„Dzūkijos vandenims“ už taršą gesinant gaisrą Alytuje gali tekti sumokėti 780 tūkst. eurų

Tokį poelgį „Dzūkijos vandenys“ aiškina tuo, kad labai užterštą vandenį paleidus per miesto biologinius valymo įrenginius, šie būtų sugedę ir miestas likęs be jokių valymo įrenginių.

LSDP frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pranešė, kad Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas „Dzūkijos vandenims“ skyrė 780 tūkst. eurų baudą tuomet, kai gaisras dar buvo gesinamas, nors leisti užterštą vandenį į Nemuną pats leido.

 „Aš pasitikslinau iš ekstremalių situacijų komisijos miesto vadovo, kad yra priskirtas papildomas mokestis už papildomą taršą. Tai yra milžiniška suma įmonei „Dzūkijos vandenys“, kuri kategoriškai pasipriešino Aplinkos ministerijos specialistų siūlymams leisti šitą užterštą vandenį per valymo įrenginius. Jų teigimu, tai būtų mažiausiai pusei metų paralyžiuotas nutekamųjų vandenų valymas ir būtų į Nemuną tekėjusios fekalijos ir kiti teršalai“, – sakė J. Sabatauskas.

 Aplinkos ministras K. Mažeika tokią informaciją Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje ėmė neigti, tačiau galiausiai patvirtinto, kad mokestis galėjo būti skirtas tam, kad paskui jį būtų galima išsireikalauti iš degusios padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ savininko.

 Aplinkos ministras K.Mažeika pranešė, kad ministerijoje pradėti vidiniai tyrimai ir bus išsiaiškinta, kodėl gaisrui Alytuje gesinti panaudotą vandenį pirmomis gaisro dienomis Aplinkos apsaugos departamentas leido leisti į Nemuną. Kol kas Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vadovybė nušalinta.

 Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, jis buvo gesinamas ilgiau nei savaitę.