Mie­liau­sios audėjos va­lan­dos – pra­leis­tos pro­se­ne­lių sto­vuo­se

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Komentarai (5)
2019 Kovas 8
nuotrauka
Janina Krulikauskienė šiuose stovuose nuo ankstyvos jaunystės. Per tuos metus ji tiek visko priaudusi, kad užtektų kelioms parodoms surengti. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Au­di­mas at­ėjęs iš gi­lios se­no­vės, šio, daž­niau­sia mo­te­rų, ama­to pra­džia sie­kia ant­rą­jį am­žių. Mer­gi­nos aus­da­vo sa­vo krai­čiui, o iš­te­kė­ju­sios – šei­my­nai, na­mams. Daug vė­liau at­si­ra­do au­di­mo ma­nu­fak­tū­rų, jos pa­pli­to ir Eu­ro­po­je. 1785 me­tais iš­ra­dus me­cha­ni­nes au­di­mo stak­les, na­mu­di­nį ir ama­ti­nin­kiš­ką­jį au­di­mą pra­dė­jo stelb­ti teks­ti­lės pra­mo­nė. Na­muo­se ran­ko­mis aus­ti rank­šluosčiai, lo­va­tie­sės ta­po ne­be­ma­din­gi, gu­lė į spin­tas, o daž­nos stak­lės ta­po pra­ku­ra. Bet pa­tys stip­riau­sie­ji iš­li­ko iš­ti­ki­mi šiam po­mė­giui, jais ir jų dar­bu šian­dien di­džiuo­ja­mės. Kam­ba­rį duk­ros Vio­le­tos šei­mos na­me Pir­ma­ja­me Aly­tu­je Ja­ni­na Kru­li­kaus­kie­nė nu­klo­ju­si ir ką tik iš stak­lių, jos sto­vais va­di­na­mų, iš­im­tais au­di­niais. Re­tas vaiz­di­nys šian­dien ma­ty­ti mo­te­rį prie stak­lių, ir ne bet ko­kių, o is­to­ri­nių, ku­rio­mis dar jos pro­mo­čiu­tė au­dė.

Au­džia au­di­nį lie­me­nei prie tau­ti­nio kos­tiu­mo

„Kai kar­tą vie­no­je pa­ro­do­je sa­vo aus­tą pa­rink­ti­nę lo­va­tie­sę nu­ne­šiau, iš­gir­dau kal­bant, kad tai fab­ri­ko dar­bo. Tur­būt pa­skai­tė, kad taip kruopš­čiai ran­ko­mis na­mų są­ly­go­mis ne­įma­no­ma iš­aus­ti. Man tai ir sa­vo­tiš­ka pa­gy­ra“, – sa­ko Ja­ni­na.

Jai pui­kiai se­ka­si įaus­ti teks­tus, au­di­ny­je įrė­min­ti is­to­ri­nes da­tas. Il­go­kai mąs­tė, kol iš­mąs­tė, kaip iš­ryš­kin­ti rai­des. Kai joms ski­ria­mi tik atau­dai, ku­rie iš šil­ko siū­lų, – teks­tas la­bai gra­žiai iš­ryš­kė­ja, ma­to­si kiek­vie­nos rai­dės kon­tū­rai, o met­me­nys, ku­rie med­vil­ni­niai ir ne to­kie iš­vaiz­dūs, – pa­sle­pia­mi.

„To­kiam vaiz­dui iš­gau­ti daug pa­stan­gų rei­kia, be juod­raš­čio šva­raš­čio ne­pa­da­rai. Iš­si­au­di juod­raš­tį ir pa­ma­tai klai­das, ku­rių šva­raš­ty­je sten­gie­si iš­veng­ti. Juod­raš­tis vė­liau ga­li pa­si­tar­nau­ti ki­tam raš­tui ar bū­ti pa­nau­do­tas ki­tai pa­skir­čiai. Kai no­ri iš­aus­ti tai, kas ne­tu­ri pa­vyz­džio ir iš nie­kur jo ne­pa­im­si, pa­tir­ties tu­rė­da­mas su­gal­vo­ji iš­ei­tį“, – pa­sa­ko­ja Ja­ni­na.

Anks­čiau ji su tė­vais gy­ve­no Buc­kū­nuo­se. Ma­ma au­dė, te­ta siu­vi­nė­jo, anuo­met vi­sos mo­te­rys rank­dar­biau­ti mo­kė­jo. Prie to lin­ko ir Ja­ni­na. Šian­dien su­lau­ku­si sen­jo­riš­ko am­žiaus ji sė­di sto­vuo­se ir ti­ki­na, kad vi­si iš­aus­ti ga­mi­niai jai yra bran­gūs. Ypač sau­go ta­ke­lius, ku­riuo­se įam­žin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės sim­bo­liai ir is­to­ri­nės da­tos. Ji pa­gar­biai iš­sau­go­ju­si ma­mos ta­ke­lį, ku­rį ši iš­au­dė 1925 me­tais.

„Man ma­lo­nu dirb­ti, tuo­met ra­mi, svei­ka bū­nu ir ma­lo­nu­mas di­de­lis“, – tvir­ti­na.

Siū­lai dar so­vie­ti­niai, da­bar to­kių nė­ra. Anks­čiau mo­te­rys pir­ko po 5–10 ki­log­ra­mų ir kau­pė siū­lus at­sar­gai, kaip sa­ky­da­vo – eko­no­mi­jai. Spal­vos jų ne­iš­blu­ko, bliz­gė­ji­mas taip pat.

Šian­dien Ja­ni­nos sto­vuo­se – au­di­nys lie­me­nėms prie tau­ti­nio kos­tiu­mo. Už­si­me­tė per 20 met­rų, pas­kui įrie­tė į stak­les, šis dar­bas be­ne at­sa­kin­giau­sias, iš to­kio kie­kio ne­ma­žai lie­me­nių bus.

Mo­te­ris sa­ko, kad iš­aus­ti tau­ti­nio au­di­nio pri­va­lė­jo. Mat Pi­va­šiū­nuo­se per Žo­li­nę ji su ki­to­mis mo­te­ri­mis ei­na ei­se­no­je ge­rą ki­lo­met­rą, nuo Kry­žiaus iki baž­ny­čios. Pir­mo­jo Aly­taus pa­ra­pi­ja – pir­mo­ji pa­gal rai­dy­ną Kai­šia­do­rių pa­ra­pi­jo­je. La­bai ne­si­žiū­ri, kai pir­mie­ji ei­na bet kaip ap­si­ren­gę.

Už darbš­tu­mą, kū­ry­bin­gu­mą ga­vu­si ir pa­dė­kų

Ja­ni­na mėgs­ta ben­drau­ti, yra ak­ty­vi, pi­lie­tiš­ka, gie­da Pir­mo­jo Aly­taus baž­ny­čios cho­re, įsi­trau­ku­si į Gy­vo­jo ro­ži­nio mal­dą. Ir duk­ra Vio­le­ta ją ra­gi­na ne­už­si­da­ry­ti kam­ba­ry­je, ak­ty­viai bū­ti.

„Kar­tais vie­nas ki­tas pa­žįs­ta­mas ste­bi­si, kiek daug aš žmo­nių pa­žįs­tu. Jei po dar­bo tik į na­mus sku­bė­si, ne­ben­drau­si, ne­su­sto­si pa­si­kal­bė­ti, nie­kur ne­vaikš­čio­si, tai ir bū­si vie­ni­šas“, – įsi­ti­ki­nu­si mo­te­ris.

Aus­da­ma ji iš tie­sų daug pri­si­mankš­ti­na, ypač kai stak­lė­se už­mes­ti pa­rink­čiai. Jie au­džia­mi su len­ta, ku­ri met­me­nis kil­no­ja, tad ten­ka sto­tis – sės­tis. Ki­tos au­dė­jos, kad toks spor­ta­vi­mas ne­iš­var­gin­tų, pa­si­kvie­čia pa­gal­bi­nin­ką len­tai var­ty­ti, Ja­ni­na su­ge­ba ir vie­na tą pa­da­ry­ti.

Jos stak­lėms jau la­bai daug me­tų: ąžuo­li­nės, da­žy­tos tam­siai mė­ly­nos spal­vos da­žais, tru­pu­tį vis pa­re­mon­tuo­ja­mos, vie­na ki­ta de­ta­le pa­pil­do­mos. Net jo­mis au­du­si Ja­ni­nos mo­čiu­tė ne­ži­no­jo, kiek me­tų šiems sto­vams.

Prieš ke­lio­li­ka me­tų Per­šė­ki­nin­kų te­le­vi­zi­jos įkū­rė­jas Vla­das Kruš­na apie Ja­ni­nos ge­bė­ji­mus aus­ti su­su­ko do­ku­men­ti­nį fil­mą. J.Kru­li­kaus­kie­nę už darbš­tu­mą, kū­ry­biš­ku­mą, at­si­da­vi­mą įvai­rioms gro­žio idė­joms Liau­dies me­nų cen­tro mu­zie­jus ap­do­va­no­jęs pa­dė­ka.

Ja­ni­na pa­si­džiau­gia ir ke­tu­riais sa­vo vai­kais, duk­ra ir tri­mis sū­nu­mis, ku­rie vi­si gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir yra ge­ri ne tik jai, bet ir sve­ti­miems, vi­si gra­žiai su­ta­ria, ma­mą lan­ko, dir­ba ir pa­šal­pų ne­pra­šo.

Nors Ja­ni­nos gy­ve­ni­mas, kaip pa­ti tei­gia, yra ban­guo­tas, ji tvir­ta, ge­rai ma­mos jau­nys­tė­je au­gin­ta ir auk­lė­ta iš­li­ko to­kia iki sen­jo­rys­tės.

„Jei tik kas pa­gei­dau­tų ma­no dar­bų, pa­da­ry­čiau ir pa­do­va­no­čiau“, – sa­ko mo­te­ris mus iš­ly­dė­da­ma.

    Komentaras

    "Ja­ni­na pa­si­džiau­gia ir ke­tu­riais sa­vo vai­kais, duk­ra ir tri­mis sū­nu­mis, ku­rie vi­si gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir yra ge­ri ne tik jai, bet ir sve­ti­miems, vi­si gra­žiai su­ta­ria, ma­mą lan­ko, dir­ba ir pa­šal­pų ne­pra­šo." Trys sūnai ąžuolai geriantys kaip arkliai. Vienas žmoną palikęs laksto pas kitas bobas. Antras palikęs sugyventinę su dviem vaikais, net nesugeba alimentų mokėt, prisidėt prie vaikų išlaikymo, trečias išvis pakelese Papėčių kaime guli. O tai vyrus šaunuolius užaugino!!!

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.