Turizmo maršrutai ves pro senuosius sodus

Rita KRUŠINSKAITĖ
2018 Rugsėjis 25
Simas ir Vida Šatkauskai gurmaniškus patiekalus pateikia specialiuose stikliniuose indeliuose. Zitos Stankevičienės nuotr.
Simas ir Vida Šatkauskai gurmaniškus patiekalus pateikia specialiuose stikliniuose indeliuose. Zitos Stankevičienės nuotr.
Atidarius naująjį kaimo turizmo sezoną, pristatyti ir nauji objektai - senieji, beveik šimtus metų skaičiuojantys sodai, pavasarį senutėles obelų šakas nusvarinantys žiedais, o rudenį džiuginantys vaikystę primenančiais vaisiais.

Nors labai žavimasi naujomis selekcininkų išvestomis vaismedžių veislėmis, vis daugiau sodininkų entuziastų prisimena senąsias lietuviškas veisles, domisi jomis ir nori jas auginti savo soduose. Mokslininkus toks grįžimas prie tėvų, senelių ir netgi prosenelių augintų vaismedžių veislių džiugina.

Anot Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų, pastaruoju metu Lietuvoje tarp sodininkystės ir daržininkystės entuziastų populiarėja tendencija auginti senąsias lietuviškas veisles, kurios pritaikytos mūsų klimatui ir sąlygoms. Tiesa, vietinės veislės kol kas gali konkuruoti tik skoniu, bet ne išvaizda. Tačiau žmonės taip pat labiau pradeda vertinti skonį, kas skatina mokslininkus kurti naujas lietuviškas veisles.

Šiemet Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) darbuotojai pagal išankstinius užsakymus jau išaugino ir pardavė apie 20 senųjų veislių sodmenų

Kartu su latviais

SDI inicijavo projektą – „Senųjų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų atgimimas: Paveldo sodų turas“, kurio pagrindinis tikslas – padidinti autentiškų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų kolekcijas, didinti gamtinio ir kultūrinio paveldo objektų patrauklumą bei prieinamumą. Jį lietuviai įgyvendina kartu su partneriais iš Latvijos.

 Projektas apjungia Lietuvos ir Latvijos mokslinių institutų, kaimo turizmo asociacijų ir muziejų patirtį bei kompetencijas. „Jame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos kaimo turizmo asociacijos, Kauno rajono muziejus, Latvijos Dobelės sodininkystės institutas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas (LAMMC), Rundalės dvaro sodyba ir Obelynės parkas“, – sakė Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas. 

Projektas „Senųjų tradicinių sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų atgimimas: Paveldo sodų turas“finansuojamas pagal  2014-2020 metų Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Visas projekto biudžetas – 830 733 eurų  iš jų Europos regioninės plėtros fondo skirta – 706 123 eurų.

 Projekto metu bus identifikuotos ir atnaujintos senųjų tradicinių veislių augalų kolekcijos, o atrinkti objektai skatins puoselėti gamtinį ir kultūrinį paveldą Lietuvoje bei Latvijoje.

 Parengti septyni maršrutai

 „Susidomėjimas senomis veislėmis kyla visoje Europoje. Entuziastai buriasi į klubus, asociacijas, draugijas, kurios labai aktyviai veikia Šveicarijoje, Olandijoje, Vokietijoje“, - teigė projekto vadovas, SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidento Lino Žabaliūno teigimu, senąsias sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų veisles kultivuojantys objektai yra gamtinis ir kultūrinis paveldas, o pritaikius šiuos objektus turistams, rinkai bus pasiūlytas naujas turizmo produktas – paveldo sodai.

Projektu siekiama ne tik populiarinti senąsias tradicines veisles, bet skatinti ir užaugintų produktų perdirbimą, pasiūlant maisto gurmanams senovinius receptus, pritaikytus šiuolaikiniams skoniams. Paveldo sodų turizmas padės išplėsti turizmo paslaugas. Tikimasi, kad  jau parengti 7 skirtingi maršrutai (Lietuvoje, Latvijoje ir 5 tarpvalstybiniai) padidins turistų skaičių ne sezono metu.

 Maršrutai dviračiu arba automobiliu bus pateikiami su pilnu paslaugų paketu – nurodant maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus bei pažymint kitus lankytinus objektus.

 Septynis, aštuonis ir daugiau dešimtmečių  skaičiuojančių vaismedžių ieškoma senose sodybose, dvaruose, vienuolynuose, tada mokslininkai bando nustatyti, kokios jie veislės.

 Vyresnieji gerai prisimena Beržininkų ananaso veislės obuolius, išsiskiriančius ypatingu aromatu, vertinami paprastieji antaniniai obuoliai, kurie bene labiausiai tinka obuolių sūrių, džemų gamybai, dar neužmiršta ir medumi kvepianti geltonoji slyva.  

 „Mūsų tikslas dalį senųjų sodų padaryti lankomais objektais, kad senųjų sodų  paveldu galėtų pasimėgauti ir mūsų šalies, ir užsienio turistai“, – sakė L. Žabaliūnas.

Obelynė, Rojus ir Obuolių sala

Vienas iš  trijų garsiausių Lietuvos paveldo sodų – 14 ha plote buvo įveistas  prie Dūkšto 1890 metais garsaus Lietuvos sodininko pomologo Adamo Hrebnickio ir pavadintas Rojumi. Mokslininkas ištyrė 629 obelų, 223 kriaušių, 240 slyvų, 105 vyšnių bei kelias dešimtis vaiskrūmių veislių. Augino įvežtas iš  Rusijos , Lenkijos, Vokietijos, JAV  bei vietines vaismedžių veisles, tyrė derlingumą, tręšimą, stebėjo atsparumą šalčiams.

Antras garsusis paveldo sodas,  1920 metais gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko Kauno rajone apie 6,5 ha plote įkurtas Obelynės parkas.  Parko augalų kolekcijoje   per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų.  Parko pasididžiavimas   – europinis kukmedis,  seniausias  planetos medis  – dviskiautis  ginkmedis  ir  metasekvoja bei Sodų motinėle vadinama  Beržininkų ananaso obelis, kurios aukštis 11 m, o vainiko plotis -  12 m .

Trečiąjį sodą - Obuolių salių 1930 metais Grabuosto ežero saloje užveisė gamtininkas Pranciškus Baltrus Šivickas. Jame vaismedžiai dera  sodą, kurio vaismedžiai dera iki šiol. 

Turistus jau seniai vilioja ir sodininkus žavi  Kauno pakraštyje, Kazliškiuose, auganti seniausia Lietuvos obelis. Laukinė obelis, auganti privačiame sklype, nors ir įpusėjusi ketvirtą šimtmetį, dar veda vaisius. Obels kamieno apimtis 1,3 m, aukštis 8 m, vaisiai rūgštaus skonio, tačiau itin malonaus kvapo. Šimtametės obels kamiene yra didžiulė drevė, kurioje kasmet įsikuria ežių šeimyna.

Įdomybių netrūksta ir Babtuose, SDI  senovinio modelio gėlių ir prieskoninių augalų darželyje  auga 60 skirtingų rūšių augalų  bei daržovių 23 pavadinimų daržovės. Žiedais džiugina magnolijos, vilkdalgiai, apie 100 rūšių bijūnų.   

Anot D. Kviklio, dar šiemet planuojama išleisti senųjų sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų katalogą ir uogų, vaisių bei daržovių  senovinių receptų, pritaikytų mūsų skoniui, knygą.

Susipažins ir su istorinėmis obelimis

Anot L. Žabaliūno, turizmas šiame projekte atsirado, kad senuoju paveldu susidomėtų ir turistai, kad susipažindami su kultūros paveldu galėtų susipažinti ir su istorinėmis obelimis. Jau surasta ir aplankyta 40 objektų.

Užsukus į Survilų kaimo turizmo sodybą, esančią Šveicarijos kaime, Jonavos rajone,  kuriame įrengtas pirmasis Lietuvoje 1,5 km ilgio basakojų takas, susidedantis iš daugiau nei 10 skirtingų dangų, bei leidžiantis patirti netikėtų pojūčių gamą ir pajusti teigiamų emocijų bei energijos antplūdį, galima pažaisti disko golfą bei futbolo golfą, bus galima aplankyti ir senąjį sodą. 

Nedidelį sodą apie 1980 metus pradėjo veisti sodybos šeimininko Tado Survilos prosenelis Leopoldas Dackevičius. Jis nedidelis, tačiau šeimai brangus ir vertingas dėl jame išlikusių senųjų veislių obelų.

Dar viena sena, maždaug 1900 metais statyta sodyba, su ilgaamžiu sodu  įsikūrusi Gailiakaimyje, Kėdainių rajone. ant Nevėžio upės kranto. Senąją sodybą dabartiniai šeimininkai Simas ir Vida Šatkauskai nusipirko  prieš septynerius metus ir pavadino  „Garsios tylos“ sodyba.

Senajam sodui plytinčiam 3 ha plote  sodui – apie 80 metų, jame auga 120 obelų, 18 kriaušių,  yra slyvų ir trešnių.

Idėjų nestokojantys „ Garsios tylos“ sodybos šeimininkai po ilgaamžių  obelų šakomis  planuoja įrengti lauko restoraną. Kol kas svečiai mėgautis gurmaniškais patiekalais gali senojoje sodyboje arba jų užsisakyti į namus.

Šatkauskai patys kepa duoną, gamina fetos sūrį, karštus patiekalus, salotas, desertą. Patiekalus specialiuos stikliniuose indeliuose, pagal užsakymą pagamintuose Austrijoje, išvežioja  klientams. Gurmaniškiems patiekalams Simas ir Vida stengiasi naudoti kuo daugiau savame darže užaugintų daržovių ir prieskonių.

Komentuoti

Ribotas HTML

  • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.