Ko­dėl tik vie­nas, ir ar kal­tas, kad vie­nas?

Anks­ty­vą šių me­tų pa­va­sa­rį pa­ra­šiau pra­šy­mą at­leis­ti iš Jot­vin­gių gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gų. Ir am­žiaus, ir va­do­va­vi­mo mo­kyk­lai me­tų bu­vo su kau­pu. No­rė­jau, kad nau­ja­sis di­rek­to­rius pra­dė­tų dar­bą nuo moks­lo me­tų pra­džios, bet už­tru­ko biu­ro­kratinės pro­ce­dū­ros. Jis taps jot­vin­giu tik­riau­siai po Vi­sų Šven­tų­jų. Be­je, daug kas tei­rau­ja­si, kaip lai­kau­si. Daug ne­me­luo­da­mas at­sa­kau, kad pui­kiai.

Kon­kur­se tap­ti gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi da­ly­va­vo tik vie­nas kan­di­da­tas. Ko­dėl – ga­liu tik spė­lio­ti. Kai ką gal gąs­di­na pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­ja, po ku­rios ga­li lik­ti ir be dū­dos, ir be skrip­kos... Man ypač keis­tas pri­va­lo­mas kom­pe­ten­ci­jų ver­ti­ni­mas Vil­niu­je. Ar įma­no­ma per ke­lias va­lan­das per­pras­ti žmo­gų? Ki­tą kar­tą tam pri­rei­kia ke­le­rių me­tų. Kai bai­gė­si ma­no kaip vi­ce­me­ro ka­den­ci­ja, kiek sal­džių žmo­nių ta­po be­sko­niai. Nuo kon­kur­so gal su­lai­ko ir sub­jek­ty­vu­mo bai­mė? Jei kar­tu ne­me­džio­ta, ne­ger­ta, „me too“ ne­už­si­im­ta... Gai­liuo­si, kad ne­pa­vy­ko įkal­bin­ti da­ly­vau­ti kon­kur­se šau­nios pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui Re­na­tos.

Tai­gi, yra kė­dė – bus ir už­pa­ka­lis. Aiš­ku vie­na, kad nau­ja­sis di­rek­to­rius bus ki­toks. Prieš šim­tus me­tų pa­sa­ky­ta, kad kai du da­ro tą pa­tį, iš­ei­na ne tas pats. Ir ne­ke­ti­nu mo­ky­ti sa­vo įpė­di­nio. Ne­bent vie­na – iš­ven­ki­te pa­tai­kū­nų. Jie grei­ti par­si­duo­ti, bet grei­ti ir par­duo­ti.

Sėk­mės, Do­na­tai. Sėk­mės jot­vin­gių gen­ties la­bui!