Sa­vait­ga­lio pa­žin­tis su nuo­sta­biais gy­vū­nais: pa­sa­kų žą­sys, Vy­tau­to Di­džio­jo ar­kliai, da­nie­liai ir muf­lo­nai (295)

Romas Petravičius augina per 200 paukščių ir lamą.
Romas Petravičius augina per 200 paukščių ir lamą.
„Oi, kaip mie­la!“ – to­kiais žo­džiais reiš­kia­mos emo­ci­jos ap­si­lan­kius pas ar­klių, da­nie­lių ir muf­lo­nų, paukš­čių au­gin­to­jus Aly­taus ra­jo­ne. Šios so­dy­bos nė­ra įtrauk­tos į lan­ky­ti­nų, tu­riz­mo že­mė­la­piuo­se pa­žy­mė­tų ob­jek­tų są­ra­šus, tad lan­ky­ma­sis jo­se vi­siš­kai skir­sis nuo pa­si­vaikš­čio­ji­mo iš­puo­se­lė­tuo­se zo­o­lo­gi­jos so­duo­se ar par­kuo­se. No­rė­da­mi su­si­tik­si su na­mi­niais gy­vū­nais, tu­rė­si­te pa­ė­jė­ti pie­va, iš vie­no ap­tva­ro į ki­tą, ir... žiū­rė­ti sau po ko­jo­mis. Ta­čiau bu­vi­mas tarp gy­vū­nų, ga­li­my­bė juos pa­kal­bin­ti ir pa­glos­ty­ti ypač pra­džiu­gins vai­kus, ne ma­žiau ge­rų emo­ci­jų ga­li su­teik­ti ir su­au­gu­siems. „Skel­bi­mų nė­ra, ta­čiau ap­si­lan­ky­ti ir pa­ma­ty­ti ga­li­ma“, – taip kal­ba gy­vū­nus au­gi­nan­tys ir smal­suo­lius pri­iman­tys Aly­taus ra­jo­no ūki­nin­kai.

Pa­sa­kų žą­sys skir­tos ne mais­tui

„Ma­no žą­sys ne skar­va­di­nės – ne ke­pi­mui“, – pa­aiš­ki­na Pu­nios se­niū­ni­jos Rau­bo­nių kai­me gy­ve­nan­tis ir de­ko­ra­ty­vi­nius paukš­čius au­gi­nan­tis Ro­mas Pet­ra­vi­čius.

So­dy­bos kie­me pa­si­tin­ka drau­giš­kas šuo, o už­tva­re iš­tie­su­sios il­gus kak­lus gar­siu ga­ge­ni­mu svei­ki­na­si žą­sys. Jų čia tiek, kad su­skai­čiuo­ti sun­ku ir pa­čiam šei­mi­nin­kui. „Gal apie pus­an­tro šim­to žą­sų, dar ka­la­ku­tų, viš­tų, an­čių, po­ra nau­jo­kių juo­dų­jų gul­bių. Iš vi­so bus dau­giau kaip 200 paukš­čių“, – spė­ja paukš­ti­nin­kas Ro­mas. Jo paukš­čiai – ne val­gy­mui. Jie yra de­ko­ra­ty­vi­niai, da­ly­vau­ja ver­ti­ni­muo­se ir gau­na aukš­tus ba­lus. Ro­mas pri­klau­so Lie­tu­vos de­ko­ra­ty­vi­nių paukš­čių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jai ir paukš­čius au­gi­na vei­si­mui.

Žą­sų so­dy­bo­je ke­lios veis­lės. Jos ski­ria­si ne tik iš­vaiz­da, bet ir bū­du, pa­skir­ti­mi. Tu­los – ru­siš­ka veis­lė, „ko­vi­nės“, iš­si­ski­ria sna­pais ir tvir­tais spar­nais, ga­li da­ly­vau­ti ko­vo­se. Chol­mo­go­rų žą­sys – ru­sų pa­sa­kų paukš­čiai, dy­džiu ir grakš­tu­mu pri­lygs­tan­tys gul­bėms, bet tu­rin­čios la­bai drau­giš­ką cha­rak­te­rį. Pil­kap­lunks­nės, ryš­kiais sna­pais – pran­cū­ziš­kos Tu­lū­zos žą­sys. Kiek­vie­na veis­lė tu­ri sa­vo kie­me­lį, paukš­čiai pa­tys ži­no, pro ku­riuos var­te­lius į jį par­ei­ti. Ūky­je yra ir an­čių, ka­la­ku­tų, ku­rie pui­kuo­ja­si iš­pūs­to­mis uo­de­go­mis vė­duok­lė­mis.

Paukš­čiai pri­pra­tę prie šei­mi­nin­ko, jį pa­si­tin­ka, svei­ki­na­si, ži­no, ka­da at­neš le­sa­lo. O di­džiau­sias prie­šas – la­pė.

Ro­mas pri­ims vi­sus no­rin­čius pa­ma­ty­ti paukš­čius, apie ku­riuos tu­rės ką pa­pa­sa­ko­ti. Tik at­vyks­tan­čių tu­rė­tų bū­ti ne­daug ir iš­vy­ką ge­riau­sia pla­nuo­ti va­ka­re ar­ba sa­vait­ga­lį. Dėl ap­si­lan­ky­mo rei­kia tar­tis su Ro­mu te­le­fo­nu 8 687 117 50.

So­dy­bo­je vaikš­ti­nė­ja ir la­ma Ri­kis, ku­ris ypač mėgs­ta bū­ti vai­ši­na­mas juo­da duo­na. Pa­ben­dra­vus su šiuo ro­miu gy­vū­nu, ap­žiū­rė­jus paukš­čius, so­dy­bo­je ant pie­vu­tės ga­li­ma ato­kvė­pio va­lan­dė­lė.

Ar­kliai, ku­rie fil­ma­vo­si ki­ne ir pa­sie­kė Juo­dą­ją jū­rą

Pa­va­žia­vus ke­lis ki­lo­met­rus to­liau, ta­me pa­čia­me Rau­bo­nių kai­me pie­vo­se ga­no­si Kęs­tu­čio Žei­mio Lie­tu­vos sun­kie­ji ar­kliai, ku­rie fil­ma­vo­si JAV se­ria­le „Je­ka­te­ri­na Di­džio­ji“, ir že­mai­tu­kai, ku­rių pro­tė­viai kar­tu su ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to Di­džio­jo ka­riais pa­sie­kė Juo­dą­ją jū­rą.

Ga­nyk­lo­se ga­no­si 18 ar­klių, 7 ku­me­liu­kai ir 4 že­mai­tu­kai. Šei­mi­nin­ko pa­šauk­ta pa­si­ro­do Ari­da, pri­ei­na Ar­ma, prieš ke­lias va­lan­das ku­me­liu­ką at­si­ve­du­si Bar­bė. Ku­me­lės pa­si­svei­ki­na, lei­džia­si pa­glos­to­mos. Lie­tu­vos sun­kie­ji yra dar­bo ar­kliai, ta­čiau Ro­mas juos kin­ko į ka­rie­tą, ku­ria ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti po apy­lin­kes.

Že­mai­tu­kai į Rau­bo­nių kai­mą at­vež­ti iš Mo­lė­tų. Tai vie­na se­niau­sių na­mi­nių ar­klių veis­lių Eu­ro­po­je, ži­no­ma jau nuo VI–VII am­žiaus, iš­ves­ta Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Že­mai­tu­kai bu­vo pa­grin­di­niai lie­tu­vių ka­ro žir­gai ko­vo­se su kry­žiuo­čiais ir mon­go­lais. 

Kęs­tu­čio Žei­mio ar­klių pa­žiū­rė­ti at­vyk­ta šei­mos su vai­kais iš mies­tų, lan­kė­si net ja­po­nai. Dėl ap­si­lan­ky­mo rei­kia skam­bin­ti te­le­fo­nu 8 682 60 901, so­dy­bos ad­re­sas – Rau­bo­nių kel. 6, Rau­bo­nių k., Pu­nios sen.

Šei­mi­nin­kas tu­ri su­rin­kęs pa­kink­tų ko­lek­ci­ją, tarp ku­rių yra apie 150 me­tų se­nu­mo kin­ki­niai.

Da­nie­lius ir muf­lo­nus ge­riau­sia lan­ky­ti va­ka­re

Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jo­je au­gi­na­mi da­nie­liai ir muf­lo­nai. Geis­čiū­nų kai­me pa­si­gė­rė­ti gy­vū­nais ga­li­ma, iš anks­to su­si­ta­rus su juos au­gi­nan­čiu Vy­tau­tu Gra­že­vi­čiu­mi. 2 ha plo­to ap­tva­re su­ta­ria 15 da­nie­lių ir 7 muf­lo­nai.

„Vie­ni yra bai­lūs, ki­ti pri­jau­kin­ti, pa­ti­nas da­nie­lius val­go net iš ran­kų. Gy­vū­nus daž­niau­siai ga­li­ma pa­ma­ty­ti va­ka­re, ka­da mai­ti­na­si, ki­tu lai­ku jie sle­pia­si. Kai va­ka­re pa­pil­do­mai įpi­la­me grū­dų, da­nie­lius ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­kan­ka­mai iš ar­ti – apie 50 met­rų“, – sa­ko Vy­tau­tas.

Jo au­gi­na­mais da­nie­liais gro­ži­si drau­gai ir ar­ti­mie­ji, nes vol­je­ras yra pri­va­čio­je kie­mo erd­vė­je. No­rint at­vyk­ti ir pa­ma­ty­ti bei pa­klau­sy­ti pa­sa­ko­ji­mų apie da­nie­lius, bū­ti­na su­si­tar­ti te­le­fo­nu 8 650 80 960.

„Su­de­ri­nus at­vy­ki­mo lai­ką, mie­lai pri­im­siu ir pa­pa­sa­ko­siu bei pa­ro­dy­siu sa­vo žvė­re­lius“, – sa­ko Vy­tau­tas.

Pa­žiū­rė­ti da­nie­lių ga­li­ma ir Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jos Už­upių kai­me. Juos au­gi­na Ro­kas Ne­kra­šas. Dėl lan­ky­mo­si rei­kia tar­tis te­le­fo­nu 8 671 99 209.

Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės in­for­ma­ci­ja

 

 

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    The first patented printing mechanism for applying a marking medium to a recording medium. The ink was a red stamp-pad ink manufactured by Phillips Process Company of Rochester, NY under the name Clear Print. The first commercial printers generally used mechanisms from electric typewriters and Teletype machines.
    AnyCubic Photon Mono X

    Komentaras

    It was founded between Barcelona and Santa Marta by Carlos Camargo, who currently acts as the CEO of the company. Following the traditional RepRap model, the makeR's first products were as do it yourself kits with an alternative version based on open-source FDM 3D printer Prusa i3, called Prusa Tairona.
    3D Printer Filaments

    Komentaras

    Localgeekshelp is the best tech support company that helps customer in tech support like genealogy support, browser support, antivirus support and printer support in just one click. Get all the technical solution in just a single place. In local geeks help, you will get all the solution of your problem. If you are looking for the support Visit our website or you can call us our toll-free Number +1-800-513-4943.
    local geeks help

Kiti straipsniai