Dar­bą be­bai­gian­tis me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius: „Esu prieš juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas ir ma­no są­ži­nė ra­mi” (181)

Lau­ra BA­LIU­KO­NIE­NĖ
Vytautas Grigaravičius.
Vytautas Grigaravičius: „Naujai išrinktai val­džiai linkiu są­ži­nin­gai vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jas, at­sto­vau­ti mies­to ir jo gy­ven­to­jų in­te­re­sams, gerb­ti, su­pras­ti vie­nam ki­tą ir steng­tis su­si­kal­bė­ti.“   Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Ket­ve­ri be­si­bai­gian­tys me­ra­vi­mo me­tai – nau­jo vė­jo Aly­taus mies­to gy­ve­ni­me, ket­ve­ri me­tai – pa­sto­vu­mo ir už­tik­rin­tu­mo sto­ko­jan­čio­je po­li­ti­ko­je, ket­ve­ri me­tai – ne­ti­kė­tu­mų, džiaugs­mų, rū­pes­čių, nau­jų pa­žin­čių, pa­tir­čių, ket­ve­ri me­tai – iš­brauk­ti iš as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo. Taip be­si­bai­gian­tį dar vie­ną gy­ve­ni­mo eta­pą api­bū­di­na vie­ną ka­den­ci­ją Aly­taus mies­tui va­do­va­vęs Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius. Kaip jis pats ver­ti­na sa­vo nu­veik­tus dar­bus? Ką veiks pas­ku­ti­nį kar­tą už­vė­ręs sa­vo kaip Aly­taus mies­to me­ro ka­bi­ne­to du­ris? Kaip jis ver­ti­na nau­ją iš­rink­tą val­džią ir kas, jo ma­ny­mu, Aly­taus lauks at­ei­nan­čius ket­ve­rius me­tus?

Ket­ve­rius me­tus sto­vė­jo­te prie Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės val­džios vai­ro. Kaip ver­ti­na­te šį lai­ko­tar­pį mies­to ir sa­vo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo at­žvil­giu?

Ver­ti­nu ge­rai. Ma­nau, kad sa­vo mi­si­ją įvyk­džiau, sten­giau­si gar­bin­gai at­sto­vau­ti me­ro ins­ti­tu­ci­jai, nors te­gul tai ver­ti­na ki­ti. Ta­čiau sten­giau­si iš šir­dies. Šias pa­rei­gas pa­lie­ku ra­mia są­ži­ne ir su pa­si­di­džia­vi­mu, kad kaž­ką nu­vei­kė­me mies­to la­bui. Per vi­są ka­den­ci­ją pa­vy­ko iš­veng­ti di­de­lių skan­da­lų, ku­rie ly­dė­da­vo ki­tas ka­den­ci­jas. Ma­nau, kad Aly­tus kaip tik gar­sė­jo įvai­rio­mis ino­va­ci­jo­mis, taip pat kaip mies­tas, ben­drau­jan­tis su ki­tų vals­ty­bių mies­tais part­ne­riais, da­ly­vau­jan­tis įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se, ieš­kan­tis ir įgy­ven­di­nan­tis ino­va­ci­jas, mies­tas, ku­ris su­ge­ba įsi­klau­sy­ti į dau­gu­mos gy­ven­to­jų įvai­rias nuo­mo­nes.

As­me­ni­nio gy­ve­ni­mo da­lis kiek ki­to­kia. Vaiz­džiai ta­riant, ket­ve­ri me­tai iš as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo bu­vo iš­brauk­ti. Pir­miau­sia bu­vo dar­bas, o tik ta­da tai, kas lik­da­vo nuo jo, – dė­me­sys šei­mai. Me­ro dar­bas yra ne­nor­muo­tas, tai ne tik biu­ro­kratinis lai­kas nuo 8 iki 17 va­lan­dos, ir me­ras va­žiuo­ja na­mo. Daž­nai va­ka­rais, sa­vait­ga­liais tek­da­vo da­ly­vau­ti įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, su­si­ti­ki­muo­se. Per šiuos ket­ve­rius me­tus nė kar­to ne­žve­jo­jau, o tą da­ry­ti man la­bai pa­tin­ka. Jei­gu lik­da­vo ko­kia lais­va va­lan­dė­lė, tai bran­gi­nau ją ir skir­da­vau šei­mai, anū­kams. Ne­be­no­rė­da­vau nie­kur va­žiuo­ti.

Ar ne­si­gai­li­te, kad sa­vo gy­ve­ni­me pa­da­rė­te po­sū­kį į po­li­ti­ką?

Ma­no gy­ve­ni­me tie­siog nė­ra to­kios sam­pra­tos gai­lė­tis ar ne­si­gai­lė­ti. Mąs­tau ki­to­kio­mis ka­te­go­ri­jo­mis. Jei­gu bu­vo pri­im­tas vie­noks ar ki­toks spren­di­mas, va­di­na­si, jis tu­ri bū­ti įvyk­dy­tas. Tik po to ga­li kon­sta­tuo­ti, kad tai bu­vo klai­da, ar­ba jos ne­bu­vo. Šiuo at­ve­ju, aš ne­ma­nau, kad tai bu­vo klai­da. Ma­no spren­di­mas bu­vo ge­rai ap­gal­vo­tas, nors ne kar­tą at­si­sa­kiau ei­ti į po­li­ti­ką, sa­kiau, kad tai – ne man. Ga­liau­siai su­ti­kau dirb­ti tik vie­ną ka­den­ci­ją ir tik­rai ne­no­riu sa­vo to­les­nio gy­ve­ni­mo sie­ti su po­li­ti­ka.

Nu­spren­dė­te ne tik ne­kan­di­da­tuo­ti ant­ra­jai ka­den­ci­jai į mies­to me­ro pos­tą, bet ir vi­sai trau­kia­tės iš po­li­ti­kos. Ar toks Jū­sų spren­di­mas yra su­si­jęs su vie­šo­je erd­vė­je kaž­ka­da iš­sa­ky­ta Jū­sų nuo­mo­ne, kad po­li­ti­ka yra pur­vi­nas da­ly­kas? Ar taip ma­no­te ir da­bar? Ko­dėl?

Taip, po­li­ti­ko­je – la­bai daug ne­igia­mų gri­ma­sų, ku­rios ne­da­ro gar­bės ir pa­čiai po­li­ti­kai. Apie įvai­rius po­li­ti­nius ju­dė­ji­mus, po­li­ti­nes par­ti­jas tu­riu sa­vo nuo­mo­nę jau se­niai. Tai nė­ra tik da­bar su­si­for­ma­vęs po­žiū­ris. Tu­rė­ti rei­ka­lų su įvai­raus ran­go po­li­ti­kais man te­ko dar tar­nau­jant po­li­ci­jo­je, dir­bant Aly­tu­je. Ma­čiau daug už­ku­li­si­nių da­ly­kų, kaip po­li­ti­kai vie­nas ki­tą plie­kia vie­šu­mo­je, o pas­kui prie vie­no sta­lo ge­ria ka­vą ir drau­giš­kai šne­ku­čiuo­ja­si. Tai man at­ro­do keis­ta, veid­mai­nia­vi­mas. Anuo­met su­si­dū­riau ir su tuo, kai vie­šai kal­ba­ma vie­na, o už­ku­li­siuo­se – vi­sai ką ki­ta. Aš esu žo­džio žmo­gus, esu pra­tęs gerb­ti sa­vo ir ki­to žmo­gaus žo­dį. Jei­gu yra pri­im­tas spren­di­mas, va­di­na­si, im­siuo­si vis­ko, kad jis bū­tų įgy­ven­din­tas.

Man ne­su­pran­ta­mi da­ly­kai, kai po nak­ties pa­si­kei­čia nuo­mo­nė ir el­gia­ma­si ki­taip. Po­li­ti­ko­je nė­ra jo­kio pa­sto­vu­mo, už­tik­rin­tu­mo. Su tuo te­ko su­si­dur­ti ir ma­no kaip me­ro ka­den­ci­jos me­tu. Aš 22 me­tus tar­na­vau po­li­ci­jo­je, esu ki­to­kių prin­ci­pų žmo­gus. Jei­gu dirb­ti, tai dirb­ti, ir ei­nu kaip tan­kas, nie­kur ne­si­dai­ry­da­mas. Ži­nau, kad ma­nęs ne­ap­vils tas, su ku­riuo su­si­ta­riau, ir mes pa­siek­si­me tiks­lą. O po­li­ti­ko­je jo ga­li ir ne­pa­siek­ti.

Pa­vyz­džiui, Aly­tu­je la­bai sun­kiai se­kė­si įgy­ven­din­ti sa­vi­val­dy­bės bokš­to laik­ro­džio at­nau­ji­ni­mo idė­ją, nors pa­ga­liau jis puo­šia mū­sų mies­tą. Ta­čiau li­ko ki­tų ne­įgy­ven­din­tų pro­jek­tų, ku­rie ne­su­lau­kė ta­ry­bos na­rių pri­ta­ri­mo. Tai ma­nęs ne­ža­vi ir yra vie­na prie­žas­čių, ko­dėl ne­no­riu sie­ti to­les­nio sa­vo gy­ve­ni­mo su po­li­ti­ka.

Kuo ma­žes­nė sa­vi­val­dy­bė, tuo po­li­ti­kos ma­žiau, o dau­giau įvai­rių ūki­nių klau­si­mų. Kai ku­rie po­li­ti­kai gal­vo­ja ki­taip, kad po­li­ti­ka yra me­nas bet ko­kia­me spren­di­ny­je, tad su to­kiais žmo­nė­mis man ne pa­ke­liui.

Ži­no­ma, po­li­ti­ko­je yra ir ge­rų bei gra­žių da­ly­kų. La­biau­siai pa­si­ge­siu me­rų su­va­žia­vi­mų, nes ten yra pui­kių, įdo­mių žmo­nių, su ku­riais ga­lė­jau pa­ben­drau­ti, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, pa­si­tar­ti.

Ko­kiais sa­vo nu­veik­tais dar­bais mies­to la­bui di­džiuo­ja­tės la­biau­siai?

Gal at­ro­dys ba­na­lu, bet di­džiuo­juo­si kiek­vie­nu dar­bu, ku­rį, ga­vus ta­ry­bos pa­lai­ky­mą, pa­vy­ko re­a­li­zuo­ti. Di­džiuo­juo­si vi­sais dar­bais, ku­rie pri­si­dė­jo prie mies­to įvaiz­džio, in­fra­struk­tū­ros ge­ri­ni­mo.

Gal­būt vie­nas di­džiau­sių ir su­dė­tin­giau­sių dar­bų bu­vo ši­lu­mos ūkio su­sig­rą­ži­ni­mas iš pri­va­taus ver­slo. Lai­mė­ji­mą la­biau­siai jun­ta mies­to gy­ven­to­jai.

Ko­kių dar­bų ne­su­spė­jo­te pa­baig­ti? Kas truk­dė?

Nau­ją iš­rink­tą bū­si­mą me­rą jau su­pa­žin­di­nau su mū­sų ka­den­ci­jos ne­baig­tais dar­bais. Vie­nas jų – Nau­jo­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos už­bai­gi­mas. Šį pra­dė­tą pro­jek­tą ra­do­me at­ėję į sa­vi­val­dą dar 2015 me­tais, o mes jį tę­sė­me to­liau. Su­si­dū­rė­me ir su tam tik­rais iš­šū­kiais, ku­riuos jau teks spręs­ti nau­ja­jai val­džiai.

Jau pra­dė­jo­me dar­bus ir Ulo­nų, San­tai­kos gat­vių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to klau­si­mais. Tai ir­gi tę­sis ne vie­ną ka­den­ci­ją. Šis pro­jek­tas mies­tui yra stra­te­giš­kai svar­bus.

Šiuo me­tu vyks­ta dvie­jų įmo­nių at­ėji­mo į Aly­taus mies­tą pa­ren­gia­mie­ji dar­bai. Vie­na įmo­nė – iš Azi­jos pu­sės, ki­ta – lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo. Aly­tu­je tu­rė­tų at­si­ras­ti dar ke­li šim­tai pa­pil­do­mų dar­bo vie­tų.

Ti­kiu, kad ne­nu­mirs ir ja­po­niš­ko so­do prie Aly­taus Dai­li­dės eže­rė­lio idė­ja. Tai tik­rai ga­li tap­ti reikš­min­gu tu­ris­tų ir mies­to sve­čių trau­kos ob­jek­tu.

La­bai no­rė­jau, kad bū­tų at­nau­jin­ta ir ma­žo­ji sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė, ku­rio­je pri­imi­nė­ja­me ir už­sie­nio de­le­ga­ci­jas. Ši sa­lė – so­viet­me­čio lai­kų re­lik­tas. Man bū­da­vo gė­da prieš už­sie­nie­čius, kai jie žiū­ri į lu­bas ir ma­to po jas iš­ve­džio­tus se­nus lai­dus ar ki­to­kius re­lik­tus, ku­rių ki­to­se ša­ly­se jau se­niai nė­ra. Jie į vi­sa tai žiū­ri su nuo­sta­ba ir, ži­no­ma, su­si­da­ro tam tik­rą po­žiū­rį į mū­sų sa­vi­val­dy­bę. Man la­bai gai­la, kad per ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­pį taip ir ne­su­ge­bė­jo­me tos sa­lės re­konst­ruo­ti ir pa­da­ry­ti šiuo­lai­kiš­kai. Tam bu­vo pa­ruoš­tas ir pro­jek­tas, de­ja, ne­su­lau­kė­me ta­ry­bos na­rių pri­ta­ri­mo. La­bai ti­kiuo­si, kad nau­jo­ji val­džia tai įgy­ven­dins.

Dau­gy­bė aly­tiš­kių da­bar ap­ta­ri­nė­ja nu­ei­nan­čios val­džios dar­bus ir ne iš vie­no ten­ka gir­dė­ti, kad iš Vy­tau­to G­ri­ga­ra­vi­čiaus kaip iš me­ro ti­kė­ta­si daug dau­giau. Pra­ėju­sia­me ta­ry­bos po­sė­dy­je daug kri­ti­kos su­lau­kė ir Jū­sų pri­sta­ty­ta me­ti­nė me­ro ir ta­ry­bos ata­skai­ta. Kaip ma­no­te, ko­dėl taip ver­ti­na­mi Jū­sų ka­den­ci­jos me­tu nu­veik­ti dar­bai? Ar ir pats iš sa­vęs kaip mies­to va­do­vo ti­kė­jo­tės dau­giau?

Me­ti­nę dar­bų ata­skai­tą kri­tiš­kai ver­ti­no opo­zi­ci­jos at­sto­vai, ku­rie vi­suo­met kri­ti­ka­vo dar­bus, ne­svar­bu, ar jie bu­vo ge­ri, ar blo­gi. Jie daž­nai kai­šio­da­vo pa­ga­lius į ra­tus. Ypač iš­si­skir­da­vo vie­nas ta­ry­bos na­rys, ku­ris nuo­lat ar­ba bal­suo­da­vo prieš, ar­ba su­si­lai­ky­da­vo. Ne­ži­nau, ar bu­vo bent vie­nas at­ve­jis, kad jis bal­suo­tų „už“.

Ži­no­ma, to­bu­lė­ji­mui ri­bų nė­ra ir ta ata­skai­ta ga­lė­tų bū­ti ir ki­to­kia. Ta­čiau rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad ata­skai­ta – ne tik me­ro, bet ir ta­ry­bos na­rių. Tie, ku­rie jai ne­pri­ta­rė, iš es­mės su­kri­ti­ka­vo ir sa­vo dar­bą bei veik­lą. Tai ką to­kie ta­ry­bos na­riai iš vi­so vei­kė, kad ne­su­ge­bė­jo dirb­ti, jog ata­skai­ta jiems bū­tų bent jau pri­im­ti­na?

Jei­gu pa­a­na­li­zuo­tu­mė­te di­džiau­sių ata­skai­tos kri­ti­kų ko­mi­te­tų po­sė­džių lan­ko­mu­mą, da­ly­va­vi­mą pa­si­ta­ri­muo­se, tai pa­ma­ty­tu­mė­te, kad jie kaip ta­ry­bos na­riai ne­ga­li pa­si­gir­ti sa­vo as­me­ni­niais dar­bais.

O dėl gy­ven­to­jų nuo­mo­nės, tai pa­sa­ky­siu, kad me­ras nė­ra vi­sa­ga­lis. Vis dėl­to ta­ry­bo­je – 27 skir­tin­gi žmo­nės ir kiek­vie­no jų skir­tin­gi įsi­ti­ki­ni­mai, po­žiū­riai, mąs­ty­mas, men­ta­li­te­to ly­gis. Skir­tin­gai ma­to ir pro­ble­mas, to­dėl ir spren­di­mus pri­im­ti bū­na su­dė­tin­ga.

Kaip ma­no­te, kas nu­ti­ko, kad 2015 me­tais vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se su­lau­kė­te di­džiu­lio aly­tiš­kių pa­lai­ky­mo – Jū­sų ves­tas ju­dė­ji­mas iš­ko­vo­jo ab­so­liu­čią dau­gu­mą ta­ry­bo­je, o pats me­ru bu­vo­te iš­rink­tas pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re – o šiais me­tais rin­kė­jų pa­lai­ky­mas bu­vo žy­miai sil­pnes­nis?

Pri­si­me­nu, kai 2015 me­tais rin­ki­mai pa­si­bai­gė triuš­ki­na­ma ma­no per­ga­le, žur­na­lis­tė, ma­čiu­si ma­no vei­do iš­raiš­ką, klau­sė, ko­dėl ne­si­džiau­giu. At­sa­kiau jai, kad su­pran­tu, ko­kia at­sa­ko­my­bė lau­kia, nes už ma­ne bal­sa­vę žmo­nės tu­ri lū­kes­čių, ku­riuos įgy­ven­din­ti ne­bus leng­va. Ži­no­ma, aš sten­giau­si, kiek ga­lė­jau. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ir pa­da­rė­me daug, ir jei­gu kas nors iš­sa­miau pa­a­na­li­zuo­tų, kiek ir ko­kių dar­bų at­li­ko bu­vu­sių ka­den­ci­jų val­dan­tie­ji, tai ne­abe­jo­ju, kad mū­sų ka­den­ci­jos dar­bas nu­sver­tų ki­tų ka­den­ci­jų pa­siek­tus re­zul­ta­tus. Tai tik ma­no nuo­mo­nė, ki­tam ga­li at­ro­dy­ti ki­taip.

Pa­ža­dų nie­kuo­met ne­da­li­nu. Dar prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus, kai kan­di­da­ta­vau į po­li­ti­ką, ma­nęs žmo­nės klaus­da­vo, ką pa­ža­dė­siu, kad jie bal­suo­tų už ma­ne. Tą­kart vi­siems sa­kiau, kad pa­ža­dų ne­da­li­nu.

Ne­slėp­siu, šių rin­ki­mų re­zul­ta­tai man bu­vo ne­ti­kė­ti. Ti­kė­jau­si, kad „Aly­taus pi­lie­čiai“ gaus ma­žiau bal­sų nei 2015 me­tų rin­ki­muo­se, ta­čiau ne­si­ti­kė­jau, jog bus tiek ma­žai. Su­pra­tau, kad ne pa­da­ry­ti dar­bai le­mia įver­ti­ni­mą, o ki­ti da­ly­kai, ku­rie pa­vei­kė rin­kė­jų nuo­mo­nę. Ta­čiau to­kia bu­vo jų va­lia ir ją mes pri­ima­me gar­bin­gai.

Kaip ma­no­te, ar ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jos už­ten­ka, kad me­ras mies­tui pa­lik­tų sva­rių tei­gia­mų po­ky­čių ir re­zul­ta­tų?

Il­ga­lai­kiams pro­jek­tams ga­li ne­už­tek­ti ir dvie­jų ka­den­ci­jų. Bet pri­kel­ti mies­tą iš skan­da­lų liū­no, gy­ven­to­jų nu­si­vy­li­mo val­džia, vie­nos ka­den­ci­jos tik­rai pa­kan­ka. Tą pa­ro­dė ir Kau­no pa­vyz­dys, iš da­lies ir mums pa­vy­ko tą pa­da­ry­ti. Ma­nau, kad mes tik­rai pa­li­ko­me pėd­sa­ką.

Kaip ver­ti­na­te nau­ją­jį aly­tiš­kių iš­rink­tą me­rą ir ta­ry­bą? Ko­kių pa­ta­ri­mų jiems duo­tu­mė­te?

Ne­etiš­ka ver­tin­ti bū­si­mą me­rą ir ta­ry­bą, kol jie dar net ne­pra­dė­jo dirb­ti. Ne­ži­nau, kaip sek­sis nau­jai iš­rink­tam me­rui, bet la­bai nuo­šir­džiai no­riu, kad jam sek­tų­si ir jis pa­da­ry­tų ge­riau ir dau­giau ne­gu pa­vy­ko man. Jei­gu jam bus rei­ka­lin­ga ma­no nuo­mo­nė, pa­ta­ri­mas, vi­suo­met bū­siu pa­si­ren­gęs pa­dė­ti. Lin­kiu sėk­mės. Jis yra pa­ty­ręs ir ak­ty­vus po­li­ti­kas, tad ne­abe­jo­ju, kad bus leng­viau per­im­ti va­džias, ne­gu bu­vo man.

Jei­gu jis dirbs ko­man­do­je, įsi­klau­sys ir į ki­tų ta­ry­bos na­rių nuo­mo­nę, pri­ims spren­di­mus dis­ku­si­jų bū­du, o ne, kaip jie pa­tys mėg­da­vo sa­ky­ti, bul­do­ze­riu, tai vis­kas bus ge­rai. Dis­ku­si­jų me­to­das il­giau už­trun­ka, bet yra pa­tva­res­nis.

Nau­jo­ji ta­ry­ba – mar­ga, net aš­tuo­nios de­da­mo­sios da­lys. Bus su­dė­tin­ga val­dy­ti, bus vis­ko. Tik­rai bus su­dė­tin­giau nei tu­rint ab­so­liu­čią dau­gu­mą.

Kuo, Jū­sų aki­mis, iš­si­sky­rė pra­ėju­si sa­vi­val­dos rin­ki­mų kam­pa­ni­ja?

Ir man at­ro­do, ir taip sa­ko il­gai po­li­ti­ko­je da­ly­vau­jan­tys žmo­nės, kad šie rin­ki­mai Aly­taus mies­te bu­vo iš­skir­ti­niai. Lyg ir vy­ko įpras­ti­nė rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, ta­čiau ša­lia bu­vo pa­nau­do­ta ir ag­re­sy­vių tak­ti­kų, pa­si­tel­kiant juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas, įžei­di­nė­ji­mus, me­lus, pur­vų drabs­ty­mus, že­mi­ni­mus.

Ma­ne nu­ste­bi­no, kad da­lis aly­tiš­kių tam pa­si­da­vė ir lei­do­si ki­to­kiam jų mąs­ty­mo for­ma­vi­mui. Bu­vau įsi­ti­ki­nęs, kad su­au­gęs žmo­gus įpras­tai bū­na nu­spren­dęs dėl sa­vo ap­si­spren­di­mų. Pa­si­ro­do, bū­na ir ki­taip.

Šian­dien, kai rin­ki­mai jau pra­ėjo, vis­kas ap­ri­mo, ar ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti, ar tas as­muo, pa­dė­jęs gau­ti so­cia­li­nia­me tin­kle nu­te­kin­tą įra­šą apie To­mą Pa­čė­są, bu­vo­te Jūs?

Ne, tik­rai ne aš. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad tas įra­šas at­si­ra­do Vil­niu­je, o maž­daug prieš po­rą me­tų jį man pa­ro­dė vie­nas žur­na­lis­tas. Dar ži­nau, kad Aly­tu­je to­kio įra­šo ir­gi nie­kas ne­ra­do, nes jo tie­siog čia nė­ra.

Tuo me­tu, kai tai vy­ko, va­do­va­vau Aly­taus po­li­ci­jai. Mes ne­tu­rė­jo­me to­kios tech­ni­kos, kad ga­lė­tu­me fil­muo­ti. Tą da­ry­ti at­va­žiuo­da­vo pa­rei­gū­nai iš Vil­niaus. Anuo­met bu­vo or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo bu­mas ir sos­ti­nės po­li­ci­ja daž­nai at­vyk­da­vo at­lik­ti įvai­rių pre­ven­ci­nių prie­mo­nių, kra­tų, su­lai­ky­mų. Su­lai­ki­nė­jo ir kra­tė ne kiek­vie­ną, o tik tuos, ku­rie bu­vo su­si­ję su nu­si­kals­ta­mo­mis struk­tū­ro­mis. Ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti tik tiek.

Be­je, dar prieš 2015 me­tų rin­ki­mus man vie­nas po­li­ti­kas pa­siū­lė įsi­gy­ti bu­vu­sio me­ro Jur­gio Kras­nic­ko gar­sų­jį įra­šą ir pa­nau­do­ti jį rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je. Aš ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kiau, nes man to­kie me­to­dai ne­tin­ka. Esu prieš juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas ir ma­no są­ži­nė ra­mi. Nie­kaip ne­pri­si­dė­jau ir prie Jū­sų pa­mi­nė­to įra­šo at­si­ra­di­mo. Jis yra prieš ma­no ver­ty­bes. Ne­ži­nau, kas jį at­kaps­tė ir pa­vie­ši­no.

Rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu pa­skleis­ta ne­igia­mos in­for­ma­ci­jos ir apie Jus. Bu­vo­te mi­nė­jęs, kad dėl šmeiž­to kreip­si­tės į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Ar jau krei­pė­tės ir ieš­ko­si­te tei­sy­bės teis­me?

Rei­kia­mi do­ku­men­tai yra pa­ruoš­ti, da­bar tik lau­kia­me at­sa­ky­mų iš ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, į ku­rias bu­vo kreip­ta­si, ir tik nuo to pri­klau­sys, kaip elg­siuo­si to­liau. Da­bar tie­siog lau­kiu.

Kuo už­si­im­si­te to­liau, kai ga­lu­ti­nai Aly­taus mies­to val­džios vai­rą per­duo­si­te nau­ja­jam me­rui?

Gy­ven­siu sau ir šei­mai, anū­kams. Gal­vo­ju ra­šy­ti pri­si­mi­ni­mus, žve­jo­siu, ke­liau­siu, skai­ty­siu kny­gas, su­si­tik­siu su drau­gais. Tie­siog pa­mė­gin­siu pa­si­nau­do­ti įvai­riais ma­lo­nu­mais, ku­riais ga­li­ma džiaug­tis ne­dir­bant.

Gal­būt iš­vyk­siu il­ges­nių atos­to­gų į už­sie­nį. Kai su­kau­si tik sa­vo ver­sle, trims sa­vai­tėms iš­vyk­da­vau į Ki­ni­ją, Mek­si­ką, pu­sę šių ša­lių iš­mai­šy­da­vo­me, pa­ma­tė­me džiun­gles ir ki­tus įspū­din­gus da­ly­kus.

Da­bar tie­siog pail­sė­siu, lei­siu su­si­gu­lė­ti sa­vo min­tims, pla­nams, o ta­da au­to­ma­tiš­kai su­si­dė­lios ir kryp­tys, ku­rio­mis ei­siu to­liau. Man pa­sa­ko in­tui­ci­ja. Ne­at­me­tu ga­li­my­bės grįž­ti ir į sa­vo ver­slą – ver­slo kon­sul­ta­ci­nę įmo­nę. Tu­riu ir ki­tų pa­siū­ly­mų. Rei­kia vis­ką įver­tin­ti.

Ko pa­lin­kė­si­te nau­ja­jai iš­rink­tai val­džiai ir aly­tiš­kiams?

Val­džiai – są­ži­nin­gai vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jas, at­sto­vau­ti mies­to ir jo gy­ven­to­jų in­te­re­sams, gerb­ti, su­pras­ti vie­nam ki­tą ir steng­tis su­si­kal­bė­ti. Nuo to, kaip pa­vyks vi­sa tai įgy­ven­din­ti, pri­klau­sys ir dar­bo sėk­mė bei re­zul­ta­tai.

Gy­ven­to­jams no­riu pa­lin­kė­ti di­džiuo­tis sa­vo mies­tu, pa­lai­ky­ti sa­vo val­džią ir jai pa­dė­ti.  

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Gal geriau baigt mandravot ir ne kurt teorijų. Nes politikoje ir ypač savivaldoje viskas labai paprasta. Viską nusako įstatymai. Tik reikia pažiūrėt ir elgtis pagal juos. Bet čia Alytus. Čia per gudrūs. Kaip buvę rinkimai per intrigas, taip ir šie - gerai baigtis ir negali. Ir nieko čia nėra naujo Alytuje ir dabar. Nes LR Vietos sav. įst. 20 str. 1p. aiškiai sako. Meras atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. 20 str., 3., 2) meras rūpinasi, kad laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės raidos analizės ir tam gerint reikalingų strategijų-programų projektai ir užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė. Tai todėl, kad mero poste esančiam suplaukia didžiausia informacija kiek per mėnesį kinta gyventojų, mokinių ir kitom sritim. Ir tai jis turi analizuot ir parinkt prioritetus ir teikt tarybai svarstymui.Kur pagal LR Vietos sav. Įst. 16 str., 2., 40) tik tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, ataskaitų dėl jų įgyvendinimo išklausymas ir sprendimų dėl jų priėmimas. Kaip ir pagal 3 str. niekas negali savintis ir .. tarybos išimtinės kompetencijos, kaip ir jie niekam negali perleisti. Vėl pagal 4 str., 5) savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. - Tad būtent kokios kokybės valdžia ir rezultatai priklauso nuo savivaldybės bendruomenės reiklumo sau ir savo rinktoms valdžioms. Arba kiek vieni kitiems leidžia nukrypti nuo įstatymų. Kur LR Konstitucijos 46 str. aiškiai sako. kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Dabar jei sugebėjo metinėje ataskaitoje pasigirt, kad meras per metus 27 kartus susitiko su verslininkais, priėmė 34 gyventojus išklausyt jų problemas. Reiškia per savaitę gaunasi vos 1 gyventoją sugebėjo, kaip per mėnesį rimčiau čia 34 kaip tokiam mieste priimt -na viską ir parodo. Koks tikras kaip žmonių meras. Ar jei pačios tarybos prieš mėnesį priimtoje strategijoje sieks, kad gyventojų nemažėtų nors 4 procentais, kaip ir esamas mažėjimas 2,4 procentų jau daug..? Tai kam lygintis su Kaunu, kaip jų tikslai visai priešingi - iš pat šios kadencijos mažint gyventojų mažėjimą ir pasiekt didėjimą. Nes šiam momente Kaune per anuos metus pirmą kart per virš 23 metų padaugėjo prie 1000 gyventojų. Kaip Alytuje sumažėjo ir dar užbrėžę į ateity mažėt. Matyt jau gauna konkrečius duomenis ir.. Tai yra pati taryba priėmė. Tie patys taryboje pagal išimtinę kompetenciją jau viską gerai turi žinot. Nes ir naujoje taryboje tik apie trečdalis naujų, kiti šios kadencijos ir pagal kompetencijas jau turintys gerai žinoti padėtį bei būt atsakingais už spartų blogėjimą. Nes svarbiausia žmogus. O jei dar didėja gyventojų mažėjimas kam vaizduot, kad rūpi tas žmogus. Čia tik galima primint, kaip atsakingai bendruomenė renkasi - taip ir atgal sugrįžta. Nes tik jų balsais patvirtinta ir vyksta - ką dabar ir turi. Dėl opozicijos kurios rimtos ir nėra, apart jis pats ją kuria - čia..? Nes per vicemerų atleidimų-atstatymo parodijas būt rimta opozicija, būt ėjus į priekį. O jie... Alytaus rajono meras kaip tik kadencijos pradžioje panašiai rajono taryboje pradėjo sklaidytis, iš kart sureagavo. Po išėjo į televiziją ir aiškiai visiems parodė. Štai tas ir anas politikas kalba taip. O konkrečiai tarybos posėdžio metu balsuojant už šį klausimą elgėsi taip, ar net ir nieko geriau pateikt nesugebėjo. Ir rajone baigėsi erzelynai. O miesto meras esmėj kaip susireikšminęs ir kaip iš pogrindžio vis kitus aiškint vietoj savęs tarsi sąmoningai leidžia - matyt gal ir naudinga? Atseit aš ne prie ko? Kaip ir rinkimų metu tiesiai nesibalotiruoja, bet rinkiminiuose stenduose figūruoja. Štai tokia kaip plaukiojanti pozicija -čia ne rimto mero elgsena. Vėl nuo anų kadencijų perimtų projekto kaip dėl Naujosios gatvės tąsos sugebėt nepabaigt - čia dar reikia sugebėt. Arba nereikėjo trukdyt, kas sugeba. Trumpiau po 2020 metų mažėja ES parama ir valstybės pradės dalim gražint gana dideles valstybės paskolas reiškia lėšų dar mažiau iš Vilniaus bus. Tad per šį laiką dalis aplink savivaldybių sugebėjo sustiprėt, kad patys iš savęs užsidirbtų - Alytuje po erzelynais susireikšminę praleido. Rimta bendruomenė už tai griežtai vertintų, Alytuj...dar sugeba nustebt? Kodėl vietoj 13 tarybos narių vietų per kadenciją neteko iki 3 vos šiaip ? Rodo, ant kiek nuo realybės nutolę... vaizdas, net jų vertybės kitaip savo atžvilgiu vertina. Kad ir dėl skandalų. Dar regis tik neseniai vos ne pusmečiais pačiam miesto centre ant verslininkui priklausančių pastatų kokių tekstų užrašai per reklamas ėjo - ko dar niekad iki šiol nebuvo. Tai nors patylėt dėl tų skandalų. Nes gal prie rimtesnės teisėsaugos...ne tiek dar būtų. Juolab pirmą kart taip atvirai per savivaldą įsivyravo ne kuriamas faktorius, kaip sprendimus ir geresnius alytiškių labui rast- o kaip skųst per teisėsaugą ir teismai.. Primokant teisininkams. Kur gal būsima taryba pasidomės ir paviešins alytiškiams, kokios sumos sumokėtos teisininkams per kadenciją kur galėjo tas problemas ir patys išsispręst. nes kitur išsisprendžia. Tik Alytuj kaip - kas kur ir..tarsi lenktyniauja, kas daugiau priskųs.

Kiti straipsniai