Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą pel­nęs a. a. Ro­mu­al­das Vy­tau­tas Mak­si­ma­vi­čius yra sa­kęs: „Jei pats ne­ga­lė­da­vau, per ki­tus pri­ei­da­vau, kad sa­viems pa­gel­bė­čiau“

Vi­sas gy­ve­ni­mas – Aly­tu­je

R.V.Mak­si­ma­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dui su­teik­ti pa­siū­lė Aly­taus cen­tro ben­druo­me­nė, mies­to spor­to ben­druo­me­nė, Dva­ro se­niū­nai­ti­ja, aso­cia­ci­ja vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už Aly­tų“, taip pat gru­pė aly­tiš­kių.

Jis gi­mė 1939-ųjų bir­že­lio 2-ąją Ma­ri­jam­po­lė­je, po me­tų šei­ma per­si­kė­lė gy­ven­ti į Aly­tų. Čia R.V. Mak­si­ma­vi­čius bai­gė ta­da 2-ąja be­si­va­di­nu­sią vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, po to – tuo­me­tį Vil­niaus fi­nan­sų kre­di­to tech­ni­ku­mą ir bu­vu­sią Že­mės ūkio aka­de­mi­ją.

Tik bai­gęs mo­kyk­lą Ro­mu­al­das Vy­tau­tas pra­dė­jo dirb­ti vals­ty­bi­nio ban­ko Aly­taus sky­riu­je ins­pek­to­riu­mi, bu­vo il­ga­me­čiu Sta­ty­bos ban­ko Aly­taus sky­riaus val­dy­to­ju, dir­bo kon­tro­lės, re­vi­zi­jos ko­mi­si­jo­se.

Bai­gęs mo­kyk­lą vai­di­no Aly­taus te­at­re, bu­vo ko­lek­ty­vo „Dzie­me­dė­lis“, kai­mo ka­pe­los „Dzū­ki­ja“ na­rys, daug me­tų ati­duo­ta agit­bri­ga­dai „Sprig­tas“, dai­nų ir šo­kių an­sam­bliui „Dai­na­va“, nuo 1954-ųjų iki 2005-ųjų da­ly­va­vo vi­so­se res­pub­li­ki­nė­se Dai­nų šven­tė­se.

Kaip il­ga­me­tis kul­tū­ros dar­buo­to­jas 1999-ai­siais ap­do­va­no­tas mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pre­mi­ja. 1998–2002 me­tais bu­vo mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riu.

2019-ųjų sau­sio 1-ąją R.V.Mak­si­ma­vi­čius iš­ke­lia­vo ten, iš kur ne­su­grįž­ta­ma.

Tai ke­li fak­tai iš jo biog­ra­fi­jos. Šil­tų žo­džių šiai as­me­ny­bei ne­gai­lė­jo jo kan­di­da­tū­rą mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dui su­teik­ti pri­sta­tę as­me­nys.

Ko­dėl taip sten­gė­si dėl Aly­taus?

Kaip pa­ste­bi R.V.Mak­si­ma­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dui su­teik­ti raš­tą sa­vi­val­dy­bei Dva­ro se­niū­nai­ti­jos gy­ven­to­ju var­du pa­si­ra­šiu­si seniūnaitė Al­do­na Mar­cin­ke­vi­čie­nė, jo dar­bas ban­kuo­se su­ta­po su Aly­taus vir­smu iš ne­di­de­lio ra­jo­ni­nio mies­to į svar­biau­sią Pie­tų Lie­tu­vos pra­mo­nės cen­trą: „Jis, ben­dra­dar­biau­da­mas su tuo­me­čiu vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, pir­muo­ju Aly­taus mies­to gar­bės pi­lie­čiu a. a. Al­fon­su Gri­gai­čiu, įdė­jo daug pa­stan­gų ir ener­gi­jos, kad iš­kil­tų pa­grin­di­niai pra­mo­ni­niai pa­sta­tai. Tai sky­di­nių na­mų, med­vil­nės, mė­sos ir grū­dų pro­duk­tų kom­bi­na­tai, tuo­me­čio med­vil­nės kom­bi­na­to kul­tū­ros rū­mai, mo­kyk­los, lop­še­liai-dar­že­liai, nau­ji mik­ro­ra­jo­nai – Dai­na­va, Pu­ti­nai, Vidz­gi­ris. Ro­mu­al­das, pa­si­tel­kęs sa­vo pa­ty­ri­mą ir pri­gim­ti­nę iš­kal­bą, su­ge­bė­da­vo iš ban­ko cen­tri­nio pa­da­li­nio gau­ti rei­kia­mą fi­nan­sa­vi­mą vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to va­do­vų su­pla­nuo­tiems ob­jek­tams.“

Aso­cia­ci­jos vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Už Aly­tų“ pir­mi­nin­ko To­mo Pa­čė­so sa­vi­val­dy­bei pa­teik­to­je re­ko­men­da­ci­jo­je Ro­mu­al­dui Vy­tau­tui su­teik­ti gar­bės pi­lie­čio var­dą at­skleis­tas jo pa­ties at­sa­ky­mas, ko­dėl taip sten­gė­si dėl Aly­taus. Prieš ke­le­tą me­tų R.V.Mak­si­ma­vi­čius į šį klau­si­mą at­sa­kė: „Šian­dien gal­vo­ju, kad to­kia ma­no ma­da, ku­rią iš tė­vų pa­vel­dė­jau. Jie bu­vo at­jau­tūs ir tai per­da­vė man. Aš, jei pats ne­ga­lė­da­vau, per ki­tus pri­ei­da­vau, kad sa­viems pa­gel­bė­čiau. Ma­ni­mi vi­si, taip pat ir ko­le­gos ban­ki­nin­kai ti­kė­jo, pa­lik­da­vo tuš­čių pa­ve­di­mų. Pa­dė­da­vo­me ir spor­tui, nes rei­kė­jo. Bet re­kla­muo­tis ne­mė­gau.“

R.V.Mak­si­ma­vi­čiaus nuo­pel­nus spor­tui įvar­di­ja mies­to spor­to ben­druo­me­nė. Jis pri­si­dė­jo įren­giant Spor­to rū­mus, sta­dio­ną, tuo­me­tę le­do ri­tu­lio aikš­te­lę, stip­ri­nant fut­bo­lo ko­man­dą „Dai­na­va“.

„Ke­lis de­šimt­me­čius Ro­mu­al­das Mak­si­ma­vi­čius bu­vo vie­na ži­no­miau­sių Aly­taus as­me­ny­bių, pa­li­ku­sių švie­sų ir ryš­kų pėd­sa­ką mies­to gy­ve­ni­me. Jis bu­vo pats ne­for­ma­liau­sias ben­druo­me­nės na­rys, nie­kuo­met ne­pa­lik­da­vo be dė­me­sio nė vie­no vie­šo­je vie­to­je su­tik­to pa­žįs­ta­mo aly­tiš­kio ir su jam bū­din­gu hu­mo­ru, at­jau­ta ir ši­lu­ma pri­vers­da­vo nu­si­šyp­so­ti, pa­mirš­ti kas­die­nius rū­pes­čius. Ben­druo­me­niš­ku­mas bu­vo vie­na svar­biau­sių Ro­mu­al­do sa­vy­bių“, – re­ko­men­da­ci­jo­je sa­vi­val­dy­bei mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dui su­teik­ti Aly­taus cen­tro ben­druo­me­nės var­du dės­to jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Li­nas Jakš­to­nis.

Apie tai, kad Ro­mu­al­dą pa­ži­no­jo dau­ge­lis aly­tiš­kių ir jam bu­vo dė­kin­gi už su­teik­tą pa­gal­bą sun­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, apie jo mei­lę mies­tui šį ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je kal­bė­jo ir R.V.Mak­si­ma­vi­čiaus anū­kė Gied­rė Ber­na­ta­vi­čiū­tė. Kaip iš­skir­ti­nį se­ne­lio pri­pa­ži­ni­mą ji pa­žy­mė­jo „Dai­na­vos“ an­sam­bliui kon­cer­tuo­jant Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se gau­tą įver­ti­ni­mą – 1998-ųjų ge­gu­žės 8-ąją Te­ne­sio vals­ti­jos 100-osios Ge­ne­ra­li­nės asam­blė­jos me­tu Ro­mu­al­das bu­vo iš­rink­tas šios asam­blė­jos gar­bės žmo­gu­mi.

Mie­stas jau tu­ri 24 gar­bės pi­lie­čius

Šį ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je slap­to bal­sa­vi­mo me­tu dau­gu­ma ta­ry­bos na­rių pri­ta­rė, kad už in­dė­lį į Aly­taus mies­to plėt­rą, ak­ty­vų da­ly­va­vi­mą mies­to vi­suo­me­ni­nia­me, kul­tū­ri­nia­me ir spor­ti­nia­me gy­ve­ni­me gar­bės pi­lie­čio var­das bū­tų su­teik­tas R.V.Mak­si­ma­vi­čiui.

Gar­bės pi­lie­čio re­ga­li­jos jo ar­ti­mie­siems bus įteik­tos lie­pos 6-ąją, Vals­ty­bės – Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną.

Iki šiol mies­to gar­bės pi­lie­čiai bu­vo pa­skel­bia­mi ir re­ga­li­jo­mis ap­do­va­no­ja­mi bir­že­lio vi­du­ry­je, šven­čiant Aly­taus gim­ta­die­nį. Šį­met dėl ko­ro­na­vi­ru­so grės­mės mies­to gim­ta­die­nio pro­ga bu­vo su­reng­ti tik kon­cer­tai, o gar­bin­gų pi­lie­čių ap­do­va­no­ji­mui pa­si­rink­ta Vals­ty­bės die­na.

Aly­tu­je gar­bės pi­lie­čių var­dai už nuo­pel­nus mies­tui, jo gar­si­ni­mą su­tei­kia­mi nuo 2000-ųjų. Tai liu­di­jan­čios re­ga­li­jos jau įteik­tos 24 as­me­nims.