Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tas: „Vi­si at­si­dū­rė­me prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se“

Pa­sak eks­per­to, ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­tė­liai nau­do­ja įvai­rius ata­kų bū­dus, pa­vyz­džiui, la­bai daž­nai nau­do­ja­ma iš­pir­kos rei­ka­lau­jan­ti pro­gra­mi­nė įran­ga (angl. ran­som­wa­re), ku­ri, pa­te­ku­si į įren­gi­nį, už­ra­ki­na, už­šif­ruo­ja duo­me­nis – įren­gi­nio sa­vi­nin­kui pa­tei­kia­mas pra­ne­ši­mas, kad už ga­li­my­bę vėl nau­do­tis sa­vo duo­me­ni­mis tu­ri su­mo­kė­ti iš­pir­ką.

Vis nau­jų au­kų ran­da ir pik­ta­da­riai, ku­rie už­si­i­ma duo­me­nų va­gys­tė­mis, va­di­na­muo­ju „phis­hin­gu“. Žmo­nėms ir or­ga­ni­za­ci­joms siun­čia­mos ži­nu­tės, to­kios kaip elek­tro­ni­nio pa­što ži­nu­tės, SMS pra­ne­ši­mai, pra­ne­ši­mai su­si­ra­ši­nė­ji­mo pro­gra­mė­lė­mis su nuo­ro­do­mis, ku­rias pa­spau­dus daž­nai pa­ten­ka­ma į su­klas­to­tus in­ter­ne­ti­nius tin­kla­la­pius, ku­riuo­se pra­šo­ma su­ves­ti įvai­raus po­bū­džio as­me­ni­nę in­for­ma­ci­ją, pri­si­jun­gi­mo prie in­for­ma­ci­nių sis­te­mų duo­me­nis bei ki­tus kon­fi­den­cia­lius duo­me­nis.

Ne­ra­miu lai­ko­tar­piu suk­čiai tam­pa ak­ty­ves­ni

Doc. dr. K. Driau­nys pa­ste­bi, kad nu­si­kal­tė­liai nau­do­ja­si tiek var­to­to­jų klai­do­mis ir ne­iš­ma­ny­mu, tiek tech­ni­niu in­ter­ne­to sve­tai­nių pa­žei­džia­mu­mu, sau­gu­mo spra­go­mis.

„Ki­ber­ne­ti­nių ata­kų skai­čius vi­są lai­ką au­ga. Pa­ste­bi­ma, kad nu­si­kal­tė­liai lin­kę iš­nau­do­ti ap­lin­ky­bes, kai vi­suo­me­nė­je tvy­ro įtam­pa, ne­ri­mas, ne­tik­ru­mas dėl at­ei­ties“, – tei­gia VU KNF de­ka­nas.

Pa­sak jo, pan­de­mi­ja, eko­no­mi­kos kri­zė, bai­mė ne­tek­ti dar­bo ar pra­ras­ti san­tau­pas – to­kios ap­lin­ky­bės yra pa­lan­ki ter­pė nu­si­kal­tė­liams veik­ti – ata­kų skai­čiai grei­tai di­dė­ja, nes suk­čiai ži­no, kaip at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­siek­ti pla­čios au­di­to­ri­jos emo­ci­jų cen­trus. Emo­ci­jų val­do­mi pi­lie­čiai tam­pa au­ko­mis, nes ne­su­ge­ba ob­jek­ty­viai įver­tin­ti si­tu­a­ci­jos, ima ne­pa­grįs­tai pa­si­ti­kė­ti ap­si­me­tė­liais, pra­ran­da at­sar­gu­mo jaus­mą.

Ke­li pa­ta­ri­mai, kaip iš­veng­ti duo­me­nų va­gys­tės, va­di­na­mo­jo „phis­hin­go“ (angl. ter­mi­nas „phis­hing“ ki­lęs nuo žo­džių „pas­sword fis­hing“ – slap­ta­žo­džių žve­jy­ba)?

Na­cio­na­li­nis ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­tras www.nksc.lt re­ko­men­duo­ja:

– ne­spaus­ti įtar­ti­nų ar ne­aiš­kių nuo­ro­dų, gau­tų su elek­tro­ni­niais laiš­kais ar ras­tų įtar­ti­no tu­ri­nio tin­kla­la­piuo­se;

– prieš ve­dant sa­vo as­me­ni­nius duo­me­nis in­ter­ne­ti­nė­se sve­tai­nė­se, vi­sa­da įsi­ti­kin­ti, kad sve­tai­nė nė­ra su­klas­to­ta. Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į do­me­no var­dą bei pus­la­py­je esan­čių nuo­ro­dų ad­re­sus. El. ban­ki­nin­kys­tės sis­te­mos vi­sa­da nau­do­ja sau­gų SSL ry­šio pro­to­ko­lą: ad­re­so pra­džio­je bū­ti­nai yra https, ir ga­li­ma pa­tik­rin­ti sve­tai­nės ser­ti­fi­ka­tą. Su­klas­to­tų sve­tai­nių ad­re­so pra­džia be­veik vi­sa­da bū­na http (be s);

– tu­rė­ti ome­ny­je, kad ban­kai nie­kuo­met ne­pra­šo pa­teik­ti ar keis­ti tik var­to­to­jui ži­no­mų ban­ko in­ter­ne­te ar mo­kė­ji­mo kor­te­lės slap­ta­žo­džių el. laiš­kais ar te­le­fo­nu.

Stip­rin­ti sil­pniau­sią gran­dį

Doc. dr. K. Driau­nio nuo­mo­ne, ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo si­tu­a­ci­ją pa­ge­rin­ti ga­lė­tų ge­res­nis ben­dras žmo­nių ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo raš­tin­gu­mas. „Ben­druo­me­nė ar or­ga­ni­za­ci­ja ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo at­žvil­giu bus stip­ri tiek, kiek stip­ri yra sil­pniau­sia jos gran­dis. Tai­gi, kal­bant apie fi­zi­nį sau­gu­mą, sil­pniau­sią gran­dį pa­pras­tai įma­no­ma pa­slėp­ti už stip­res­nių­jų nu­ga­rų, tvir­to­vė­je, kad ag­re­so­riai ne­pa­siek­tų ir ne­pa­da­ry­tų ža­los. O ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je – vis­kas ki­taip: ir sil­pnie­ji, ir stip­rie­ji sto­vi gre­ta – prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se. To­dėl ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo si­tu­a­ci­ją pa­ge­rin­ti ga­lė­tų ge­res­nis ben­dras vi­suo­me­nės ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo raš­tin­gu­mas“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Doc. dr. K. Driau­nys kon­sta­tuo­ja, kad šiuo me­tu mū­sų vi­suo­me­nė gan pras­tai su­vo­kia ki­ber­ne­ti­nes grės­mes ir men­kai ži­no, kaip sau­go­tis. „Dir­bu ne tik su stu­den­tais – ten­ka ves­ti pa­skai­tas įvai­rio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se ir ben­druo­me­nė­se. Be­veik vi­sa­da at­si­ran­da nu­ste­bu­sių klau­sy­to­jų, ku­rie klau­sia, ar iš tie­sų nu­si­kal­tė­lių tai­ki­niu ar įran­kiu ga­li tap­ti jų iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas ar pa­pras­tas na­mų kom­piu­te­ris“, – tei­gia ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo eks­per­tas.

Anot jo, ben­druo­me­nė, gi­mi­nai­čiai, šei­mos na­riai ga­li sėk­min­gai da­ly­tis in­for­ma­ci­ja ir pa­ta­ri­mais, kaip tin­ka­mai elg­tis in­ter­ne­te, kaip su­stip­rin­ti ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą ir ko­kias prie­mo­nes ver­tė­tų įdieg­ti.

Pa­šne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad vals­ty­bė ir or­ga­ni­za­ci­jos, in­ves­tuo­jan­čios į žmo­nių mo­ky­mą ir ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, el­gia­si tei­sin­gai. „Nors žmo­nėms vis dar ky­la klau­si­mas, kam to rei­kia. Aki­vaiz­du, in­ves­ti­ci­jos į ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą ne­ža­da di­des­nių pa­ja­mų ir pel­no. Ta­čiau re­tai su­si­mąs­to­ma, kiek iš­tek­lių rei­kė­tų pa­skir­ti sie­kiant im­tis rei­kia­mų prie­mo­nių, jei bet ko­kio po­bū­džio ki­ber­ne­ti­nė ata­ka sėk­min­gai bū­tų įvyk­dy­ta tiek prieš įmo­nę, tiek prieš kiek­vie­ną iš mū­sų. Tai­gi nuo­lat be­si­kei­čian­čia­me šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je ten­ka keis­ti įpro­čius, nuo­lat mo­ky­tis nau­jų da­ly­kų, nors žmo­nėms kar­tais dėl to ky­la su­var­žy­mų ir ne­pa­to­gu­mų, ta­čiau tai pri­va­lo­me da­ry­ti no­rė­da­mi bū­ti sau­ges­ni elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je“, – pa­ste­bi doc. dr. K. Driau­nys.

Užs. Nr. 0102