„Dzū­kai – ne pa­spir­tu­kai”, bet kas ir ko­dėl ruo­šia­si spar­dy­ti kul­tū­rą?

„Spren­di­mas yra po­li­ti­nis“

Pa­gal pa­keis­tą tvar­ką, ini­cia­ty­vos „Tau, Aly­tau“ kvie­ti­mo 2020 me­tams pa­raiš­kos ga­li bū­ti tei­kia­mos iki gruo­džio 16 die­nos.

Nau­jos pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos pa­skel­bi­mas, bent jau kul­tū­ros žmo­nėms, ta­po per­kū­nu iš gied­ro dan­gaus. Nors Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Liau­ku­vie­nė ti­ki­na, kad tvar­ka bu­vo ren­gia­ma nuo va­sa­ros, vie­šu­mą ji pa­sie­kė tik jau pa­tvir­tin­ta ta­ry­bo­je.

 „Jei kul­tū­ros ben­druo­me­nė ty­li, mes ne­ga­li­me ži­no­ti, kad kaž­kas jų ne­ten­ki­na“, – ti­ki­na ta­ry­bos na­rė Lai­ma Vin­cė Kir­kliaus­kie­nė. Ne­su­si­kal­bė­ji­mas aki­vaiz­dus. Po­li­ti­kai tei­gia ne­ži­no­ję, kad dėl tvir­ti­na­mos tvar­kos yra abe­jo­nių, ben­druo­me­nė – kad li­ko šo­ki­ruo­ta do­ku­men­to, nu­brau­kian­čio il­ga­me­tį jų įdir­bį, šio su­ma­ny­mo vie­šai net ne­ap­ta­rus.

Bū­tent kul­tū­ri­nė ben­druo­me­nė, vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais vei­kian­ti Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba yra la­bai ak­ty­vi, drau­ge su sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jais ren­gu­si Kul­tū­ros po­li­ti­kos nuo­sta­tus (do­ku­men­tas ga­lio­ja iki 2020 me­tų pa­bai­gos) ir kul­tū­ros pro­jek­tų ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus. Vi­sas šis dar­bas, jų ma­ny­mu, yra nu­brauk­tas.

Ko­dėl at­si­ra­do nau­ja tvar­ka?

Pa­sak V.Liau­ku­vie­nės, nau­ja­sis pro­jek­ti­nės ini­cia­ty­vos „Tau, Aly­tau“ tvar­kos ap­ra­šas at­si­ra­do po Cen­tra­li­zuo­to vi­daus au­di­to sky­riaus at­lik­to pa­tik­ri­ni­mo.

Tvar­ką bu­vo pa­siū­ly­ta to­bu­lin­ti: ap­jung­ti 4 sri­tis (kul­tū­ros, spor­to, švie­ti­mo, jau­ni­mo) ir įves­ti ben­drus ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus ir tos pa­čios su­dė­ties ko­mi­si­ją vi­siems pro­jek­tams.

Ki­taip sa­kant, pro­jek­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas „iš­im­tas“ iš at­ski­rų sky­rių veik­los pro­gra­mų ir su­jung­tas į at­ski­rą prie­mo­nę. Nau­ja ei­lu­tė – ki­to­kia ir arit­me­ti­ka.

Kol kas nė­ra skel­bia­ma, kiek lė­šų nu­ma­ty­ta skir­ti 2020 me­tų pro­jek­tams.

Kal­bant apie kul­tū­rą, pa­vyz­džiui, 2019 me­tais 25 pro­jek­tams bu­vo pa­da­ly­ta 120 tūkst. eu­rų.

Pa­gal nau­jos tvar­kos ap­ra­šą kul­tū­ros pro­jek­tams bus ski­ria­ma „iki 30 proc. ben­dro pro­jek­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo“. Nors kon­kre­ti su­ma ne­įvar­di­ja­ma, ne­ofi­cia­liai tei­gia­ma, kad su­ma kul­tū­ros pro­jek­tams ga­li su­ma­žė­ti net per­pus.

„Nau­ja ka­den­ci­ja – nau­ja ir tvar­ka, o ši­ta idė­ja dėl pro­jek­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos pa­kei­ti­mo yra po­li­ti­nio lyg­mens va­do­vų“, – sa­ko Kul­tū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Makš­tu­tie­nė.

Ne­aiš­kus ne tik fi­nan­sa­vi­mas, bet ir ko­mi­si­jos per­so­na­li­nė su­dė­tis

„Nau­ją tvar­kos ap­ra­šą ren­gė Fi­nan­sų ir in­ves­ti­ci­jų sky­rius, ku­ris rė­mė­si eu­ro­pi­nių pro­jek­tų ver­ti­ni­mo pa­tir­ti­mi, at­si­ra­do pro­cen­ti­nė iš­raiš­ka nuo ben­dros su­mos, skir­tos pro­jek­tams at­ski­ro­se sri­ty­se. Ko­kia ta su­ma bus – ir mes, ta­ry­bos na­riai, kol kas ne­ži­no­me, ją ža­da­ma pa­gar­sin­ti kar­tu su 2020 me­tų biu­dže­to pro­jek­tu, an­trą gruo­džio sa­vai­tę“, – sa­ko N.Makš­tu­tie­nė.

Ta­ry­bos po­sė­dy­je, kai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl nau­jos pro­jek­tų tei­ki­mo tvar­kos ap­ra­šo, ji kė­lė klau­si­mą dėl ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos su­dė­ties – ar ji tu­ri bū­ti to­kia po­li­ti­zuo­ta? Do­ku­men­te nu­ma­ty­ta, kad ko­mi­si­ja su­si­dės iš sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir sa­vi­val­dy­bės me­ro de­le­guo­tų ta­ry­bos na­rių.

„Ta­ry­bos na­riai nau­ji, jie no­ri bū­ti ak­ty­vūs“, – ko­le­gų no­rą ver­tin­ti įvai­rių sri­čių pro­jek­tus su­pran­ta po­li­ti­kė. Ta­čiau ko­dėl kul­tū­ros pro­jek­tų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je ne­be­li­ko kul­tū­ros ir me­no ben­druo­me­nės at­sto­vų, kaip bu­vo iki šiol? Šį klau­si­mą V.Liau­ku­vie­nė siū­lo pe­rad­re­suo­ti ta­ry­bos na­riams.

„Apy­nas­ris kul­tū­rai“ – taip po­li­ti­zuo­tą ko­mi­si­jos su­dė­tį ver­ti­na Liu­das Ra­ma­naus­kas, įsi­ti­ki­nęs, kad fi­nan­sa­vi­mą pro­jek­tams lems sim­pa­ti­jų ir an­ti­pa­ti­jų kri­te­ri­jus, ir tai bus be­ne pir­mas toks at­ve­jis Lie­tu­vo­je, kai kul­tū­ri­nes ini­cia­ty­vas ver­tins tik po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai. Nors ben­dra ten­den­ci­ja yra net­gi vi­sai prie­šin­ga – kul­tū­ri­nis fi­nan­sa­vi­mas at­ri­bo­ja­mas nuo ga­li­mos po­li­ti­nės įta­kos.

„Ko­kie ini­cia­ty­vos „Tau, Aly­tau“ pri­ori­te­tai kul­tū­ros sri­ty­je, ar jie ati­tin­ka Aly­taus mies­to ir re­gio­no kul­tū­ros po­li­ti­kos gai­res?“, – klau­sia Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos na­rės Ine­sa Pil­ve­ly­tė, Vi­da Griš­ma­naus­kie­nė.

Nau­ja­me do­ku­men­te ne­be­li­ko ir kul­tū­ros pro­gra­mos pri­ori­te­tų (tik „įtrau­kios kul­tū­ros ska­ti­ni­mas“), o kaip rem­ti­nos pro­jek­ti­nės veik­los įvar­di­ja­mos et­ni­nės kul­tū­ros ir tau­ti­nio ta­pa­tu­mo ska­ti­ni­mas; ren­gi­niai, ak­tu­a­li­zuo­jan­tys Aly­taus mies­to iden­ti­te­to for­ma­vi­mą; ki­ta veik­la, sie­kian­ti nu­ma­ty­tų ro­dik­lių.

Ver­ti­na kaip žings­nį at­gal

Bet dau­giau­sia dis­ku­si­jų ky­la bū­tent dėl „ro­dik­lių“: kul­tū­ros pro­jek­tai „tu­ri pri­si­dė­ti prie Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nio veik­los pla­no Sa­vi­val­dy­bės veik­los pro­gra­mos bent vie­no re­zul­ta­tų pa­sie­ki­mo ro­dik­lių: kul­tū­ros ren­gi­nių skai­čius, kul­tū­ros ren­gi­nių žiū­ro­vų skai­čius ir nak­vy­nių skai­čius“. O kaip ko­ky­bi­niai ro­dik­liai, sa­vi­tu­mas, me­ni­nė ver­tė?

Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos (LKT) Aly­taus re­gio­no kul­tū­ros ta­ry­bos na­rys To­mas Sut­kai­tis nau­ją tvar­ką ver­ti­na kaip žings­nį at­gal ir ap­gai­les­tau­ja, kad ne­bu­vo at­si­žvelg­ta ir vel­tui li­ko di­de­lis dar­bas, for­mu­luo­jant Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo pri­ori­te­tus, ku­rie ati­tik­tų LKT To­ly­gios kul­tū­ri­nės rai­dos įgy­ven­di­ni­mo 2020–2023 me­tų pri­ori­te­tus.

T.Sut­kai­tis at­krei­pia dė­me­sį į tą fak­tą, kad, nors mi­nė­ti LKT pri­ori­te­tai re­gio­nams yra pa­tvir­tin­ti, ta­čiau nė­ra ga­lu­ti­niai, nes bus at­si­žvel­gia­ma, kaip jie re­a­liai vei­kia, koks jų ak­tu­a­lu­mas, grįž­ta­ma prie dis­ku­si­jų.

Tuo tar­pu Aly­tu­je – at­virkš­čiai. Ren­giant pro­jek­ti­nės ini­cia­ty­vos „Tau, Aly­tau“ tvar­kos ap­ra­šą bent jau kul­tū­ri­niai pri­ori­te­tai bu­vo tie­siog iš­brauk­ti. „Do­ku­men­tą ren­gęs Fi­nan­sų ir in­ves­ti­ci­jų sky­rius sa­kė, kad mū­sų (Kul­tū­ros sky­riaus ir ben­druo­me­nės kar­tu pa­reng­ti) pa­siū­ly­ti pri­ori­te­tai ne­ga­li bū­ti to­kie iš­plės­ti­niai, to­dėl li­ko tik „įtrau­ki kul­tū­ra“, – sa­ko V.Liau­ku­vie­nė.

Be ki­ta ko, kul­tū­ros žmo­nės pra­šo pa­aiš­kin­ti po­li­ti­kų, kaip jie su­pran­ta ter­mi­ną „įtrau­ki kul­tū­ra“? At­sa­ky­mų kol kas ne­su­lauk­ta, nau­jos tvar­kos ap­ra­šo au­to­riai ne­si­gar­si­na, o Kul­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tai sa­ko, kad jie šiuo at­ve­ju yra tik vyk­dy­to­jai.

– Kaip po­li­ti­nio spren­di­mo dėl nau­jos kul­tū­ros pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos kon­teks­te at­ro­do Aly­taus per­spek­ty­vos ruo­šian­tis tap­ti Kul­tū­ros sos­ti­ne 2022 me­tais? – klau­sia­me Gi­ta­nos Pin­ke­vi­čie­nės, Aly­taus kul­tū­ros va­dy­bos aka­de­mi­jos (AK­VA), plat­for­mos, vyk­dančios pro­jek­to „Aly­tus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“ pa­ren­gia­muo­sius dar­bus, vie­nos su­ma­ny­to­jų.

– Nors ver­sle esu jau 12 me­tų, ta­čiau do­miuo­si tuo, kas vyks­ta Lie­tu­vos ir ypač Aly­taus kul­tū­ros lau­ke, jei­gu rei­kia – pri­si­de­du sa­vo ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi. Pra­ėju­siais me­tais ga­vau kvie­ti­mą pri­si­jung­ti prie „Aly­taus – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės 2022“ įgy­ven­di­ni­mo. Su­ti­kau ne­dve­jo­da­ma, nes pro­gra­mos tiks­lai la­bai įdo­mūs ir am­bi­cin­gi, ga­lin­tys telk­ti mies­to ben­druo­me­nę, iš es­mės pa­keis­ti mies­to vei­dą ir įvaiz­dį pa­si­tel­kus me­ną ir kul­tū­rą. Be­je, šiuo me­tu tai ta­po dar svar­biau, nes per ke­le­tą pas­ta­rų­jų mė­ne­sių Aly­taus įvaiz­dis ta­po kaip nie­kad ryš­kus Lie­tu­vo­je, tik, de­ja, jis su­si­jęs su gais­rais, pa­dan­go­mis ir už­terš­tu­mu, o toks įvaiz­dis mies­tui pa­trauk­lu­mo tik­rai ne­pri­de­da. Aly­tų per me­tus ap­lan­ko apie 8 tūkst. tu­ris­tų, ga­li bū­ti, kad ki­tą­met, dėl to­kio įvaiz­džio, mies­tas nė tiek ne­su­lauks.

Šių me­tų pra­džio­je star­ta­vo­me su pro­jek­tu Aly­taus kul­tū­ros va­dy­bos aka­de­mi­ja, ku­ri yra idė­jų ge­ne­ra­vi­mo ir mo­ky­mo­si plat­for­ma. Man bu­vo kiek ne­ti­kė­ta, kad dau­gu­ma jos da­ly­vių bu­vo ne kul­tū­ros įstai­gų žmo­nės, o jau­ni ini­cia­ty­vūs aly­tiš­kiai, ku­rie ti­ki mies­to at­ei­ti­mi ir no­ri čia kur­ti, įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas. Kas an­trą šeš­ta­die­nį jie sa­vo lais­vą lai­ką lei­džia pa­skai­to­se ir kur­da­mi idė­jas mies­tui. Aš taip pat kas an­trą šeš­ta­die­nį sė­du ry­te į ma­ši­ną ir va­žiuo­ju į Aly­tų, nes ti­kiu ge­ra idė­ja. De­ja, bet vien ti­kė­ji­mu ir iš idė­jos ma­žai ką nu­veik­si – rei­kia pi­ni­gų. Ir, kaip daž­niau­siai bū­na, po­li­ti­kų ir mies­tie­čių nuo­mo­nės iš­si­ski­ria. Taip nu­ti­ko ir da­bar. Gai­la, kad į kul­tū­rą vis dar žiū­ri­ma kaip į keis­tų žmo­nių už­si­ė­mi­mą, ku­riems rei­kia šiek tiek nu­mes­ti pi­ni­gų, ta­čiau pa­sau­ly­je pil­na pa­vyz­džių, kai vie­to­vės, pa­nau­do­da­mos kul­tū­rą ir me­ną, pa­kei­tė ir sa­vo įvaiz­dį, ir pa­dė­jo kur­tis smul­kiems ver­slams bei pri­trau­kė lan­ky­to­jų.

 Aly­tus to­kį po­ten­cia­lą ir­gi tu­ri, ta­čiau, žiū­rint į ki­tų me­tų biu­dže­to pri­ori­te­tus, šios pro­gra­mos per­spek­ty­vos ne­ko­kios, tiks­liau jų vi­sai nė­ra. Bet gal dar ne vis­kas pra­ras­ta? 

– Kaip ap­skri­tai ver­ti­ni po­li­ti­kų su­ma­ny­mą per­im­ti kul­tū­ri­nių ini­cia­ty­vų ver­ti­ni­mą? Ir kas tai tu­rė­tų da­ry­ti ide­a­liu at­ve­ju (ši­tas klau­si­mas skam­ba nuo pat kul­tū­ros pro­jek­tų kon­kur­si­nės tvar­kos Aly­tu­je at­si­ra­di­mo) – ben­druo­me­nės, eks­per­tai, val­di­nin­kai, sie­kiant kuo ob­jek­ty­ves­nio re­zul­ta­to?  

– Bet ko­kį veiks­mą mes at­lie­ka­me su tam tik­ru tiks­lu. De­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je sie­kia­my­bė yra kuo di­des­nis vie­šu­mas ir skaid­ru­mas, ypač ten, kur yra kon­kur­sai ir vie­ši fi­nan­sai. Kuo dau­giau nuo­mo­nių – tuo ge­res­nis spren­di­mas ir tuo ma­žiau nu­si­vy­lu­sių žmo­nių. Kuo­met pro­jek­tus ver­tins ke­le­tas as­me­nų iš mies­to ta­ry­bos ir ke­li val­di­nin­kai, bet koks spren­di­mas kels įta­ri­mų dėl su­in­ter­suo­tu­mo ir ša­liš­ku­mo. Ne­la­bai su­pran­tu, ko­dėl bi­ja­ma­si kul­tū­ros ben­druo­me­nės at­sto­vus įtrauk­ti į pro­jek­tų ver­ti­ni­mą ir ko­dėl nė­ra no­ro iš­girs­ti ki­to­kią nuo­mo­nę? Aš pa­lin­kė­čiau mies­to po­li­ti­kams ir ad­mi­nist­ra­ci­jai pla­čiau at­ver­ti sa­vi­val­dy­bės du­ris.