„Pirma išmokim prarasti, o ne įsigyti, neapkęsti savęs labiau nei tirono, ir tiktai tada postuluokim teisingumo triumfą” (1)
Turgų gyvina ir garsiai išsakomi žmonių pastebėjimai
Dar įvairių raštų ir dydžių kojinių galima rasti kiekviename turguje: nuo 3 eurus kainuojančių vaikiškų iki 7 eurus – vyriškų. Kojinės jau nėra paklausi prekė, žmonės jau ima keisti savo apdarus į lengvesnius. Neišsemiami aruodai ir lazdynų riešutų, kilogramas parduodamas už 3,5 euro.
Jotvingių turguje antradienį atsirėmiau į Eimanto Bakšio prekystalį ir iš karto gavau dovanų – du ledinukus. „Visus saldainiais vaišinu, juk šiandien Užgavėnės, tad vietoje blynų“, – teigė vaikinas.
Jazminų turguje kvepėjo ir blynais, ten ir prekiautojų daugiau. Jotvingiuose daugiau jautėsi obuolių kvapas, jų pasiūla bene gausiausia – kilogramas iki 70 euro centų.
Eimantas pirkėjus viliojo paties raugintais kopūstais. Kartą jų nusipirkę, ateidavo dar. Ir pagirdavo raugėją. „Du kartus per savaitę naujai pats ruošiu. Turiu gerą jiems rauginti matą, žinau proporcijas, kiek ir ko dėti. Žmonės perka, skonį pagiria“, – sako Eimantas. Kilogramas jo raugintų kopūstų – 1,2 euro.
Smagiai besisukantis ūkininkas jau pradėjo prekiauti ir muskatiniais moliūgais. Išbrandintų, gražių moliūgų kilogramas – euras.
Po pertraukos Jotvingių turguje pasirodė butrimoniškė Danutė Seniūtienė, savo prekėmis praturtino turgaus pasiūlą. Susidomėjau dviem prekėmis: kadagio uogomis ir pelynu. Už pakelį ir vienų, ir kitų ji prašė po eurą.
Danutė netingi kalbėti, kiekvienam prie jos prekybvietės atsidūrusiam daug informacijos suteikė. Man nauja buvo girdėti, kad pelynai yra puiki dezinfekcijos priemonė. Jei namuose yra virusuojantis, labai padeda pelyno nuoviras, kuriuo reikia išplauti grindis, nuvalyti visus paviršius.
Pardavėja Zita dar vis semia iš savo podėlių skanių, gražių ir labai daugumai žmonių naudingų džiovintų slyvų. Jos ypatingos tuo, kad yra lietuviškos, kaimiškoje krosnyje džiovintos. Už kilogramą prašo 5 eurų. Ne vienas siūlo džiovintų obuoliukų, maišelį parduoda už 50–70 euro centų. Zita jau turėjo daugializdžių svogūnų sėklai tinkančių. Už jų kilogramą prašė 3 eurų, bet dar žmonės ne šios prekės ieško.
Gausi pasiūla valgomų burokėlių, virti kainuoja eurą, nevirti – iki 60 euro centų.
Medaus kilogramas – 5 eurai. Paties koptu medučiu prekiaujantis Romas prognozuoja, kad tokia jo kaina bus iki šviežio medaus. Dar šio žmogaus paklausiau, ar jau jaučia bitučių kėlimąsi iš žiemos miego, atitarė, kad viena kita bando apsiskraidyti. Šalia jo vaistingaisiais augalais prekiaujanti Janina teigia mačiusi pakirdusias skruzdes.
Turgaus prieigose išgirdau iki šiol mano ausų neužfiksuotą posakį: „Atiduok kitam subinę, pats per šonus galėsi š...“ Apie politiką besikalbančius senjorus norėjau pakalbinti, bet dėl to š... nuskambėjimo iš vieno lūpų, abu jas stipriau sučiaupė, uždarė turbūt ilgesniam laikui, užsičiaupė kaip varliukai po bulviakasio.
Marijonos apsilankymas – džiugesys sielai
„Žvaigždėtoj vasaros nakty, išskleidęs parašiutą, tu nusileidai pušyne žaliam žaliam lyg rūta“, – su partizaniška daina uždususi įgriuvo Marijona. – Kaisk greičiau arbatinį, atsinešiau gudiškų šaltanosių. Visko tau pripasakosiu, kaip smagiai laiką svečiuose pas vaikystės draugę prie Katros upės praleidau, kad jausmai krūtinėje netelpa“, – rėžtauna jau senokai matyta Marijona.
„Tai kad kaip telefonu kalbėjome, žadėjai į Kaziuką su anūkėmis važiuoti, o dabar sakai – iš Baltarusijos pasienio sugrįžai?“ – stengiuosi išsiaiškinti bičiulės žygius.
„Visur mano būta. Gi, sakau, kad smagiai laiką praleidau. Pirmiausia išsivargau Kaziuke, Rotušės aikštėje. Tarp kita ko, ten mačiau ir tą tavo herojų, Švilpuką su molinukais. Gražūs jo gaminiai, ir pats žmogus smagus, netinginiavo, gražiai savo švilpynes pristatė, sukosi žmonės apie jo prekyvietę. Ten netoliese būdama išgirdau dzūkuojant: „Ca mūs krūmo namai. O šitam daiktan gimiau ir augau.“ Klausau ir tiesiog neriu į studijų laikus. Ar tik ne Paliutė, ta tyroji mergaitė nuo Dubičių. Atsisuku, ir tikrai – ji. Geras šešiasdešimtmetis nepakeitė ne tik jos kalbos, bet ir akių spindesio. Apie kitką nekalbėsiu. Va, Birutės, kuriai mano bičiulė rodė savų namų nuotraukas, taip greitai neatpažinau. Anuomet visos trys Vilniaus universitete mokėmės, ar pajauti dabar, kokį džiaugsmą apturėjome. Taigi pas Birutę savo artimųjų buvome nuvežtos išsikalbėti, paskui Paliutė manęs išsiprašė pas ją į Dubičius nuvažiuoti, marti jos gera, parveš į Alytų ir suspėsiu balsuoti. Taigi ir susigundžiau. Jos sūnaus, kurio taip ir nemačiau, jis – tolimųjų reisų vairuotojas, namuose nebuvo, taigi vien moteriškės apie viską kalbėjome, partizaniškų dainų pagiedojome. Baisi jos vaikystė tame krašte buvo. Mes, vaikai, šioje Nemuno pusėje tankiais kupstais vandeningose vietose augančius kupstinius švylius rinkome dėl smagumo, dėl jų pūkuotų žiedų, o Paliutės šeima rinko pagalvėms kimšti, pritrintoms žaizdoms aprišti. Švylius kaip medicininę priemonę naudojo ir partizanai. Ir ko jie ten nevalgė: anksti pavasarį rijo neprasiskleidusius švylius, medžių pumpurus, skaniausi buvę liepų, žolių lapelius, net kai kurias samanas. Neduok Dieve, pajusti tokio maisto skonį.
Bet vienas šio krašto kepinys ir man labai patinka. Prikalbinau bičiulę išsivirti šaltanosių, kokių ji kartais iš savų namų atsiveždavo į Vilnių. Tiesa, dažniausiai šaltanosiai jos mamos buvo kepami, bet mes abi juos šįkart virėme. Tešlą darėme iš grikių miltų, pridėjome bulvių tarkių, o įdaras – kanapės su svogūnais. Taigi ir tau kelis parvežiau. Taigi kąsk, greičiau ragauk“, – ragina Marijona, kol ji kalbėjo, arbatai stalą paruošiau.
Paragavusi Marijonai atitariau tiesiai: „Viską sugadina kanapės. Nepakenčiu, kai traška tarp dantų.“
„Nu ir įvertinai. Tu skonio žiūrėk, kanapių sėklas galima ir sumalti“, – ilgai bumbėjo Marijona, net ponia, tinginčia sėklą perkąsti, buvau pavadinta. Nurimo tik kalbai apie rinkimus pakrypus. Šia tema Marijonai niekada nepritrūko kalbos. Ir šį kartą ji rėžia, kad miesto politikų švaistūnų ji nerinktų. Pas anūkes rado visą pluoštą vieno kandidato rinkimų reklamos, net pamanė, kad merginos ją platinti sumanė. Pasirodo, kad politikų komanda taip neatsakingai elgiasi, sumeta į kelių gyventojų dėžutes po šūsnį, nesivargina po vieną išskirstyti.
„Žinok šiemet pirmą kartą ir mano kiemą jaunas politikas aplankė. Pasišnekėjome, išegzaminavau jį, gaudosi kaimo reikaluose. Va, tokius reikia rinkti į valdžią, o ne tuos, kurie dar jaunystėje prisigėrė svetimų pažiūrų tiek, kad ir pasenę jomis atsiduoda.
Ir dar vienas dalykas man rūpestį kelia. Praeitą ketvirtadienį skaičiau, kaip vienas ūkininkas pasakė: kas žemę dirbs, jei visi ponais norėsime dirbti. Šiandien aš mūsų daktarų noriu paklausti – kas mus, nusenusius, gydys, jei jūsų tiek daug nori politikais būti? Neduok Dieve, jei ir karininkai, policininkai ims į vietines tarybas lįsti“, – Marijona net burną iš nerimo ranka užsidengia.
„Nesijaudink, Marijon, – sakau, – dėl mūsų šalies saugumo. Aš jau išsiaiškinusi esu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. Jo 36 straipsnis taiko griežtus apribojimus kariams. Draudžiama jiems dalyvauti politinėje veikloje. Yra ir kitų apribojimų“.
„Sensta mūsų tauta, daktarams darbo daugėja. Nesuprantu, gal juos mes su savo problemomis išvarginame, kad jie politikon suka, į mokslus įdėto triūso neįvertina“, – visai rimtai susimąsto bičiulė. Paskui pakyla teigdama, kad su partizaniška daina įžengė, bet išeis su Nobelio literatūros premijos laureato, anglų kalba rašiusio rusų poeto Josifo Brodskio mintimis: „Pirma išmokim prarasti, o ne įsigyti, neapkęsti savęs labiau nei tirono, ir tiktai tada postuluokim teisingumo triumfą.“
Dvi daržovės, kurios mus ypač sveikatina
Sulaukėme keisto jūsų klausimo: kaip pasverti katiną? Atsakysime iš daugelio taikomos praktikos. Paimi katiną ant rankų ir pasisveri. Tada dar kartą pasisveri be katino. Lieka tik išminusuoti savo svorį. Ponia Daiva, manau, nejuokavo teigdama, kad tokiu būdu pasverianti net pomidorą. Manau, kad viską taip pasverti galima, bet rezultato tikslumu pasikliauti vargu ar galima.
Iš daugiabučio balkono stebintis žmones ponas Juozas konstatuoja, kad iš viršaus atrodo, jog daugumai jaunų ir senų mobilieji telefonai prie ausies prišalo. Jie ir per gatvę žengia įnikę į savo telefoninį bendravimą, net neapsidairydami.
Į daug keliaujančių skaitytojų klausimą, kodėl kelionėse vairuotojai tualetus užrakina ir neleidžia keleiviams jais naudotis, paprašysime atsakyti pačių vairuotojų, kad šiek tiek vietos liktų ir kovo darbams apžvelgti.
Soduose atlikite sanitarinį genėjimą, nes laikas tinkamas. Gerai nugenėkite jaunus apšalusius vaismedžius, išpjaukite serbentų šakas, kurias užpuolė erkutės, ir sudeginkite. Jų vietas lengvai atpažinsite iš išsipūtusių pumpurų. Išgenėkite lazdynus. Perneškite į šilumą ir dažniau laistykite augalus, kurie žiemojo šaltoje patalpoje.
Kovo pabaigoje pradėkite ankstyvajam derliui daiginti bulves. Gumbų daigai turi būti trumpi ir stori. Tik iš tokių galima tikėtis gausaus bulvių derliaus. Į kiekvieną dėžę dedama po vieną gumbų sluoksnį. Galima ant dėžės dugno įpilti sluoksnį durpių. Dedant gumbus reikia pažiūrėti, kad jų akelės būtų viršuje.
Šalnų nebijo pupos, tad jas sodinti galima vos tik prašilus dirvai. Anksti pasodintos pupos išvengia amarų atakų.
Šiemet nepalikite savo daržų be petražolių. Kaip teigia vaistažolių žinovas Juozas Vasiliauskas, visos šio augalo dalys yra naudingos, nes turi daug geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano. Petražolės tinka sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, žadina apetitą, gerina virškinimą. Petražolės tinka dietinei mitybai, sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Jose gausu vitamino C ir mikroelementų, tinka prostatos uždegimui malšinti, padeda pučiant pilvui, kai sutrinka mėnesinių ciklas. Petražolių šaknimis gydomi inkstų diegliai. Nėščiosioms petražolių vartoti nerekomenduojama.
Jei įgėlė uodas, bitė ar vapsva, įkandimo vietą patrynus šviežia petražole, sumažėja skausmas ir niežulys.
Šviežios petražolės dera su žuvies patiekalais, sriubomis, padažais, su bazilikais, krapais, svogūnų laiškais. Tinka ji patiekalams puošti, gražesnė garbanotoji, nors vitaminų ji turi mažiau už lygialapę. Petražoles galima džiovinti, sūdyti, šaldyti, naudoti gaminant žalumynų sviestą. Petražolės veikia baktericidiškai, todėl jų antpilu gydomos dantenos, naikinamas nemalonus burnos kvapas.
Koks daržas be ridikų? Jie valgomi tik žali, vertingiausi yra nepjaustyti. Remiantis gydytoju fitoterapeutu J.Vasiliausku, labai naudingi ridikų šakniavaisių aliejuje esantys sieros junginiai stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, intensyvina mikrocirkuliaciją skrandžio ir žarnyno sienelėse, todėl geriau virškinamas maistas. Ridikėlių ląsteliena reguliuoja žarnyno peristaltiką, šalina iš organizmo cholesterolį. Tinka aterosklerozės profilaktikai ir sergant gastritu.
Ridikų cholinas skatina organizmą gaminti fosfolipidus, saugančius kepenis nuo riebalinės distrofijos. Askorbo rūgštis padeda susidaryti glikogenui, dėl to pagerėja kepenų veikla, ridikuose yra labai daug kalio druskų, jos padeda šalinti iš organizmo vandenį ir valgomąją druską. Tinka vartoti, kai sutrinka širdies ritmas ir formuojasi širdies neurozė.
Tačiau visuomet norėdami pasisveikatinti šiomis daržovėmis, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju, kuris tiksliau patars, parekomenduos.
O nuotaikai pakelti pasiūlysime skaitytojo atsiųstą anekdotą.
Keleivinio laivo kapitonas turėjo papūgą. Laive dirbo fokusininkas, kuris linksmino keleivius. Papūgai jo fokusai buvo taip atsibodę, kad ji per jo pasirodymus šaukdavo: „Jis kortą paslėpė rankovėj!“ „Triušis – po stalu!“ „Kepurėje yra skylė!“ Žodžiu, papūga ir fokusininkas vienas kitam didelės meilės nejautė. Kartą kilo audra, laivas paskendo, tik fokusininkas su papūga išsigelbėjo. Plūduriuoja abu vidury vandenyno ant kažkokio rąsto ir tyli. Tyli valandą, dvi… Papūga neiškenčia: „Gerai, gerai, pasiduodu… Greičiau sakyk, kur laivą padėjai?
CBD kanapių aliejus https://hdrop.lt/
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
labai išmintingas straipsnio…
Komentaras
labai išmintingas straipsnio pavadinimas ir trumpai pataikyta. Kad tik prabilus apie politiką iš kart lūpos užsičiaupė. - Taip Gamta gražina atgal ir suprato. Buvo prieš rinkimai į miesto tarybą ir ant šantažų žemiau žmoniškumo ribos rinkos. Gavos krizė per valdymą. Ir perėjus į būsimą jau rinktą tarybą. Kur svarbiausi alytiškiams klausimai priiminėjami tik tarybos narių balsų dauguma. Kur jau besibaigianti šios kadencijos taryba priėmė strategijas iki 2021 metų - reiškia ir už būsimą tarybą nors galėjo palaukt - pagal kurią analizę padarė žiniasklaida ir kaip ponams alytiškiams pateikė ir tik perskaityt reikėjo, kad blogės. Bet vėl prisirinko dar ir vėl kaip spiaudydami į šulinius iš kurių ir atsigert dar buvo įmanoma -tad tik užčiaupt lūpeles belieka. Kaip pretendentai į merus vienas nesuvokia ką už jo nugaros bendražygiai jau šioje kadencijoj prikrėtę ir į naują įvedė, kitas - kitas.. ? Jau per rinkimus abu kaip lyderiai situacijų suvaldyt nesugebėjo kur už jų nugarų tas pats kas prispiaudė sočiai ir jiems į ateity. Dėl alytiškių, kuriems bendros gerovės lygis dėl apie 50 tūkstančių gyventojų, seniai dzin.. Apart kaip atskirom grupėm po politika išgyvent. O tai, kad nesiorentuoja per savivaldą Alytuj rodo pavyzdys. Prieš kelis mėnesius žiniasklaida ir viešina. Kad Alytaus m. savivaldybė neįsisavina apie 68 proc. ministerijos skirtos paramos socialinėms reikmėms. Dzin visiems. Dabar savivaldybė n kartą pardavinėja Ulonų gatvėje buvusį ir iki šiol gerai įrengtą profilaktoriumą. Reiškia kaip anose kadencijose panaikino taryba ši profilaktoriumą buvo sakoma. Atseit trūksta lėšų išlaikyt. Tų trūkstamų lėšų dydis sudarė virš 100 tūkstančių eurų. Reiškia normalioje savivaldoje šiuo metu, kur pasimatė, kad nepanaudota 68 proc. paramos kas sudarė ir virš 100 tūkstančių eurų -per mėnesį galėjo ištaisyt ir lėšas nukreipt į šio pardavinėjamo profilaktoriumo veiklos atnaujinimą. Bet, kadangi lygio ir rimto rūpesčio ypač silpnais žmonėm nėra -tai geriau apie turgaus kainas diskutuot. Nes ir savivaldoj esmėj jau kaip ir turgaus dėsniai, tik kitais masteliais, veikia. Kas ką brangiau parduos ar pigiau nupirks.