro priežasčių beveik baigtas. Alytaus policininkai, Kauno kriminalistai ir prokurorai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, atlikę penkis tūkstančius ikiteisminio tyrimo veiksmų, skelbia išnarplioję galimai neteisėtas atliekų – naudotų neperdirbtų padangų kaupimo ir jų apskaitos schemas.

„Nustatyta, kad Lietuvos valstybei padaryta daugiau nei 6 milijonų eurų žala“, – rašoma prokuratūros išplatintame pranešime. Įtarimai šiame tyrime iš viso pareikšti 7 asmenims.

SUPRASTI AKIMIRKSNIU

Juozas Cicėnas (UAB „Ekologistika“ vadovas ) įtariamas: Baudžiamojo kodekso (BK) 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu; 300 str. 1 d. – dokumento suklastojimu/ netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu;

Romualdas Varanauskas (UAB „Ekologistika“ darbuotojas): BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;

Juridinis asmuo „Ekologistika“: BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;

Aušra Bružienė (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotoja): BK 229 str. – tarnybos pareigų neatlikimu;

Aušra Kričenienė (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotoja): BK 229 str. – tarnybos pareigų neatlikimu.

A.P. (UAB „Ekologistika“ darbuotojas): BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;

Juridinis asmuo „V“: BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; BK 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo;

„Šis ikiteisminis tyrimas yra žinia Lietuvos aplinkos teršėjams – tokių teisės pažeidimų schemos atskleistos, nustatytos ir žinomos. Ir kai daromi nusikaltimai išaiškės, tokių bylų tyrimo patirtį turinti kvalifikuotų, ryžtingų ir nešališkų policijos, aplinkos apsaugos pareigūnų ir prokurorų jungtinė komanda nusikalstamas veikas tikrai atskleis ir kaltinamieji stos prieš teismą. Turime ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš jų – saugoti Lietuvos aplinką ir gamtą“, – teigia Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Baudžiamojoje byloje atliekami baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai, vyksta įtariamųjų ir jų gynėjų susipažinimas su bylos medžiaga.

Kaltinamosios advokatas: „Aplinkosaugininkai neturėjo įrankių“

„AAA Law“ advokatas Vaidas Rakauskas, atstovaujantis A.Kričenienei, perduotame komentare teigia, kad šie kaltinimai – atsakomybės permetimas žemesniajai darbuotojų grandžiai. „Šis ikiteisminis tyrimas atskleis nebent tai, kaip atmestinai patys aukščiausi valstybės pareigūnai žiūrėjo į aplinkosaugininkų reikalavimus suteikti jiems visas tinkamas priemones pareigų atlikimui. Aplinkosaugininkai problemas buvo identifikavę, tačiau neturėjo „įrankių“, kuriais galėtų tiksliai nustatyti laikomų padangų kiekį ir galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus. Deja, atsidūrėme klasikinėje situacijoje – valstybė tarnautojams nesuteikė būdų ir priemonių atlikti savo pareigą, ir, nutikus beprecedentei situacijai, kaltinimus permeta žemesniajai darbuotojų grandžiai. Ši situacija – mūsų valstybės brandos išbandymas, kurio, panašu, valstybės institucijos ir toliau neatlaiko”, – komentuoja šioje byloje dalyvaujantis V.Rakauskas.

www.15.min.lt

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Teisingai advokatas pastebėjo. Bet? Kaip nori, institucijos įeina į firmų teritorijas blusinėt užkastų atliekų ir per kelis metus nesugeba visuomenei paaiškint ką darė. Rodo kontroliuoja ir atsakomybės nėra. Bet geriausia po gaisro nuo Alytaus aplinkoapsaugininkas mestelėjo. Rašom firmom aktus, baudas dedam - jie kreipias į teismą ir ten švelnina. Tad už gaisrą ir jo baisias pasekmes labiausia atsakingas teismas. Ir kurie galimai juo manipuliuoja atsakomybę numesdami ant žemiausių grandžių. Rodo advokatai žino realybę ir klausimas, kiek laiko šis bardakas gyvuos pridengtas nuo viršaus?

    Alytuje teisėtvarka sovietinė: Viršininkai nekalti, kalta aplinka ir pavaldiniai! Besivaidenantis meras dūmuose meras ,vietoje tuo metu reikalingo ekskavatoriaus ,kad ir prie pofsąjungų rųmų dirbusio ieškojimo, dūmų fone darė politinį įmyžį, kai buvęs ekselencija!

    Įdomi situacija nevertint mero šou gaisro metu. Kur gal, jei nebūt šou, būt užgesinę per kelias dienas be didelių terštumų? Pagal gaisrų gesinimo įstatymus meras kištis negalėjo, kaip ir gaisrininkai neprileist. Laidoj su žurnalistu E.Jakilaičiu meras po nežinau visur atsakinėjo. Tas pats nežiniukas ir valdyme. Žalio suvokimo apie pertvarkas ir stratwgijas, ką numetė ant perteklinių darbo grupių imituot ir vis tiek rezultato nėra. Vietoj to miestas per metus praskolintas 6 milijonais, kaip iki tol per 30 metų tik 12 milijonų praskolinta. Svarbiausi tarybos klausimai ir turintys reikšmę miestui dėl biojėgainės ir aerodromo, per teismus tęsiasi...Per tą laiką taryba galėjusi priimt miestui palankiausius sprendimus prakeidžia galimybes švelnint. Per ką tik bedarbystė ir kitos bėdos Alytuj didėja. Ir prie valdymo neprieit gabesniems ir principingesniems. Taip sistema per institucijos atstyguota.

    Advokatas teisingai pastebėjo. Valstybė brandos egzamino neišlaiko ir atsakomybę permeta žemesnei darbuotojų grandžiai. Nes atsakingi politikai vėl lieka nuošalį. Dabar dėl instrumentų kontroliuot įmones ir neįtinkančius, jų yra ir politikai per institucijas taiko. Alytuj dėl blusinėtų užkastų atliekų kur iki šiol visuomenei paaiškint nesugeba, prieš kelis metus įėję į vietos firmos teritoriją ir po žeme kas užkasta blusinėta. Buvusį dzūkijos vandenų vadovą blusinėjo pradžioj išsiveždami kaip nusikaltėlį už palyginus menkniekius. Kur buvo galima ir žmoniškesnėm priemonėm. Vėl yra atveju, kur neįtinka už teisybės viešinimą, doroja per intrigas išsiprovokuodami po kitais. Trumpiau sistema atglūdinta kaip po politika pasinaudot teisėsauga ir kitom kontroliuojančiom institucijom ir jei kas, juos atsakomybei pakišt. Kad kiti bijotų ir nedrystų pasipriešint. Net ir šiuo atveju, jei žemesnės grandys ir bandė viešint, kad jais galimai manipuliuojama, ar tai nori girdėt teisėsauga? Kuriai ir pačiai atsakomybė. Nes šį tyrimą iš kart turėjo persiimt LR Gen. prokuratūra ir operatyviai per pusmetį ištirt. Neprileist vietinių kur per broliškumą broliškai ant žemesnių nuleidžiama.

    Pačių rinkėjų atsakomybė ką renkas į valdžią taip patiems gryžta. Nes tik žmonių rinkti prezidentas ir seimas bei vietoj meras ir taryba atsakingi ir atskaitingi žmonėms. Kitos institucijos teisėsaugos ir kontroliuojančios žmonių į valdžią nerinktos. Ir neatskaitingi žmonėms, kur gali tik viešint apie savo veiklą. Nes pavaldžios ir atskaitingos politikams, kaip laikosi įstatymų. Kontroliuoja kitus. Verslai į valdžią nerinkti ir elgias tiek, kiek kontroliuojantys ir politikai leidžia. Šiuo atveju nematydami leido kol sudegė su tarša. Ne tik žala 6 milijonai, bet jei ir dabar randa tiriant Miklusėnų kaimo ūkininkui priklausančių vištų kiaušiniuose beveik dvigubai daugiau dioksinų dėl gaisro metu išsiskyrusių sunkių priedų, reiškia. Pildosi profesorės pastabos, dėl sunkių priedų galimi žmonių išsigimimai per dešimtmečius. Čia tragedija ne karo ir stichijų metais užsivilkt ekologinę bombą. Čia kaip bausmė piliečiams už neatsakingumą per rinkimus. Vėl parodijos, už tai atsakingi politikai atsakomybės neneša. Kuri permesta į apačias ant iešmininkų. Tiria ir vertina tos pačios institucijos kur pražiūrėjo ir silpnesnius momente pakišinėja. Tad rinkimuose svarbu rinkt į seimą ne klaninius. Mieste V.Cencių ir rajone P.Valiūną, kurie dar išdrysta kelt problemas ir jiems tai daug nervų kainuoja. Nes už teisybę Alytuj galima nukentėt nuo sistemos. Kur gaisro atveju gal būt užgesinę, ir vėl tesėsi. Kol...Taip žemės sklypų skandalai nugesę. Vos ne žemės sklypų likučius iš po nosies taryboj po saujele valo ir nieko rimto?

    Alytuj stagnacija nesustos, kol rimtesniais nebus pakeist vadovai Alytaus teismo, prokuratūros, policijos ir Kauno stt institucijų. Kurie normalioje valstybėje po šio ir žemės sklypų skandalų galėjo ir atsistatydint. Todėl ir ritas ant Alytaus kita firma padavus prašymą vystyt padangų verslą, kita uolienų perdirbimą ridena.

    Savaitė po gaisro žurnalistas E.Jakilaitis laidoje su meru skaitydamas gaisrų gesinimo įstatymų punktus po mero nežinau iš kart iššifravo. Ar gali meras kištis gaisro metu ir panašiai. O čia teisėsauga ant...Ne jau tokie kvaili ir tik savo valia nematė nuo 2016 metų 9 gaisrai ir įmonė neįtraukta į tikrinamų sarašą? Kaip po pirmo gaisro išanalizuoja Alytuj, departamente ir vrm kontroliuojantys. Kaip savivaldybėj aplinkos apsaugos skyrius ir ten suplaukia visa informacija. Kurios pagrindu merai su institucijom turi ruošt specpriemonių planus jei kiltų gaisras ir, kad iki jo neprieitų? Kodėl nematė teisėsaugos institucijos, kaip prieš n metų pablusinėt vienoj firmoj užkastas atliekas net po žeme ieško? Ir per n metų nesugeba paaiškint visuomenei, ar klaida? Ar jei problemos, kokių imtasi priemonių gerint, kad visuomenė jaustųsi saugi. Kita pusė tiek daug apklausų ir ieškiniai dideli, kiek kas Alytuj ant ko galimai prikalbėjo ir ar teisme neatsivers, kad kuo daugiau klampintų. Nes tų tikrųjų, nuo kurių..- nelabai matosi. Vienok ar liks Alytuj elitėlio, kur ramu..? Žiaurus karminis procesas. Gryžta per rimtus dalykus.

    Ar kartais ne buvo taip, kaip pradžioj iš aplinkoapsaugininkų replikavo? Tikrinam, surašom aktus ir baudas deda, o? Verslininkas kreipiais į teismą ir ten jam pašvelnina? Jei taip, kokie teisėjai ir atsakomybė? Ne pirmą kart Alytuj teismai ūkinių klausimų sritį reguliuoja, kur suvokimo neturi ir bėdos. Kad ir dėl aerodromo 100 ha žemės sklypų. Mieste didėja bedarbystė. Reiškia pagal vyriausybės nutarimą aerodromas turi būt perduotas savivaldybei. Kur kuo greičiau, tuo savivaldybė greičiau miesto naudai vysto tą aerodromą ir gal, dar bedarbystę tuo pat švelnintų? Bet ne, kosminiu greičiu apskūsta teismui, tas velia n mėnesį...Ir savivaldybė prakeidžia brangų laiką aerodromą vystyt, nei kiti juda. O čia kompetencija LR Gen. Prokuroro, vertint teisėjų veiksmus ginant valstybės interesą.

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.

Peržiūrėti visą leidinių archyvą