Gied­rė Sur­do­kai­tė: „Kla­si­ki­nė mu­zi­ka – at­gai­va sie­lai” (357)

Min­dau­gas Jo­nu­šas
Gied­rė Sur­do­kai­tė
Gied­rė Sur­do­kai­tė: „Vie­na iš emo­ciš­kai tur­tin­giau­sių bei la­biau­siai dva­siš­kai to­bu­lė­ti as­me­nį ska­ti­nan­čių mu­zi­kos rū­šių – kla­si­ki­nė mu­zi­ka. Jo­je ga­li­me at­ras­ti įvai­riau­sių cha­rak­te­rių, nuo­tai­kų, spal­vų ir jaus­mų.“
Mu­zi­ka vi­sa­da bu­vo ir bus svar­bi kiek­vie­no iš mū­sų gy­ve­ni­me. Ji guo­džia, links­mi­na, įkve­pia ir su­tei­kia vil­ties, at­si­dū­rus sun­ku­muo­se. Ka­ran­ti­no me­tu mu­zi­ka kaip nie­ka­da rei­ka­lin­ga, kai ap­link daug ne­ri­mo ir ne­ži­nios, bū­tent mu­zi­kos gar­sai ga­li nu­ra­min­ti šir­dis. Nors mu­zi­ka ir ver­ti­na­ma Lie­tu­vo­je, ta­čiau kla­si­ki­nės mu­zi­kos at­li­kė­jai ne vi­sa­da ga­li džiaug­tis ypa­tin­gu dė­me­siu. Apie kla­si­kos at­sto­vų at­ra­di­mus ka­ran­ti­no me­tu ir kla­si­ki­nės mu­zi­kos si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je šian­dien kal­ba­mės su ta­len­tin­ga smui­ki­nin­ke aly­tiš­ke Gied­re Sur­do­kai­te.

– Kaip at­pa­žin­ti, kad esi pa­šauk­tas mu­zi­kai?

– Vie­nas iš es­mi­nių po­žy­mių, pa­ro­dan­čių, jog žmo­gus tu­ri pa­šau­ki­mą bū­ti me­no pa­sau­lio da­li­mi – be­ga­li­nė mei­lė mu­zi­kai. Ne­re­tai po­lin­kis į tam tik­rą pro­fe­si­ją at­si­sklei­džia vai­kys­tė­je, kai žmo­gus ne­su­reikš­mi­na ki­tų nuo­mo­nės ir ne­bi­jo pa­ro­dy­ti tik­ro­jo sa­vęs. Dau­ge­lis gar­sių at­li­kė­jų jau nuo anks­ty­vo am­žiaus su­vo­kia, jog me­nas, kon­cer­tai ir pub­li­ka – ne­at­sie­ja­ma jų gy­ve­ni­mo da­lis. Kiek­vie­nas as­muo trokš­ta, kaip nors įpras­min­ti sa­vo bū­tį, no­ri jaus­tis lai­min­gas, sėk­min­gas bei rei­ka­lin­gas. Jei­gu in­di­vi­das pa­ste­bi, jog mu­zi­ka jo eg­zis­ten­ci­jai su­tei­kia pras­mę, pa­de­da re­a­li­zuo­ti sa­ve, o me­ni­nė veik­la ne tik tei­kia di­de­lį džiaugs­mą, bet ir da­ro tei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­ki­niams – ver­tė­tų su­si­mąs­ty­ti apie kar­je­rą mu­zi­kos sri­ty­je.

– Ar Jū­sų vai­kys­tė­je nuo ma­žens bu­vo mu­zi­kuo­ja­ma?

– Ma­no vai­kys­tė­je mu­zi­kuo­ja­ma ne­bu­vo, už­au­gau ne mu­zi­kan­tų šei­mo­je, ta­čiau nuo pat ma­žens ma­ne ža­vė­jo kla­si­ki­nė mu­zi­ka, kon­cer­tai, sce­na. Jau vai­kys­tė­je su­pra­tau, jog mu­zi­ka yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis. Nuo de­vy­ne­rių pra­dė­jau mo­ky­tis Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, gro­jau smui­ku bei dai­na­vau. Vie­nas iš es­mi­nių mo­men­tų ma­no mu­zi­ki­nia­me ke­ly­je bu­vo, kai ket­vir­to­je kla­sė­je pra­dė­jau mo­ky­tis pas smui­ko mo­ky­to­ją eks­per­tę Ri­tą Fren­dze­lie­nę. Ši nuo­sta­bi pe­da­go­gė ne tik pa­dė­jo man žen­kliai pa­to­bu­lin­ti tech­ni­nius gro­ji­mo smui­ku as­pek­tus, bet ir pa­ro­dė, kaip svar­bu tei­sin­gai in­ter­pre­tuo­ti kū­ri­nius, kaip įžvelg­ti įvai­rius cha­rak­te­rius, spal­vas ir emo­ci­jas mu­zi­ko­je.

– Kas Jums yra gra­ži mu­zi­ka?

– Man gra­ži mu­zi­ka to­kia, ku­ri pa­de­da žmo­gui tap­ti ge­res­niam. Gra­ži mu­zi­ka ska­ti­na in­di­vi­dą to­bu­lė­ti, mo­ty­vuo­ja, pa­de­da įžvelg­ti gė­rį sa­vy­je bei ki­tuo­se, at­ras­ti vi­di­nę ra­my­bę ir pa­keis­ti po­žiū­rį į pa­sau­lį. Vie­na iš emo­ciš­kai tur­tin­giau­sių bei la­biau­siai dva­siš­kai to­bu­lė­ti as­me­nį ska­ti­nan­čių mu­zi­kos rū­šių – kla­si­ki­nė mu­zi­ka. Jo­je ga­li­me at­ras­ti įvai­riau­sių cha­rak­te­rių, nuo­tai­kų, spal­vų ir jaus­mų. Aš vi­sa­da la­bai džiau­giuo­si at­lik­da­ma kla­si­ki­nę mu­zi­ką, nes kiek­vie­ną kar­tą ją be­gro­jant įžvel­giu vis nau­jų de­ta­lių, spal­vų bei emo­ci­jų. To­kia iš­raiš­kin­ga ir nie­ka­da ne­at­si­bos­tan­ti mu­zi­ka ne tik ska­ti­na ma­ne to­bu­lė­ti, bet ir ne­pa­lie­ka pub­li­kos abe­jin­gos.

– Pa­tar­ki­te, kaip ras­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią?

– Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų at­ran­dant sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią – pa­žin­ti sa­ve. Tik su­pras­da­mas sa­vo stip­ry­bes ir sil­pny­bes, ži­no­da­mas, ko­kia veik­la tei­kia dau­giau­sia džiaugs­mo, bei at­si­žvelg­da­mas į sva­jo­nes ir sie­kius as­muo ga­li su­ras­ti gy­ve­ni­mo ke­lią. Jei­gu dirb­da­mas žmo­gus jau­čia­si lai­min­gas, veik­la tu­ri pras­mę ir pri­si­de­da prie in­di­vi­do as­me­ni­nio to­bu­lė­ji­mo, tai žen­klas, jog ei­na­ma tei­sin­gu ke­liu. Taip pat, be­ieš­kant sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lo, rei­kia ne­pa­mirš­ti ir po­vei­kio ap­lin­ki­niams. Daž­niau­siai lai­min­gi jau­čia­mės tik ta­da, kai mū­sų po­el­giai ar veik­la da­ro tei­gia­mą įta­ką ki­tiems žmo­nėms.

– Kaip mu­zi­ka ga­li pa­dė­ti iš­gy­ven­ti šį ne­leng­vą lai­ko­tar­pį?

– Jau nuo se­no ži­no­ma, jog mu­zi­ka gy­do sie­lą. Kla­si­kos klau­sy­ma­sis ne tik da­ro tei­gia­mą įta­ką mū­sų emo­ci­nei bū­se­nai, pa­de­da su­ma­žin­ti įtam­pą ar stre­są, bet ir pra­tur­ti­na vaiz­duo­tę, ska­ti­na kū­ry­biš­ku­mą. Net ir šiuo su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu kiek­vie­nas ga­li­me leis­ti mu­zi­kai mums pa­dė­ti. Šiais lai­kais iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos ne tik itin pa­leng­vi­na mū­sų dar­bą, pa­de­da efek­ty­viau at­lik­ti už­duo­tis, su­ras­ti rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją, bet ir lei­džia klau­sy­tis mėgs­ta­mos mu­zi­kos bet ku­riuo me­tu. Be­veik vi­si ga­li­me skir­ti bent pen­kias ar de­šimt mi­nu­čių per die­ną kla­si­kos klau­sy­mui, taip pa­ge­rin­da­mi emo­ci­nę sa­vi­jau­tą šiuo ne­leng­vu lai­ko­tar­piu.

– Mu­zi­ka – mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio?

– Tik­rai taip! Te­rei­kia tik „pa­žvelg­ti į mu­zi­ką“. La­bai džiu­gu, kad tiek pa­sau­ly­je, tiek po tru­pu­tį Lie­tu­vo­je žmo­nių po­žiū­ris į kla­si­ki­nę mu­zi­ką ge­rė­ja. Šiais lai­kais ste­re­o­ti­pai, jog kla­si­ka – la­bai rim­ta, su­dė­tin­ga ir skir­ta tik vy­res­nio am­žiaus as­me­nims, jau ne­be to­kie ak­tu­a­lūs. Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos su­da­ro ga­li­my­bę dau­giau žmo­nių pa­si­klau­sy­ti įvai­rios mu­zi­kos ir pa­tiems iš­si­rink­ti, ko­kios me­lo­di­jos jiems pa­tin­ka. Daž­niau­siai už­ten­ka iš­girs­ti tik ke­le­tą kla­si­ki­nių kū­ri­nių, kad as­muo su­pras­tų, jog jam pa­tin­ka to­kia mu­zi­ka. Ži­no­ma, di­džiau­sią tei­gia­mą efek­tą tu­ri ap­si­lan­ky­mas kon­cer­te.

– Kaip šian­dien gy­ve­na mu­zi­kos žmo­gus, kai at­ro­do, kad me­nas iš­gy­ve­na kri­zę?

– Vi­sais lai­kais mu­zi­kan­to gy­ve­ni­mas ne­bu­vo leng­vas. Anks­čiau as­muo, pa­si­rin­kęs mu­zi­kan­to pro­fe­si­ją, su­si­dur­da­vo su di­de­liais fi­nan­si­niais sun­ku­mais, lais­vo lai­ko ir po­il­sio sto­ka, nuo­la­tos jau­tė įtam­pą bei stre­są. De­ja, bet to­kios pro­ble­mos ak­tu­a­lios ir šio­mis die­no­mis. Vis dėl­to, nors ir at­ro­do, jog me­nas da­bar­ti­niu me­tu iš­gy­ve­na kri­zę, o rū­pes­čiai bei iš­šū­kiai tik di­dė­ja, to­kia si­tu­a­ci­ja pri­ver­čia mu­zi­kos žmo­gų nuo­la­tos to­bu­lė­ti, ieš­ko­ti kū­ry­bin­gų spren­di­mų bei puo­se­lė­ti dva­si­nes ver­ty­bes. Šian­die­niai sun­ku­mai ska­ti­na me­no pa­sau­lio at­sto­vą ne tik ieš­ko­ti nau­jų bū­dų, kaip su­do­min­ti pub­li­ką, bet ir kaip iš­lai­ky­ti mu­zi­kos klau­sy­mą­si svar­bia žmo­gaus gy­ve­ni­mo da­li­mi.

– Jū­sų pa­ta­ri­mas žmo­gui, ku­ris ieš­ko sa­vęs.

– Al­ber­tas Eins­tei­nas yra pa­sa­kęs, jog „yra tik du bū­dai, kaip gy­ven­ti. Vie­nas – gal­vo­ti, kad ste­buk­lų ne­bū­na. Ki­tas – gal­vo­ti, jog vis­kas yra ste­buk­las“. Aš pa­ta­riu į gy­ve­ni­mą žvelg­ti kaip į ste­buk­lą, džiaug­tis ir bran­gin­ti kiek­vie­ną aki­mir­ką, ne­bi­jo­ti su­klys­ti bei daug ir drą­siai sva­jo­ti! Taip pat, be­ieš­kant sa­vęs, la­bai svar­bu kar­tais su­sto­ti ir įsi­klau­sy­ti į sa­ve ir pa­sau­lį, pa­si­steng­ti pa­ste­bė­ti nors ir ma­žus, ta­čiau es­mi­nius da­ly­kus, ug­dy­ti dva­si­nes ver­ty­bes, su­si­dė­lio­ti pri­ori­te­tus bei jaus­ti dė­kin­gu­mą. Ži­no­ma, sa­ve at­ras­ti pa­de­da ir kla­si­ki­nės mu­zi­kos klau­sy­mas.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.