Kai lapai nukrenta, geriau matosi dangus (0)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@alytausnaujienos.lt
Parašykite autoriui
Gamta
Saulės PINKEVIČIENĖS nuotr.
Vieną ankstų lapkričio rytą, kai žolę ir automobilių stiklus ledokšniu padengė pirmasis pašalimas, ore tarsi kažkas pasikeitė. Tas lengvas šaltukas, geltonų lapų traškesys po kojomis ir vis anksčiau už lango tįstančios sutemos pažadina ypatingą, šiltą Kalėdų laukimo jausmą. Širdyje ima kirbėti jaukus jaudulys, norisi užsidegti kvapnią žvakelę, išsitraukti šiltesnį megztinį ir pamažu pradėti galvoti apie tai, kuo tuo nuostabiausiu metu – Kalėdų laikotarpiu – pradžiuginsime artimuosius. Mažųjų tėveliams norime priminti, kad lapkričio vidurys yra pats tinkamiausias metas pradėti rašyti laiškus Kalėdų Seneliui.

Šiuo metu išsiųsti laiškai spėja laiku pasiekti tolimą jo rezidenciją Laplandijoje (Suomija) ir sulaukti atsakymo dar iki švenčių. Nuo tada, kai vežėjas „FlixBus“ pradėjo užsukti į Alytų, jų sistemoje galima nusipirkti bilietą maršrutu Alytus – Rovaniemis (Laplandijos sostinė). Nors bilietas yra vienas, kelionė į Kalėdų Senelio rezidenciją nėra tiesioginė – ji apima keltą ir galimą  autobuso keitimą Helsinkyje.

Dovanų paieškos ir pirkimas daugeliui yra vienas maloniausių šventinio laikotarpio ritualų. Tačiau kiekvienos šeimos patirtis – skirtinga. Kelis vaikus auginantiems tėvams šis metas atneša ne tik džiugesį, bet ir nemažą nerimą dėl papildomų išlaidų. Be dovanų savo atžaloms ir artimiesiems, tėvų susirašinėjimuose vėl ir vėl iškyla klausimas dėl bendrų dovanų mokytojams. Daugiavaikė mama Goda garsiai svarsto tai, ką tyliai galvoja ne viena šeima: kodėl nėra aiškaus savivaldybės ar ministerijos nurodymo, kad kalėdinės dovanos pedagogams būtų ne pirktinės, o pačių vaikų pagamintos?

„Iš tiesų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra parengusi rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad Kalėdų proga pedagogai apskritai neturėtų priimti asmeninių dovanų iš mokinių ar tėvų, tačiau konkrečią tvarką palikta tvirtinti pačioms mokykloms. Būtent čia ir pritrūksta aiškumo – labai norėtųsi, kad mokyklų vadovai viešai ir tvirtai pasisakytų prieš asmenines tėvų ir mokinių dovanas. Priešingu atveju, kelių aktyvių, norinčių išsiskirti mamų iniciatyva klasėse vėl pradedamos rinkliavos, už kurias mokytojams perkamos ne tik brangios smulkmenos, bet netgi nepigios kelionės. Su vyru svarstau, ar verta? Juk šiandien pilnu etatu dirbantys mokytojai gauna orų, nemažą atlyginimą, tad nuoširdi padėka jiems turėtų būti vaikų rankomis sukurtas šiltas bendras sveikinimas. Be to, jei klasėse yra pasiturinčių tėvų, kurie jaučia poreikį padovanoti kažką įspūdingesnio, puikiausia dovana būtų ne prabangus pirkinys mokytojui, o visai klasei išpirkta bendra pažintinė kelionė, kuri suartintų visus vaikus“, – tokiomis mintimis dalijasi Goda.

Šventiniame šurmulyje ir diskusijose apie dovanas besirūpinantys savo bei artimųjų sveikata nepamiršta ir kito svarbaus rudens pabaigos darbo – skiepų nuo gripo. Kad per Kalėdas nereikėtų gulėti su temperatūra, senjorai  jau dabar aktyviai domisi vakcinacija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2026–2027 m. sezonui skirtos nemokamos, valstybės lėšomis perkamos vakcinos rizikos grupėms (senjorams, vaikams nuo 2 iki 7 metų, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis) gydymo įstaigas pasiekia būtent lapkričio mėnesį. Registruotis nemokamam skiepui galima per e.sveikata sistemą arba tiesiogiai savo gydymo įstaigoje. Svarbiausia neatidėlioti, nes imunitetui susiformuoti prireikia maždaug dviejų savaičių.

Lapkričio vidurio turgūs jau juda priešžiemio ritmu. Nors vėsesnis oras išginė keletą smulkiųjų prekiautojų, ištikimiausi ūkininkai ir pirkėjai, ypač savaitgaliais, aktyviai renkasi – vieni ieško šviežių kaimiškų produktų savaitės stalui, o kiti siūlo dar ne paskutines atsargas. Šiuo metu turguose aiškiai matyti pirkėjų poreikiai, žmonės maišais perka tai, kas gerai laikosi rūsiuose. Tai bulves, kainuojančias apie 50–80 centų už kilogramą, morkas, burokėlius bei kopūstus (nuo 70 centų iki 1,20 euro). Itin paklausūs tapo rauginti kopūstai (2–3 eurai), šviežia kiauliena (5,50–7,50 eurai), rūkyti gaminiai, kaimiški kiaušiniai, kurių kaina 2,50–3,50 euro už dešimtį. Prasidėjus peršalimų sezonui, pirkėjai aktyviai dairosi medaus, jo kilogramas – 6–7 eurai, spanguolių (5–6 eurai už litrą) ir šiltų vilnonių kojinių. Pro brangius atvežtinius egzotinius vaisius ir daržoves ar lauko prekystaliuose kabančius drabužius pirkėjai dažniausiai praeina tik žvilgtelėję.

Pirmas Alytus – istorinė, rami ir savita miesto dalis, kurioje gyvena daugybė visą gyvenimą šiam kraštui atidavusių žmonių. Tačiau šiandien vyresnio amžiaus šio miesto rajono gyventojai susiduria su kasdieniu išbandymu, kuris jaunesniam žmogui gali pasirodyti menkniekiu, o senjorui tampa rimta kliūtimi oriai kasdienybei. Tai – paprasčiausias apsipirkimas. Daugeliui Pirmo Alytaus senjorų automobilis jau seniai liko tik prisiminimas. Silpstanti rega, lėtesnė reakcija ar tiesiog sveikatos būklė privertė padėti vairuotojo pažymėjimą į stalčių. Kol šalia namų, A. Juozapavičiaus gatvėje, veikė pamėgta „Iki“ parduotuvė, gyvenimas tekėjo įprasta vaga. 

Ši parduotuvė buvo ne tik vieta nusipirkti šviežios duonos ar pieno, bet ir savotiškas bendruomenės traukos centras, pasiekiamas pėsčiomis. 

Tačiau prasidėjus parduotuvės plėtrai ir rekonstrukcijai, kasdienybė apsivertė aukštyn kojomis. Prie to prisidėjo ir didieji A. Juozapavičiaus bei aplinkinių gatvių remonto darbai, kurie dar labiau apsunkino judėjimą pėsčiomis ir privertė keisti įprastus maršrutus. 

„Ne vieni judėjimo problemų turintys sutuoktiniai naudojasi internetinėmis parduotuvėmis, jiems pasirinkti maisto produktai pristatomi į namus. Aš su  kaimyne, apsitarusios, ko mums reikia, važiuojame į kitą miesto pusę apsipirkti. Tik bėda, kad nuo kiekvienos parduotuvės iki stotelės dar reikia nukulniuoti su krepšiais ant ratukų, nes Alytuje, lyg tyčia, jos išsidėsčiusios tolėliau nuo viešojo transporto stotelių. Gerai, kad mikroautobusai žemagrindžiai, lengviau su krepšiais įlipti. Bet kol nuo stotelių į namus parsitempiame krepšius su maistu, rodos, net rankos ištįsta. Gydytojai barasi, vis primena, kad ne daugiau kaip tris kilogramus galime nešti, bet tuomet reikėtų vos ne kasdien važiuoti. Akis jau pražiūrėjome belaukdami, kada duris pravers Pirmo Alytaus parduotuvė“, – guodėsi per aštuonias dešimtis perkopusios pirmalytiškės.

Žvarbiu oru toks žygis reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir nemažai kantrybės. Ši situacija primena, kaip stipriai miesto pokyčiai paveikia pačius pažeidžiamiausius gyventojus. Modernios gatvės ir erdvesnė parduotuvė ateityje neabejotinai papuoš Pirmą Alytų, tačiau šiandien senjorams labiausiai reikia supratingumo, kaimyniškos pagalbos ir paprastų valdžios sprendimų, padedančių sulaukti permainų pabaigos.

„Kai lauke anksti temsta ir vėjas gena žmones į šiltus namus, ilgesni lapkričio vakarai mūsų šeimai tampa puikia proga sustiprinti ryšį. Šaltuoju sezonu ypač kaimiškose teritorijose gyvenantys vaikai ir suaugusieji paprastai įklimpsta į telefonų ar televizorių ekranus, o mes džiaugsmingai įsitraukiame į vakarinius stalo žaidimus su gyvu juoku ir bendromis emocijomis. Mes su vyru prie žaidimų lentos tampame ne auklėtojais, o lygiaverčiais komandos nariais ar varžovais, o mūsų atžalų trijulė nejučia mokosi strateguoti, derėtis bei ramiai priimti pralaimėjimą. Norint, kad ši tradicija prigytų, patartume tuo susidomėjusioms šeimoms bendriems žaidimams paskirti konkrečius savaitės vakarus, įvesti „be ekranų“ taisyklę visiems be išimties bei leisti patiems vaikams išsirinkti žaidimą. Patikėkite, tai patys įsimintiniausi vakarai“, – rašo Simno krašto gyventoja Gerda.

Tad toks ir yra šis lapkričio laikotarpis – pilnas kontrastų. Jame telpa ir pirmojo šaltuko romantika, dažnas protarpinis debesuotumas, vakarinis blaškymasis lovoje, ieškant patogaus įsitaisymo, ir žemiški tėvų rūpesčiai dėl atžalų užimtumo, dėl pasiruošimo laukiamiausioms žiemos šventėms. Visgi, nepaisant visų smulkių nesklandumų, svarbiausia, kad kiekviena vis trumpesnė diena atneštų ramybę, sveikatą ir tikrą buvimo kartu džiaugsmą. Dar mūsų senolių  išmintis – kai lapai nukrenta, geriau matosi dangus – nepraranda aktualumo ir šiandien. Juk praradus vasaros spalvas gamta apsinuogina, tačiau atsiveria erdvė ramybei ir aiškumui.

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai